Tokių abejonių vedinas Baltijos aplinkos forumas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Aplinkos ministeriją, kviesdamas šias institucijas atkreipti dėmesį į galimai neteisėtą finansinės piramidės pagrindu pagrįstą veiklą.
CCN siūlo investuoti į projektus besivystančiose šalyse, nukreiptus prieš klimato kaitą, nors maža įrodymų, kad kompanija iš tiesų kažką realiai daro. Jos atstovai vilioja žmones skambiais šūkiais: „mylintiems gamtą ir pinigus“, „mūsų pareiga – pasirūpinti, kad gyventume žaliame ir sveikame pasaulyje“. Aplinkosaugininkų įsitikinimu, tai panašu į „žalią interneto pasaką“, kurios sąsajas su tikrove sunku patvirtinti.
Duodi dolerį – atgauni du. Nuolaidomis…
Vasarį elektroniniais laiškais ėmė plisti kvietimai į Australijos kompanijos CCN renginius Lietuvoje. „Visiems, kas norite uždirbti nuo taršos mokesčių, kuriuos privalo mokėti beveik visos pasaulio įmonės“, – vilioja laiškų autorius Arūnas Dominaitis.
CCN aiškina siekianti pristabdyti atogrąžų miškų nykimą, todėl telkianti pinigus dalies jų globai įsigyti. Taip esą generuojami anglies dvideginio (CO2) kreditai per Jungtinių Tautų mechanizmą REDD (tinklalapyje nurodyta, kad tai yra CCN REDD projektai), o pardavus šiuos kreditus esą galima užsidirbti iš investicijų. Kiekvienas išleistas JAV doleris esą sugrąžins du – bet ne tiesiai į piniginę, o į CCN nuolaidų sąskaitą. Šios nuolaidos galės būti taikomos viešbučiams, kelionių paketams, kruizams ir pirkimui internetu. Taip pat žadama išduoti kreditinę „MasterCard“ kortelę, kuri priklauso ne bankui, o CCN.
A.Dominaitis: „14 proc. dar yra mažai. Kai pats įdėjau, per pirmąsias savaites tiek gavau, o dabar moka 19 proc.“
Žmonėms siūloma įsigyjant vieną iš trijų paketų ir tapti organizacijos nariu bei užsidirbti kviečiant jungtis kitus. Paprasčiausias kainuoja 30 dolerių (apie 80 Lt). Už 225 dolerius (apie 590 Lt) papildomai galima gauti teisę metams į 1 ha atogrąžų miško, kuris generuos pajamas iš parduotų CO2 kreditų. Teisė į triskart didesnį miško plotą kainuoja 525 dolerius. Pinigų galima užsidirbti ne tik verbuojant kitus, bet ir rengiant šio „verslo“ pristatymus.
Kviesdamas į renginius, A.Dominaitis siūlo internete pažiūrėti, kokie žmonės reklamuoja kompaniją (aktoriai Danielis Craigas, Robinas Williamsas, Harrisonas Fordas, Dalai Lama – anot jo paties, paprastas budistų vienuolis, princas Charlesas ir jo sūnūs princai Williamas ir Harry, net varliukas Kermitas) ir paskaityti asmeninį puslapį kompanijos tinklalapyje „My green story & blog“.
Kiekvieną laišką baigiančiame paraše nurodytas ne tik kompanijos tinklalapio adresas, bet ir paties A.Dominaičio mobilusis telefonas, „Skype“ vardas, tačiau mintys apie solidumą dingsta pamačius „Gmail“ el. pašto dėžutės adresas, primenantį susigalvotą smulkaus verslininko.
Savo laiškuose vyras nurodo ir kompanijos „Lyoness“ tinklalapį. „Pinigai grįžta kiekvieną kartą perkant“ – tokiu šūkiu vadovaujasi ši įmonė, vienijanti tarptautinę pirkimo bendruomenę ir lojalumo programą – 2,6 mln. narių trijose dešimtyse šalių. Sprendžiant iš tinklalapio, 2003 m. įkurta kompanija siūlo susigrąžinti pinigus perkant ir atnešti naudos ne tik nariams bei lojalumo partneriams – kiekvienu pirkiniu esą remiami labdaros projektai.
O galiausiai pridėtas Post Scriptum – „kame slypi sekme“ (kalba netaisyta) ir nuoroda į filmą su vertimu į rusų kalbą.
Vilioja kompanijos prezidentu
Vasario 13-ąją kompanija prisistatė Prienuose, vasario 14-ąją – Vilniuje (laišką palydėjo prierašas „Įsimylėjėlių dieną kvieskite visus, kurie myli gamtą ir pinigus“).
Pirmadienį Kaune vyksta dar rimtesnis renginys – nemokama CCN konferencija BLC centre. Pirmiausiai popietę rengiamas seminaras vadovams – CCN nariams, parekomendavusiems keturis „Eco-Pro narius“, vėliau – susitikimas su pastaraisiais, o vakare – konferencija CCN nariams ir jų svečiams. Renginį vainikuos nugalėtojų vakarienė restorane „Senieji rūsiai“, į kurią bus pakviesti tik parekomendavusieji bent keturis asmenis. Už aštuonių žmonių rekomendaciją bus galima pasikviesti vieną, už 12 – du svečius.
Į renginius kviečiantis ir juos vedantis A.Dominaitis praėjusią savaitę būriui žmonių, kuriuos vadina „CCN nariais“, paskelbė ypatingą žinią – vasario 24-25 d. laukiama CCN prezidento australo Erminio Kotlar ir „top lyderio“ Jaroslavo Pilny (Čekija-JAV) viešnagės. Jie atvyksta dalyvauti konferencijoje.
A.Dominaitis: „Teršėjai moka mokesčius, o pajamos eina tiems, kurie saugo gamtą.“
„Tai neeilinis įvykis, visi suprantame kokia parama ir pagarba parodoma mums – Lietuvai, kaip kiekvienas esame svarbus šio projekto pradžiai, – teigiama laiške (kalba netaisyta). – Tikiu, kad šiuo ypatingu laikotarpiu, išnaudodami esamą galimybę, būsime ypač vieningi ir aktyvus rekomenduodami savo draugus, vasario 25d. išgirsti svarbią mums visiems problemą ir jos sprendimo būdus. Tai ne tik papildomos finansinės galimybės, pirmiausiai tai, visu mūsų pareiga – pasirūpinti, kad gyventume žaliame, gražiame, sveikame... pasaulyje.“
Gramatikos ir skyrybos klaidų pilnus laiškus (nors iš solidžios kompanijos to būtų sunku tikėtis) gaunančių adresatų sąrašas ilgėja – panašu, kad „CCN narių“ būrys Lietuvoje plečiasi.
Grąža – iki 40 proc.?
„Galima dalyvauti bet kam, kviečiame. Pirmą kartą iš Australijos atvažiuoja pats prezidentas. Ateikite nors ir penkiese!“ – pirmadienio rytą tariamai projektu susidomėjusiai klientei paskambinus A.Dominaičiui, jis nestokojo svetingumo, nors balsas telefonu neskambėjo itin uždegančiai – bent jau ne tiek, kad būtų galima daug negalvojant patikėti šia gamtos saugojimo ir pinigų gaminimo idėja.
Paprašytas papasakoti, kaip galima dalyvauti projekte, jis pradėjo aiškinti: „Ar privalo mokėti mokesčius tie, kurie teršia gamtą? Ar norite dalį pinigų turėti savo kišenėje? Teršėjai moka mokesčius, o pajamos eina tiems, kurie saugo gamtą. Įvairūs projektai organizuojami. Ne valstybiniai, o privati iniciatyva, per ekologinius projektus, tropinių miškų išsaugojimą, Kioto protokolą, tarptautinius susitarimus.
Čia – investicinis projektas. Kas investuoja į miškų išsaugojimą, gauna 14-40 proc. metinių palūkanų ir dar bonusų. O jei tik ką nors pajudina, papasakoja kitiems, yra dar kiti mokėjimo būdai.“
– Kaip įmanoma, įdėjus litą, atgauti kone pusantro?
– Tropiniai miškai sulaiko milžinišką kiekį drėgmės. Jei tropinius miškus iškertame, Europą užlieja.
– Bet ką tai turi bendro su pinigais?
– Kai į banką įdedate pinigų, moka palūkanas.
– Tačiau tikrai ne 14 proc.
– 14 proc. dar yra mažai. Kai pats įdėjau, per pirmąsias savaites tiek gavau, o dabar moka 19 proc.
– O galėčiau gauti kokį patvirtinimą, dokumentą, kad mano pinigai nedings ir tiek gausiu?
– Aš pas save ofise matau kiekvieną dieną, kaip pinigai byra. Žmonės kviečiami investuoti. Jei jie nieko nenori daryti, tik investuoja ir pinigai eina. O jei ką pajudina… Marketingo principu paleistas mechanizmas – nuo padarytos apyvartos mokami bonusai.
– Ar pinigų galima gauti bet kuriuo atveju?
– Palūkanos visada mokamos – pinigais.
Pasak A.Dominaičio, kompanija buvo įregistruota 2011 m. ir iš pradžių veikė kaip investicinis projektas, o nuo praėjusio spalio – kaip socialinis projektas.
Tikėjosi įtraukti ir aplinkosaugininkus
Įsigyti teisę į plotelį nykstančio atogrąžų miško A.Dominaitis pasiūlė net Baltijos aplinkosaugos forumui (BEF). Tačiau vilionės kviesti jungtis daugiau žmonių ir iš to užsidirbti aplinkosaugininkams pasirodė abejotinos. Mat apie klimato kaitą jis esą kalbėjo paviršutiniškai, darė elementarių klaidų, rėmėsi antriniais šaltiniais.
Kompanijos interneto svetainė – vienintelis viešas šaltinis apie ją – sukėlė dar daugiau įtarimų. Vietoj aiškaus veiklos modelio ar saugomų atogrąžų miškų sąrašo jis pilnas abstrakčių frazių. Ironiška, kad aplinką sauganti CCN siūlo nuolaidas transatlantiniams skrydžiams, kurie tik teršia atmosferą.
Aprašyto tinklo struktūra aplinkosaugininkams priminė klasikinę finansų piramidę – jai augant, anksčiau įstojusieji uždirba pinigų iš vėlesnių narių įnašų, bet neaišku, ar lygiagrečiai vykdoma veikla, kurianti vertę ir garantuojami, kad suneštos lėšos naudojamos pagal paskirtį.
Dar daugiau – internete sklando įspėjimai, kad CCN organizacijos lyderiais prisistatantys minėtas E.Kotlaras ir Johnas Campbellas buvo susiję su 2004-aisiais žlugusia tarptautine piramidine struktūra „LifeWealth8“, kuriai 30 tūkst. narių per porą metų buvo sunešę 135 mln. dolerių. Dėl šio projekto buvo įspėjusi ir Australijos apsaugos bei investicijų komisija.
Reklamą „pasiskolino“ iš princo Charleso
Abejonių dėl šio verslo skaidrumo aplinkosaugininkams sukėlė dar vienas faktas. Minėtas vaizdo klipas, kuriame garsūs žmonės kviečia saugoti gamtą, yra lygiai toks pat, koks įdėtas britų sosto įpėdinio globojamo Princo atogrąžų miškų projekto kanale „YouTube“ svetainėje. Paskutiniuose jo kadruose matyti būtent šios iniciatyvos, kurios angliškas pavadinimas – „The Princes' Rainforests Project“, o ne CCN logotipas.
Filmuką „pasiskolinę“ ir į CCN kanalą toje pačioje svetainėje patalpinę asmenys net nebando įtikinti, kad garsenybės reklamuoja būtent šią kompaniją. Vaizdo klipas pavadintas „Ką garsūs žmonės sako apie… Atogrąžų miškų projektas“.
BEF darnaus vystymosi specialistė Gintarė Jonušauskaitė, įtardama apgavystę, praėjusią savaitę susisiekė su Princo labdaros fondu (The Prince's Charities) ir gavo patvirtinimą, kad CCN reklamai Lietuvoje savavališkai naudojamas jų vaizdo klipas su garsiais žmonėmis.
„Jie iš tiesų „YouTube“ naudoja mūsų vaizdo klipą savo vardu. Aiškinsimės su jais“, – dėkodama, kad atkreipė dėmesį į klipo vagystę, G.Jonušauskaitei atsakė Princo labdaros fondo Tarptautinio tvarumo padalinio, kuris įgyvendina Princo atogrąžų miškų projektą, atstovė Sophie Wood. Ir patikino, kad jos atstovaujama organizacija niekaip nesusijusi su CCN.
BEF direktorius Žymantas Morkvėnas laiške finansinių nusikaltimų tyrėjams, ministerijai ir vartotojų teisių gynėjams taip pat atkreipė dėmesį, kad CCN atstovai nurodo esantys Australijoje įsteigtos organizacijos nariais, bet nemini jokio organizacijos padalinio Lietuvoje. Tai esą kelia klausimų, ar žmonės turėtų teisinių būdų susigrąžinti pinigus.
