„Jeigu lošimo įmonė, organizatorius nėra registruotas Lietuvoje, toks puslapis būtų blokuojamas ir jame negalėtų žaisti Lietuvos žaidėjai“, – spaudos konferencijoje sakė naują įstatymo redakciją rengusios darbo grupės pirmininkas Dainius Budrys.
Anot darbo grupėje dirbusio parlamentaro E.Tamašausko, tokia tvarka jau dvejus metus galioja Estijoje.
„Būtų blokuojami ne tik interneto puslapiai, bet ir finansinės operacijos. Estai sėkmingai pasinaudojo tokia galimybe“, – pridūrė Seimo narys.
Lietuvoje ne vienerius metus diskutuojama apie tai, ką daryti su kitose valstybėse registruotais tinklalapiais. Juose lošia lietuviai, tačiau lošimų organizatoriai mokesčių Lietuvos biudžetui nemoka.
Internetiniai lošimai šiuo metu yra apskritai nereglamentuojami. „Jie vyksta nelegaliai. Pagal Europos Sąjungos valstybių skaičiavimus, nuo 10 iki 15 procentų visų lošėjų lošia internetinėje erdvėje. Mes paskaičiavome, kad priėmus naująją įstatymo redakciją, valstybės biudžetas vien iš internetinių lošimų gaus papildomai 5-7 mln. Lt“, – sakė parlamentaras.
Naujoji Azartinių lošimų įstatymo redakcija yra užregistruota Seimo posėdžių sekretoriate. Vėliau šį teisės aktą svarstys parlamentiniai komitetai ir Seimas.
Barai galėtų įsirengti lošimo automatus
Anot E.Tamašausko, naujasis Azartinių lošimų įstatymas įtvirtins žirgų totalizatoriaus taisykles. „Žirgų augintojai yra suinteresuoti, kad būtų reglamentuotas žirgų totalizatorius, nes tai sudarytų sąlygas vystytis žirgininkystei, kas jiems yra labai aktualu, nes finansavimas iš valstybės nepakankamas“, – kalbėjo E.Tamašauskas.
Bendrovė, norinti gauti tokios lošimo veiklos licenciją turės pateikti bendradarbiavimo sutartį su žirgų sporto asociacija.
Žirgų totalizatoriaus organizatoriai privalės remti sportinių žirgų asociacijas, šioms skirdami 8 proc. lošėjų statomų sumų.
Anot E.Tamašausko, jeigu Seimas priims šį įstatymą, valstybės biudžetas bus pildomas ne tik iš žirgų totalizatoriaus, bet ir komercinio pokerio, kurį bus galima žaisti ne tik lošimo namuose, bet ir specialiuose salonuose.
„Pas mus yra atsiradusi įdomi praktika, kad pokeris yra laikomas sporto rūšimi. Kitų šalių lošimo ekspertai buvo nustebinti, kad tokia lošimų sritis traktuojama kaip sportas“, – kalbėjo E.Tamašauskas.
Dar viena įstatymo naujovė – galimybė baruose, kavinėse, biliardo, kėglių salonuose ir naktiniuose klubuose įrengti lošimo automatus, kuriuose vienkartinis didžiausias laimėjimas negali viršyti 100 Lt.
Anot parlamentaro, tokia tvarka sėkmingai taikoma Vokietijoje,Nyderlanduose. Didžiojoje Britanijoje baro savininkai leidimą įsirengti lošimo automatus gauna kartu su licencija prekiauti alkoholiu.
Toks leidimas Lietuvoje, E.Tamašausko įsitikinimu, leis surinkti nemažai mokesčių.
Priėmus šį įstatymą lošimo organizatoriai privalės paskirti atsakingą asmenį, kuris prižiūrės, ar nelošia nepilnamečiai.
2011 metų rugpjūčio mėnesį Seimo valdybos nutarimu suformuotą darbo grupę sudaro skirtingų politinių partijų atstovai: D.Budrys, E.Tamašauskas, Vaidotas Bacevičius, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas ir Vytautas Gapšys. Kurdami įstatymą darbo grupės nariai konsultavosi su valstybės valdymo ir priežiūros institucijomis bei lošimų verslo asociacijomis.
Buvo išanalizuoti lyginamieji Europos Sąjungos valstybių narių azartinių lošimų reguliavimo modeliai bei suorganizuotas konsultacinis vizitas į Didžiąją Britaniją, kurio metu buvo susitikta su lošimų įstatymų leidybos ir priežiūros institucijų bei verslo asociacijų atstovais.
