Per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį uostamiestyje taip ir neatsirado naujos vietos, kur žmogus galėtų nusileisti valtelę į vandenį. Daug Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ vaikų užaugo svajodami apie mariną pietinėje Klaipėdos uosto dalyje. Šios mokymo įstaigos auklėtiniai iki šiol treniruojasi Drevernoje. Bet, atrodo, bent jau pietinių uosto vartų reikalai pradeda judėti į priekį.
Sutartis su rangovu nutraukta
Ko gero, dabartinis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus marinos pietinėje uosto dalyje situaciją žino geriausiai, nes ne vienerius metus yra ėjęs Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas.
Pasak jo, 2006 metais buvo pasirašyta sutartis tarp Klaipėdos miesto vadovų ir Uosto direkcijos administracijos dėl užteršto grunto aikštelės statybos. Miestas atidavė direkcijai dalį teritorijos, kurios reikėjo aikštelei, o ji mainais už tai įsipareigojo pastatyti jam kiek tolėliau, už nebaigtos statyti valčių prieplaukos, mažųjų ir pramoginių laivų uostelį, kitaip sakant, prieplauką.
„Ne kartą girdėjome nepagrįstų postringavimų iš politikų lūpų, kad Uosto direkcija nevykdo savo pažadų, ignoruoja šį projektą. Noriu gana atsakingai pasakyti, kad dokumentai dėl žemių buvo sutvarkyti tik 2010 metais.
Uosto direkcijai vadovauti pradėjau 2013 metais. Mažųjų laivų prieplaukos projektas jau buvo parengtas, 2012 metais pasamdytas atlikti statybos darbus konkursą laimėjęs rangovas. Jis jau pradėjo vežtis statybines medžiagas, bet po dviejų mėnesių Uosto direkcija nusprendė nebevykdyti to projekto. Mane tai apstulbino, o ypač paaiškinimas, kad nėra pinigų. Tai buvo netiesa. Pinigų buvo, bet jie buvo atiduoti keliams“, - pasakojo A.Vaitkus.
Tuometinė Uosto direkcija nutraukė su rangovu pasirašytą sutartį. Pokalbininko manymu, dėl to pati direkcija patyrė nuostolių tuo padarydama žalos valstybei. Žinia, į teismus tada niekas nesikreipė ir tai nebuvo įrodyta.
Planuojama, kad ateityje šiame uoste galės švartuotis apie 500 pramoginių laivų, kurių ilgis nuo 5 iki 20 metrų.
Netinkamas projektas
A.Vaitkaus teigimu, viena iš priežasčių, kodėl buvo nutraukta mažųjų laivų prieplaukos statybos sutartis su rangovu, ne pinigų stygius, o netinkamas projektas. Prie tokių išvadų priėjo Lietuvos energetikos instituto ir kiti specialistai.
Projektas statyti infrastruktūrą, prieplauką kranto zonoje neuždengiant jų nuo smėlio sąnašų, ateinančių iš Kuršių marių, buvo pasmerktas žlugti. Per metus prieplauka būtų buvusi užnešta maždaug 70 tūkst. kubinių metrų smėlio. O turint omenyje, kad toje vietoje nėra tinkamo gylio, žemsiurbė būtų turėjusi siurbti smėlį ištisus metus.
„Šis projektas, mano akimis žiūrint, buvo labai keistai įformintas kituose dokumentuose. Uosto direkcijos rašto pagrindu Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą iki 2020 metų išbraukti šį projektą iš projektų sąrašo“, - stebėjosi A.Vaitkus.
Savivaldybė atsilieka
Direkcijai vadovaujant A.Vaitkui buvo įvertintos specialistų išvados dėl minėto projekto. „Tą projektą mes perdarėme, aiškiai suvokdami, kad be pietinių uosto vartų, kurie uždengtų nuo smėlio užnešimų, marinos nepastatysi. Manau, kad šiandien pasirinktas dambų dydis yra geras“, - sakė buvęs Uosto direkcijos vadovas.
Uosto direkcija šiuo metu jau baigia rengti techninį pietinių vartų projektą ir šių metų pabaigoje galės skelbti rangos konkursą. Pasak dabartinio mero, Savivaldybės administracija laiku neparengė nei galimybių studijos, nei architektūrinių sprendinių ir ji dabar stipriai atsilieka.
Šiemet birželio 7 d. į pietinių uosto vartų projekto pristatymą buvo sukviestos visos suinteresuotos pusės - buriuotojų atstovai, nacionalinės marinos įrengimo specialistai, buriavimo mokyklos, irklavimo centro, Vidaus vandens kelių direkcijos, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos atstovai.
„Visi jie išsakė savo nuomones, mes jas pasižymėjome. Nusprendžiau sudaryti darbo grupę, jai vadovauti planuoju pats. Dabar reikia surinkti visus interesantus į tą darbo grupę ir pradėti rengti veiksmų programą, kurios pagrindu tas projektas įgautų realų pagreitį ir būtų realizuotas“, - kalbėjo meras.
Reikia paskubėti
„Man buvo džiugu klausytis diskusijų, kai buvo keliamas klausimas, kas ten bus - valčių prieplauka ar nacionalinė marina“, - prisipažino A.Vaitkus.
Jis sako matęs daug marinų pasaulyje, bet nėra girdėjęs, kad kur nors ji būtų pavadinta nacionaline. „Galime ją vadinti ir taip, jeigu yra toks pageidavimas“, - pavadinimo klausimo neaštrino meras.
Jam dabar svarbiausia, kad tiek vandens infrastruktūroje, tiek žemyninėje dalyje būtų sudarytos visos galimybės Klaipėdos miesto gyventojams, ypač pietinės jos dalies, turėti dar vieną patekimo prie vandens vietą, keltu ar pramoginiais laiveliais persikelti į Kuršių neriją, mėgautis Smiltynėje teikiamais Baltijos jūros malonumais. Mero teigimu, kelto švartavimosi vieta minėtame projekte jau numatyta.
Paklaustas, kaip vertina pietinių uosto vartų projektą, meras atsakė: „Kadangi dar man dirbant Uosto direkcijoje buvo parengta koncepcija, nenorėčiau kritikuoti to, ką pats sukūriau.“ A.Vaitkaus manymu, šiuo metu reikia didesnės Uosto direkcijos sąveikos su Savivaldybe, nes rengiant vandens infrastruktūrą būtina numatyti, kur ir kokių komunikacijų reikės.
„Išleisti komunikacijas į futliarus požeminėje dalyje vienoje ar kitoje krašto dalyje gali būti didelė klaida, nes komunikacijų poreikis gali būti visai kitame taške. Savivaldybei dabar reikia skubėti, kuo greičiau rengti galimybių studiją, skelbti architektūrinį-urbanistinį konkursą, kad susidarytume viziją, kaip turėtų atrodyti žemyninė dalis, kiek reikia parkavimo vietų ir t. t.
Turi tapti multifunkciniu objektu
Pasak A.Vaitkaus, pietinėje miesto dalyje trūksta rekreacinės zonos prie vandens. Jis apgailestauja, kad gyventojai, turėdami šalia Kuršių marias, yra priversti važiuoti per miestą, kad pasiektų kokybiškas poilsio erdves šalia vandens.
Iš tos vietos, kur atsiras pietiniai vartai, bus susisiekiama su Kuršių nerija, į ten galės kursuoti laivai.
„Iš tos vietos, kur atsiras pietiniai vartai, bus susisiekiama su Kuršių nerija, į ten galės kursuoti laivai. Pietinėje miesto dalyje gyvenantys žmonės, atvykę, sakykime, su dviračiais ar kitomis bendrą tvarumą užtikrinančiomis priemonėmis, galės persikelti į kitą pusę. O tie, kurie atvyktų su automobiliais ir norėtų pasiekti Juodkrantę arba Nidą, turėtų kur juos palikti. Manau, kad tvaraus judumo principai turėtų būti labai aktualūs“, - teigia meras.
Anot jo, į tą mariną reikia žvelgti plačiau. Ji turi tapti multifunkciniu tašku. Turės atsirasti įvairūs pastatai, įrenginių kompleksas.
„Jokiu būdu tai nebus, tarkime, dar viena perkėla. Ten turėtų įsikurti ir buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ jaunieji sportininkai, turėti galimybę treniruotis irkluotojai, kurie dabar vargsta tarp vandens dviračių ir kitų transporto priemonių Danės upėje. Ten galėtų būti remontuojamos ir prižiūrimos jachtos. Trumpai tariant, tai turėtų tapti labai įdomiu klaipėdiečiams ir miesto svečiams multifunkciniu objektu.
Kada atsiras marina?
Architektai merą patikino, kad gerai organizavus darbą galimybių studija galėtų būti parengta per pusę metų. Dar pusės metų reikėtų architektūriniam-urbanistiniam konkursui ir architektūriniams sprendiniams. Tam buvo planuojama skirti pusantrų ar net dvejus metus.
„Architektai jau yra parengę gana didelę ir išsamią medžiagą, manyčiau, suspėti per metus būtų įmanoma“, - sako meras.
Paklaustas, kada klaipėdiečiai jau galės lankytis tame gražiame multifunkciniame objekte, jis atsakė: „Tai labai priklausys nuo Uosto direkcijos, kuri visų pirma turi pastatyti dambas ir suformuoti kranto liniją. Jeigu tai įvyktų kitais ar dar kitais metais, būtų realu, kad 2025-2027-aisiais būtų sukurta bent jau pradinė infrastruktūra. Kad taip įvyktų, darbai turi būti labai gerai organizuoti, priimti atitinkami sprendimai.“
Vartai - gamtosaugos priemonė
Pietiniai uosto vartai nori nenori turės būti pastatyti. Mat gilinant laivybos kanalą toliau nei vadinamasis „Klasco“ laivų apsisukimo ratas iki 16,5-17 metrų, reikalinga tokia gamtosaugos priemonė kaip pietiniai uosto vartai. Jie turėtų sureguliuoti sūraus ir gėlo vandens apytaką tarp Kuršių marių ir uosto vartų.
Pasak vicemero Algirdo Kamarausko, kuris yra dirbęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje infrastruktūros direktoriumi, kai bus pagilinta uosto akvatorija, bus padidėjęs skersinis pjūvis, per kurį gali patekti sūrus vanduo iš jūros.
Jis sako, kad sprendžiant iš pietinių vartų projekto jų konfigūracija tokia, kad tarp dviejų dambų atsiranda erdvė pramoginių laivų uosteliui atsirasti. O prie jo turėtų būti įrengta visa aptarnavimo infrastruktūra.
Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, sako, kad šiuo metu rengiamas pietinių uosto vartų komplekso statybos projektas turėtų būti baigtas iki šių metų pabaigos.
Uosto direkcijos užsakymu projektuojamas pietinių uosto vartų kompleksas užims apie 40 hektarų teritoriją, kurios 32 hektarai yra akvatorija. Projektuojamos 1,3 km ilgio pietinė ir beveik 1 km ilgio šiaurinė dambos, maždaug 700 metrų ilgio prieplauka ir kiek daugiau nei 120 metrų ilgio krantinė keltams.
Planuojama, kad ateityje šiame uoste galės švartuotis apie 500 pramoginių laivų, kurių ilgis nuo 5 iki 20 metrų. Numatomas akvatorijos gylis - 3,5 metro. Pietiniuose uosto vartuose numatoma atskira zona vaikų buriavimo sporto mokyklai.
Baigus projektavimo darbus, bus pradėtos vykdyti rangovo, statysiančio pietinių uosto vartų kompleksą, paieškos procedūros. Komplekso statyba bus padalinta į 3 etapus: pirmu etapu bus įrengtos pietinė ir šiaurinė dambos, antru etapu planuojama įrengti prieplauką, trečiu etapu - krantinę.
