Miesto jaunimo pamėgtoje vietoje, priešais vasaros amfiteatrą, spalio pradžioje paleistas fontanas veiks tik iki mėnesio pabaigos. Jį įrengusios bendrovė „Kauno vandenys“ vadovai tikina norintys pažiūrėti, kaip šią naujovę įvertins miestiečiai – nuo to esą priklausys, ar šis fontanas ateinantį pavasarį bus paliktas dabartinėje vietoje.
„Kadaise pas merą kalbant apie miesto įvaizdį kilo mintis, kad būtų labai gražu papuošti amfiteatrą. Apsižiūrėjome, kad ši vieta yra tinkama fontanui“, – kaip gimė idėja miestui padovanoti fontaną, pasakojo bendrovės „Kauno vandenys“ vyriausiasis energetikas Gediminas Žukauskas.
Nuo senovės Romos laikų fontanas yra grožio objektas. Jį turi kurti menininkai, architektai, dizaineriai, o ne santechnikai.
Pasak miesto savivaldybės tarybos nariu taip pat dirbančio kauniečio, apie 40 tūkst. Lt kainavęs fontanas sumontuotas taip, kad leidžia automatiškai sumažinti trykštančią srovę tuomet, kai pakyla vėjas.
„Kiek sulaukėme žmonių reakcijų, jie džiaugiasi fontanu. Buvo pasiūlymų, kad jis būtų aukštesnis arba kad šalia būtų įrengtas dar vienas fontanas. Kitą savaitę susitiksime su verslininkais – gal jie ir antrąjį galėtų pastatyti“, – vylėsi G.Žukauskas.
Neatmeta galimybės prisidėti
Aktyvus senamiesčio bendruomenės narys verslininkas Ąžuolas Gaižutis, paklaustas apie galimybę prisidėti prie antro fontano įrengimo, tikino, kad viskas yra įmanoma.
„Tai tikrai pozityvus dalykas, fontanas puošia miestą. Tiesa, gal reikėtų tinkamiau parinkti vietą, kad fontanas matytųsi daugeliui“, – svarstė kavinės „Skliautas“ savininkas, prieš dvejus metus atgaivinęs 1988 m. skulptoriaus ir tapytojo Jūračio Zalenso sukurtą Rotušės aikštėje stovintį fontaną.
Fontanus turi kurti menininkai
Visai kitos nuomonės apie Nemuno vagoje ištryškusį fontaną buvo miesto grožiui neabejingi architektai. Audrys Karalius neslėpė, kad pirmą kartą išvydęs virš upės purškiantį vandenį pamanė, jog įvyko santechninė avarija.
„Nuo senovės Romos laikų fontanas yra grožio objektas. Jį turi kurti menininkai, architektai, dizaineriai, o ne santechnikai. Jų uždavinys čia labai buitiškas – atvesti vandenį ir padaryti suprojektuoto dydžio ir formos kiaurymę“, – sakė A.Karalius, kritikuodamas naujo fontano dydį bei jo santykį su ant kranto esančiais objektais. Be to, architektas pastebėjo, kad šioje vietoje veikiantis fontanas trukdytų netoliese esančioje prieplaukoje norintiems prisišvartuoti laivams.
Grasina paleisti 50 „fontanėlių“
„Tai yra primityvus užsienio atvirukuose matyto vaizdelio perkėlimas, atvirai kalbant, labai pažeminantis Kauną iki tokio kolūkinės gyvenvietės lygio. Toks vaizdas, kad kolūkio pirmininkas grįžtų iš pirmos kelionės po saulėtąją Bulgariją ir tai, ką pamatė ten, bandytų adaptuoti, – kalbėjo A.Karalius. – Fontanas yra viešosios erdvės kulminacija. Tai yra vieta, kurioje renkasi žmonės. Tai turi būti prasminga. Kitu atveju tai yra neadekvatus elgimasis, tiesiog pinigų švirkštimas į orą.“
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasak G.Žukausko, pavasarį fontanas turėtų būti atitrauktas toliau nuo kranto. |
Architektas, paklaustas apie reakciją tuo atveju, jei fontaną vis dėlto būtų nutarta palikti Nemuno vagoje, rėžė tiesiai šviesiai: „Tada aš suorganizuosiu kolegų menininkų palaikomąją komandą, visiems nupirksiu po bokalą alaus ir mes solidarizuodamiesi su senamiesčio gaivinimu padarysime kokius 50 mažų fontanėlių nuo kranto. Tai bus, manau, adekvati reakcija. Nereikia tyčiotis iš savo miesto. Reikia turėti savigarbos.“
Upė – vieta laivams
Panašios nuomonės apie naująjį fontaną buvo ir A.Karaliaus kolega Rimas Palys. Meilės Kaunui neslepiantis architektas teigė, kad Nemuno vagoje įrengtas fontanas jam atrodo tiesiog juokingai.
„Man tai primena prie kolūkio pirmininko namų, kai tai būdavo sovietų laikais, esantį gulbių tvenkinėlį ir ten trykštantį fontanėlį. Upėje turėtų plaukioti laivai, miesto centre turėtų būti laivų uostas. O čia man panašu į įvykusią vamzdžių avariją. Aš sveikinu žmonių norą puošti miestą, bet tai reikia daryti su galva“, – kalbėjo R.Palys.
