2020 12 02

Nauja programėlė „Raktas“ kyla į kovą su modernia vergove

Vergovė pasaulyje oficialiai neegzistuoja. Tačiau tarptautinių organizacijų duomenys, o ypač realybė, rodo visai ką kitą. Prekybos žmonėmis – modernios ir dažnai nematomos vergovės, aukomis vis dar tampa nemažai į užsienį dirbti išvykstančių Lietuvos piliečių. Europoje tokių atvejų itin daug registruojama Ispanijoje, todėl šios šalies lietuvių bendruomenė ne tik vykdė Prekybos žmonėmis prevencijos projektą, bet ir sukūrė mobiliąją programėlę „Raktas“.
Programėlė „Raktas“
Programėlė „Raktas“ / „itlietuviai.lt“ nuotr.

Trečiadienį startuojanti programėlė veiks visoje Europoje ir padės į prekeivių žmonėmis rankas patekusiems tautiečiams vienoje vietoje rasti visą reikalingą informaciją bei sulaukti pagalbos.

„Tai, kad vergovės nematome, nereiškia, kad jos nėra šalia mūsų arba produktuose, kuriuos vartojame, – naujienų portalui itlietuviai.it sakė Ispanijos lietuvių bendruomenės prekybos žmonėmis prevencijos projekto „Raktas“ vadovė Ieva Čekuolytė. – Vergovės nematome, kol nepasižiūrime. Dabar vergovė nėra tokia, kad žmonės yra genami gatvėmis su botagais. Dabar vergovė yra nematoma.“

Asmeninio archyvo nuotr./Ispanijos lietuvių bendruomenės prekybos žmonėmis prevencijos projekto „Raktas“ vadovė Ieva Čekuolytė
Asmeninio archyvo nuotr./Ispanijos lietuvių bendruomenės prekybos žmonėmis prevencijos projekto „Raktas“ vadovė Ieva Čekuolytė

Kanadoje gimusi, gyvenusi Portugalijoje, Lietuvoje, Estijoje, o dabar jau kone trisdešimt metų Ispanijoje gyvenanti dizainerė ir vertėja, pirmoji lietuvė, nominuota „Latin Grammy“ apdovanojimui perspėja, kad viena pandemijos pasekmių yra augantis skurdas. Jos teigimu, tai reiškia, kai tik vėl bus galima judėti, prekybos žmonėmis atvejų bus dar daugiau.

Dabar vergovė nėra tokia, kad žmonės yra genami gatvėmis su botagais. Dabar vergovė yra nematoma, – sako I.Čekuolytė.

„Nusikalstamumas eina įvairiomis kryptimis, – priduria I.Čekuolytė. – Jei darbdavys naudoja vergus, tai naudoja ir pesticidus. Jei persikai kainuoja tiek pat pietų Ispanijoje ir Lietuvoje, vadinasi, kažkas ne taip. Sąmoningumo reikia ir mums, kaip vartotojams.“

Prieš 20 metų Jungtinių Tautų priimtame Protokole dėl prekybos žmonėmis prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja apibrėžiama, kad prekyba žmonėmis – tai žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti.

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų – seksualinis išnaudojimas, vergiškas darbas, elgetavimas, išnaudojimas nusikaltimams vykdyti, priverstinės santuokos, prekyba organais. Prekiautojai žmonėmis darosi vis išradingesni. Naudojama vis mažiau fizinės jėgos, bet daugėja psichologinio smurto.

„Daugeliui problema atrodo tolima, o dažniausiai tiesiog trūksta sąmoningumo, atidumo aplinkai. Pasidomėjus, paaiškėja, kad vergiškos darbo sąlygos ir žmonių, nežinančių savo teisių, išnaudojimas klęsti ne tik moterų, bet ir vyrų tarpe, ne tik žemės ūkyje, bet ir statybose, aptarnavimo sektoriuje“, – atkreipia dėmesį Ispanijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Agneta Vansavičienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Ispanijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Agneta Vansavičienė
Asmeninio archyvo nuotr./Ispanijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Agneta Vansavičienė

„Žmones reikia šviesti, kelti jų sąmoningumą, – sako I.Čekuolytė. – Kodėl jie patenka į tokias situacijas? Dažnas jų nemoka nei skaityti, nei rašyti, kai su jais susipažįsti, supranti, kaip tai galėjo nutikti. Švietimas yra kertinis modernios vergovės išrovimo įrankis.“

Vergiškos darbo sąlygos ir žmonių, nežinančių savo teisių, išnaudojimas klęsti ne tik moterų, bet ir vyrų tarpe, ne tik žemės ūkyje, bet ir statybose, aptarnavimo sektoriuje, – sako A.Vansavičienė.

A.Vansavičienė portalui itlietuviai.it akcentavo, labai svarbus aspektas yra aukos portrertas. „Dažniausiai į išnaudojimu grįstas darbo sąlygas patenka asmenys be vidurinio ir netgi pagrindinio išsilavinimo, atvykę iš mažų miestelių, nemokantys užsienio kalbų, patiklūs, pažeidžiami, turintys priklausomybių. Išsilavinimo ir socialinės atskirties klausimas čia yra pats svarbiausias. Todėl būtina šviesti ir ugdyti sąmoningumą nuo vaikystės, paauglystėje, tinkamai apmokyti specialistus, kurie dirba su tais žmonėmis.“

Projekto vadovė I.Čekuolytė pastebi, kad žmonės į nusikaltėlių pinkles dažnai patenka, nes tiesiog nemoka identifikuoti apgaulingų darbo skelbimų. „Dažnai žmonės nemoka užduoti tinkamų klausimų, nepasidomi darbą siūlančia organizacija, kokia yra darbo sutartis, net nežino kokios yra jų teisės ir prievolės.“

Švietimas yra kertinis modernios vergovės išrovimo įrankis, – sako I.Čekuolytė.

Dvidešimt metų Ispanijoje gyvenantis advokatas, dirbantis ir su prekybos žmonėmis aukomis, Mantvydas Bučys portalui itlietuviai.it sakė, kad itin lengvos aukos nusikaltėliams yra skolų Lietuvoje turintys žmonės. Teisininkas pataria žmonėms, prieš vykstant dirbti į užsienį išsiaiškinti, kokių dokumentų reikia toje konkrečioje šalyje, o jei atvykus, darbdavys jų nesutvarko, neparengia darbo sutarties ir dar ima procentą nuo atlyginimo, aliarmo antenos turėtų nedelsiant užsidegti.

Prekyba žmonėmis visame pasaulyje yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla. Lietuva, kaip ir dauguma Europos Sąjungos šalių, į savo nacionalinę teisę yra perkėlusi ES direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Remiantis ja, jeigu žmogus, siekiant jį išnaudoti, patyrė prievartą – nesvarbu, fizinį ar psichologinį smurtą – jis yra laikomas nukentėjusiuoju nuo prekybos žmonėmis. Psichologine prievarta gali būti laikomas šantažas, apgaulė, grasinimai.

Tačiau Ispanijoje dirbantis teisininkas M.Bučys sako, kad prekyba žmonėmis tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų. Tokių atvejų, kai žmogus įkrenta į spąstus ir tuo kažkas pasinaudoja, daugėja, nes tai suteikia didelį pelną, o rizika maža.

Aukomis tapę žmonės būna įbauginti, prigrasinti, dažnai ir liudininkų neturi, – sako M.Bučys.

Ne vieną modernios vergovės atvejį nagrinėjusio M.Bučio teigimu, didžiausia problema yra baimė.

„Už prekybos žmonėmis nusikaltimą gręsia iki aštuonerių metų kalėjimo. Tačiau realybėje nuskaltėliams rizika nėra didelė, nes išnaudojami žmonės bijo duoti parodymus. Aukomis tapę žmonės būna įbauginti, prigrasinti, dažnai ir liudininkų neturi. Kitas svarbus dalykas yra tas, kad parodymus duodantis liudininkas turi būti neatpažintas. Deja, ne visada taip yra. Yra buvę tokių atvejų, kai paaiškėjo, kad liudininkui vertėjaujantis žmogus yra nusikaltėlio, prieš kurį vyksta byla, sutuoktinis.“

Asmeninio archyvo nuotr./Mantvydas Bučys
Asmeninio archyvo nuotr./Mantvydas Bučys

Kitas šokiruojantis faktas, kurį portalui itlietuviai.it pabrėžia teisininkas M.Bučys – visais išaiškėjusiais atvejais, lietuvius užsienyje išnaudojo tautiečiai. Paklaustas, ką turėtų daryti nuskaltėlių auka tapęs žmogus, M.Bučys neturi abejonių: „Žmogus turi kreiptis į policiją.“

Prekybos žmonėmis prevencijos projektą „Raktas“ vykdę Ispanijos lietuviai pabrėžia, kad itin svarbų vaidmenį gali atlikti lietuvių bendruomenės.

Į vergovę patekę žmonės, ypač smurtą patiriantys žmonės, gėdijasi apie tai prabilti, nenori prisipažinti buvę apgauti, – sako I.Čekuolytė.

„Visada yra kuriama pagalbos grandinė ir bendruomenės, jų atstovai gali būti labai svarbi tos grandinės dalis, mes galime būti pagalbos tiltas tautiečiui, – sako Ispanijos lietuvių bendruomenės vadovė A.Vansavičienė. – Prevencija atlieka šviečiamąją misiją, teisėsauga padeda aukai, bet bendruomenė yra arti žmogaus, jam gali būti paprasčiau bendrauti su bendruomenės žmogumi, nei su pareigūnu, ypač pradžioje, kai yra daug baimės.“

„Reikėtų panaikinti tam tikrą stigmą, susijusią su šia tema, – teigia I. Čekuolytė. – Problema yra tame, kad į vergovę patekę žmonės, ypač smurtą patiriantys žmonės, gėdijasi apie tai prabilti, nenori prisipažinti buvę apgauti, tapę aukomis ir sugrįžę į Lietuvą pasakoja, kaip viskas buvo nuostabu.“

„Svarbiausia yra nebijoti, – pabrėžia M.Bučys. – Nebijoti eiti į priekį, nebijoti kreiptis į policiją, nebijoti duoti parodymus, nepaisant grasinimų, nes teisingumas, anksčiau ar vėliau, ateina.“

Ispanijos lietuvių bendruomenės Prekybos žmonėmis prevencijos projektas „Raktas“ baigiasi gruodžio 2-ąją. Per kelis mėnesius, kartu su partneriais iš Jungtinės Karalystės, Graikijos ir Norvegijos lietuvių bendruomenių buvo surengta visa serija mokymų, seminarų, kuriamas Lietuvoje ir užsienyje veikiančių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, teisėsaugos ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovų savanorių tinklas.

Svarbiausia yra nebijoti, – pabrėžia M.Bučys. – Nebijoti eiti į priekį, nebijoti kreiptis į policiją, nebijoti duoti parodymus, nepaisant grasinimų, nes teisingumas, anksčiau ar vėliau, ateina.

„Šio projekto pagrindinės keturios dalys yra informacinės skrajutės, geros praktikos gidas, mokymai ir mobilioji programėlė“, – sako projekto vadovė I.Čekuolytė ir priduria, kad programėlė yra labai svarbus įrankis, tačiau vien ja stebuklas neįvyks. „Suprantame, kad programėlė pati savaime problemos neišspręs, tačiau negalime to nedaryti. Privalome žiūrėti į ateitį. Vergovė egzistuoja ir būtina ugdyti sąmoningumą, tai yra bendras žmonijos reikalas.“

Nemokama mobilioji programėlė „Raktas“ startuoja gruodžio 2-ąją, kai yra minima Tarptautinė vergovės panaikinimo diena. Joje sudėta informacija vienoje vietoje apie prekybą žmonėmis, aukos požymius, ką daryti pakliuvus į bėdą, kur kreiptis, kontaktai Lietuvoje ir užsienio valstybėse bei pagalbos telefonas vienu mygtuko paspaudimu.

Paspaudus raudoną mygtuką pavojuje atsidūręs žmogus pasirenka Lietuvos nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis telefono numerį (+370) 61691119, kuris veikia visą parą, septynias dienas per savaitę.

Vergovė egzistuoja ir būtina ugdyti sąmoningumą, tai yra bendras žmonijos reikalas, – sako I.Čekuolytė.

Jei reikia ne skubios pagalbos, o konsultacijos, šone bus pasirinkimo meniu su šalies, kurioje yra lietuvių bendruomenės savanorio, vietos policijos ir organizacijos, kovojančios su prekyba žmonėmis, kontaktai. Programėlė „Raktas“ veiks visoje Europoje.

Plakatai su QR kodu, kurį pasitelkus programėlę bus galima įsirašyti, kabės lietuvių renginiuose, parduotuvėse, bažnyčiose, oro uostuose, pasienyje.

Mobiliąją programėlę „Raktas“ galima nemokamai parsisiųsti iš „GooglePlay“ bei „Apple“ programėlių parduotuvių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis