Teigiamus pokyčius lėmė taikomas naujas kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmas, nustatantis maksimalias pacientų priemokų „lubas“ ir referuojantis į mažiausias vaistų kainas Europos Sąjungoje.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad naujasis kainyno vaistų atrankos modelis buvo sulaukęs nemažai diskusijų, tačiau rezultatas rodo, kad jis pasiteisino – didesnę dalį vaistų valstybė įsigis pigiau, o tai atveria kelią sutaupytas lėšas grąžinti pacientams į kompensavimo sistemą įtraukiant inovatyvius vaistus, plečiant jau kompensuojamų vaistų skyrimo sąlygas ir tokiu būdu gerinant kompensuojamųjų vaistų prieinamumą pacientams.
„Vaizdžiai tariant, kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymas yra vienos didžiausių valstybės derybų – kasmet valstybė vaistams kompensuoti išleidžia apie pusę milijardo eurų. Jau aišku, kad šiemet daugiau nei pusę vaistų valstybė pirks mažesne kaina, teigiamas efektas sudarys kiek daugiau nei 10 mln. Eur. Šios lėšos grįš pacientams inovatyviais kompensuojamaisiais vaistais, kurių taip reikia“, – teigia A.Dulkys.
Kompensuojamųjų vaistų kainynas parengtas pagal naujas kainodaros taisykles – dviejų ir daugiau tiekėjų grupių vaistams yra taikomas išorinis kainų referavimas, maksimali paciento mokama priemoka negali viršyti 25 proc. vaisto bazinės kainos ir būti didesnė kaip 5,87 Eur.
Iš viso kainyne yra 2011 vaistų, kurie sudaro 831 vaistų grupę. Į kainyną šiemet įrašyti ir 187 nauji vaistai prekiniu pavadinimu. Naujos kainodaros taisyklės lėmė tai, kad sumažėjo 1 158 vaistų bazinė kaina, 598 vaistų bazinė kaina nepakito, 67 vaistų – padidėjo. Iš viso buvo pateiktos paraiškos dėl 2 405 vaistų įrašymo į kainyną, 84 proc. visų paraiškose nurodytų vaistų buvo į jį įtraukti, kaip atitinkantys kriterijus.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nurodo, jog šiemet pavyko ne tik sumažinti didžiosios dalies kompensuojamųjų vaistų bazines kainas, tačiau ir priemokos, kurias moka pacientai, yra gerokai mažesnės, nei nustatyta maksimali suma.
„Svarbu, kad gyventojai pokyčius pajustų ne tik per taupiau leidžiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, bet ir tiesiogiai. Vidutinė paciento priemoka už populiariausius kompensuojamuosius vaistus sudaro 2,52 euro, kas yra perpus mažiau nei įtvirtinta teisės aktuose. Žinant, kad daugiausiai vaistams išleidžia senjorai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, tai prisideda prie tokių namų ūkių išlaidų vaistams mažinimo“, – sako A.Pečkauskas.
98,5 proc. vaistų esančių kainyne neviršija maksimalios paciento priemokos sumos. Vaistai, kurių paciento priemoka viršija galimą didžiausią 5,87 Eur sumą, sudaro apie 1,5 proc. iš visų esančių kainyne. Tai vaistai, kurie buvo įtraukti į kainyną, siekiant užtikrinti, kad visų kompensuojamųjų veikliųjų medžiagų ar net atskiro tam tikro vaisto stiprumo preparatai būtų kainyne.
Pažymėtina, kad liepos 1 d. įsigaliojusiame kainyne nėra veikliųjų medžiagų ar net veikliosios medžiagos kažkurios dozės, kad neįtraukus vaisto, neatitinkančio paciento priemokos reikalavimo, tokios veikliosios medžiagos ar atskiro jos stiprumo nebūtų kainyne.
