Prie šio gamtosaugos pasiekimo prisidėjo ir Lietuva – projektu „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“.
Organizacija „Dam Removal Europe“ įvertino duomenis iš 16 Europos valstybių ir nustatė, kad pernai žemyne išlaisvinta šimtai kilometrų upių ir migruojančioms žuvims suteikta laisvė, kurios jos neturėjo ilgais dešimtmečiais. Aktyviai griautos ir šalintos užtvankos bei jų likučiai, valytos upių vagos, suformuotos sraujymės, kad vanduo vėl tekėtų laisvai ir natūraliai, kaip prieš šimtus ir tūkstančius metų. Pasak ekologų, upių vientisumo atkūrimas yra pats geriausias būdas grąžinti skolą gamtai už žmogaus piktadarybes.
Didžioji dalis pašalintų užtvankų visuomenei neteikė jokios naudos – buvo tiesiog apleisti, griūvantys hidrotechnikos statiniai. Nugriauti juos buvo pigiau negu atnaujinti ir nuolat rūpintis remontu.
Pavyzdys iš Lietuvos – projektas Salantuose
Užtvankų šalinimo čempionės titulą išsaugojo Ispanija (133 projektai), greta jos išsirikiavo kitos lyderės – Švedija (69) ir Prancūzija (45). Bet šalių sąraše atsirado ir naujų narių – pirmą kartą užtvankos pašalinimo atvejį užfiksavo Liuksemburgas ir Latvija.
Į garbingą sąrašą pateko ir Lietuva, įgyvendinusi „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ projektą. Apie metus laiko trukusių užtvankos rekonstrukcijos ir Salanto upės vagos atkūrimo darbų metu buvo atliktas tvenkinio vandens lygio žeminimas, vandens pralaidos rekonstrukcija, demontuota slenkstinė nuopila ir suformuota riedulių sraujymė.
Taip pat buvo atlikti Salanto vagos atkūrimo, dugno nuosėdų išvalymo darbai žemutiniame bjefe, suformuotas reljefas, sutvirtinta upės vaga, sukurtos dirbtinės nerštavietės, įrengtos šlapynės, sutvarkyta teritorija.
Atlikus šiuos darbus žuvų migracijai atvertos 46 km ilgio Salanto ir jo intakų atkarpos su 29 km ilgio ruožais, tinkamais reofilinių žuvų maitinimuisi ir veisimuisi. Projektą įgyvendinusi Salantų regioninio parko direkcija tikisi, kad upės vientisumo atkūrimas prisidės prie viso Minijos pabaseinio būklės, o kartu ir Baltijos jūros būklės gerinimo.
Salanto upė yra svarbi „Natura 2000“ tinklo dalis biologinės įvairovės požiūriu – ir upėje, ir jos intakuose aptinkamos svarbios lašišinių ir kitų saugomų rūšių žuvų buveinės, gausiausia Lietuvoje upinių ir mažųjų nėgių populiacija, o pernai inventorizuota ovaliosios geldutės populiacija įvardijama kaip geros būklės. Nugriovus statinį upės aukštupyje buvo pastebėtos upinės nėgės, kurių ten iki šiol nėra buvę.
Lietuviškas projektas pateko tarp penkių nominantų iš viso žemyno laimėti geriausio projekto Europoje titulą. Šį konkursą kartu su „Dam Removal Europe“ rengia ir remia tarptautinės organizacijos „World Fish Migration Foundation“, „European Investment Bank“, „Nature Conservancy and supported by the Dutch Postcode Lottery“ ir „Forest Peace Foundation“. Laimėtojas turėtų paaiškėti Europos užtvankų šalinimo konferencijoje Jungtinėje Karalystėje, Mančesteryje, 2023 m. gegužės 18–19 d.
Kiekvienas projektas – žingsnis didelio tikslo link
Vienas judėjimo iniciatorių, Pasaulinio žuvų migracijos fondo direktorius Hermanas Wanningenas teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną atvejį ir parodyti, jog užtvankų šalinimo projektus galima pakartoti ir išplėtoti visame pasaulyje. „Pradėjome svarbius pokyčius, bet tik bendromis ekologų, valdžios institucijų, politikos formuotojų ir piliečių pastangomis bus galima pasiekti ES biologinės įvairovės strategijos tikslus“, – pabrėžė H.Wanningenas.
Jis įsitikinęs, kad atsižvelgiant į naujausius Europos klimato politikos pokyčius ir Europos Komisijos pasiūlymą dėl Gamtos atkūrimo įstatymo, svarbu ir toliau pabrėžti užtvankų šalinimą kaip esminę priemonę ekosistemų atkūrimui vykdyti. Taip pat – būtina garsiai švęsti sėkmės istorijas visoje Europoje. Pažymėtina ir tai, jog užtvankų šalinimas prisideda prie pasaulinio gėlo vandens iššūkio – iki 2030 m. atkurti 300 tūkst. kilometrų nualintų upių – tikslo, kuris buvo iškeltas kovo mėnesį Niujorke vykusioje JT Vandens konferencijoje.
Tarša, buveinių nykimas ir pernelyg didelis gamtos išteklių naudojimas – svarbios problemos, su kuriomis susiduria gėlo vandens ekosistemos. Užtvankos irgi yra reikšminga gamtos problema, tačiau dalis žmonių yra tiek prie jų pripratę, kad nė nenutuokia šių statinių daromo žalos gamtai masto. Organizacijos „Dam Removal Europe“ projektų vadovė Pao Fernandez Garrido teigia, kad upės yra esminiai mūsų ekosistemų komponentai, tiekiantys vandenį žemės ūkiui, transportui ir maistui.
Užtvankos ir kitos žmogaus sukurtos kliūtys upėse daro žalingą poveikį gamtai, kenkia ne tik biologinei įvairovei, bet ir nuo šių vandens kelių priklausomoms bendruomenėms. „Todėl mūsų kartos misija yra pradėti šalinti kai kurias iš šių kliūčių ir atkurti laisvai tekančias upes visiems“, – sako P.Fernandez Garrido.
Pastaraisiais metais nustatyta, kad Europos upėse žmonės yra įrengę daugiau kaip 1,2 mln. kliūčių, o dauguma užtvankų yra pasenusios. Vienas iš kelių žalingų padarinių – biologinės įvairovės nykimas: migruojančių gėlųjų vandenų žuvų populiacijos Europoje sumažėjo 93 proc., o visame pasaulyje – 76 procentais. Specialistams nerimą keliantys skaičiai verčia ieškoti ekonomiškai efektyvių ir veiksmingų sprendimų, kaip atkurti upes. Užtvankų šalinimas yra „Dam Removal Europe“ ataskaitose yra įvardijamas kaip esminis būdas atkurti prarastą gamtą.
