Kultūros paveldo departamentas (KPD) praneša inicijuojantis vertingiausių, autentiškiausių istorinių Vilniaus kapinių tvarkymo finansinės paramos akciją ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kviečiantis geros valios žmones bei įstaigas tapti vieno ar kelių pasirinktų Bernardinų ir Rasų kapinių antkapių sutvarkymo mecenatais. Akcija vyks lapkričio 1-30 dienomis.
Visų antkapių, kurie laukia savo mecenatų, nuotraukas su aprašymais rasite galerijoje.
Dalis istorijos
„Vilnius gali didžiuosis išlikusiomis senosiomis Rasų, Bernardinų, Saulės ir Antakalnio kapinėmis, kuriose yra atgulusi dalis Vilniaus, Lietuvos ir Lenkijos bei Europos istorijos. 1801 metais įsteigtos Rasų ir 1810 metais įsteigtos Bernardinų kapinės – vertingiausi Vilniaus nekropoliai, dėmesį traukiantys antkapinių paminklų įvairove, per šimtmečius susiformavusiomis tradicijomis, panoraminiais vaizdais, garsių žmonių vardais. Bernardinų kapinės ypač gerai atspindi Vilniaus istoriją ir kultūrą, čia yra palaidoti žmonės, kurie XIX a. gyveno, kūrė ir dirbo Vilniuje.
Rasų kapinės reprezentuoja visą Lietuvą ir net Europą. Tai, galima sakyti, visuomenės kultūrinio, politinio gyvenimo elito kapinės. Šis specifinis kultūros paveldo objektas, atspindintis kelių šimtmečių istoriją, svarbus ir kaip turistinės traukos objektas, įdomus ne tik mums, bet ir svečiams iš Europos šalių, ypač kaimyninės Lenkijos“, – taip nupasakojamas šių kapinių išskirtinumas.
Bernardinų kapinės natūraliai įsilieja ir į dabarties aplinkinių kvartalų – Užupio, Paupio, Senamiesčio – gyvenimą. Jos ypatingos tuo, kad yra išlikęs senasis kapinių planas ir kapinių pastatai: pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais pastatyti vartai, sargo namelis, kolumbariumai.
Tarp Bernardinų kapinėse amžino atilsio atgulusiųjų yra labai garsių žmonių, kurių pavardes žinome iki šiol: to meto Vilniaus vaizdus įamžinę fotografai Juozapas Čechavičius, Stanislovas Filibertas Fleury. Verta paminėti dar Adomui Mickevičiui ir Simonui Daukantui literatūrą dėsčiusį Leoną Borovskį, dailininkus Vincentą Slendzinskį, Boleslovą bei Kanutą Ruseckus ir kt.
Trys varpai pasitikdavo
Bernardinų kapinėse vos tik žengus pirmuosius žingsnius per XIX a. pradžioje pastatytus vartus, pasijauti atsidūręs praeityje. Kapinėse, šalia vartų, tvoroje įmontuota varpinė, kurioje buvę trys varpai savo skambėjimu pasitikdavo velionį ir jį lydinčią procesiją. Kapinių takų tinklas liko tas pats, tebestovi nepakitęs kapinių sargo namelis, centrinė kapinių koplyčia, kapinių pašventinimo koplytėlė, kuri žymi ir pirmojo palaidojimo vietą, kapinių tvoroje įspausti koplyčios rytinis ir vakarinis kolumbariumai.
O kapinių teritorijoje tiršta antkapinių paminklų: išlikę pirmieji, pastatyti iš plytų, apsamanoję lauko akmenys, kuriais išsiskiria Vilniaus kapinės, yra obeliskų, skulptūrų, kryžių. XIX a. pabaigoje kaip antkapinių paminklų statymo medžiaga labai išpopuliarėjo betonas. Ši XIX a. pabaigoje buvusi progresyvi medžiaga, deja, XXI a. ėmė sparčiai nykti.
Sovietmečiu Bernardinų kapines norėta sunaikinti. Į metalo laužą buvo vežamos metalinės kapų tvorelės, buvo sunaikinta daug kryžių. Todėl dabar esame atsakingi, kad daug istoriją kūrusių ir nusipelniusių asmenybių kapų neišnyktų, o ateities kartos turėtų galimybę susipažinti su XIX a. kapinių įsteigimo, antkapinių paminklų statymo ir laidojimo tradicijomis. Tai ir puikus pavyzdys, kaip turėtų atrodyti senosios kapinės.
Tvarkant šiuolaikines kapines, iš senųjų yra ko pasimokyti: svarbiau akcentuoti ne gėlių darželius, o išliekamąją vertę turinčius įrašus antkapiniuose paminkluose. Šios kapinės – istorinės atminties puoselėjimo, rimties, įkvėpimo, pamąstymų apie vertes vieta.
Rasos tvarkomos
Savo istorija ir įdomumu neatsilieka ir Rasų kapinės, tačiau jos pastaraisiais metais dėmesio sulaukė daugiau – Vilniaus miesto savivaldybė baigia vykdyti dvejus metus trukusį Rasų kapinių tvarkymo projektą. Tad šių kapinių būklė geresnė, daugiau dėmesio šiuo metu reikia Bernardinų kapinėms.
„KPD kviečia iš arčiau pažinti Vilniaus Bernardinų ir Rasų kapines bei tapti paramos akcijos dalyviais. Mecenuoti kviečiame neženkliai pažeistus antkapinius paminklus, kurių tvarkymo dokumentacija, padedant ir konsultuojant KPD specialistui, nebus sudėtinga.
Nusprendę finansiškai prisidėti atnaujinant pasirinktą antkapinį paminklą, kviečiame parašyti el. paštu: audrone.vysniauskiene@kpd.lt. Su Jumis susisieks KPD specialistė ir suteiks informaciją apie tolimesnius žingsnius. Pasirinkti paminklus ir apsispręsti dėl jų tvarkymo kviečiame nuo lapkričio 1 iki 30 dienos“, – ragina KPD.