Emocijos dėl naujo karinio poligono, kuris galbūt gali atsirasti Vakarų Lietuvoje ir apimtų teritorijas Akmenės, Mažeikių, Kelmės, Šiaulių ir Telšių rajonuose, liejasi toliau.
„Štai ko Žemaitija ir Lietuva gali netekti, jei čia bus pastatytas karinis poligonas. Prasukom su augintiniais rudenėjančio Trimėsėdžio pakrantėmis. Apėjau mūsų kelyje sutiktas koplytėles link 4 liepų ir antras senąsias Stočkų kapinaites, iš kurių vienos saugomos valstybės... Norėjosi suskaičiuot, kiek auga ąžuolų paupiu.
Ėjom kryptingai link tikslo, rasti dar senesnes kapinaites, kurios aptvertos zomatu (suneštais akmenimis). Uošvis pasakojo, jog ten galimai švedai palaidoti. Kapinaites radau, juose medinis kryžius ir paminklas iš kurio įskaičiau tik datą, tai 1910 metai“, – toks emocingas Mažeikių rajone, Tučių apylinkėse, gyvenančios Gitanos pasakojimas su nuotraukomis paskelbtas naujai sukurtame puslapyje feisbuke „Žemaitija prieš karinį poligoną“.
Iniciatyvinė grupė platina ir vaizdo įrašą, kuriame apie nepageidaujamą kaimynystę kalba vietos ūkininkai, „Žvėrinčiaus“ įkūrėjas, popgrupės „Du Donatai“ narys ir t.t.
„Eina tanku“
Gyventojai tvirtina, kad apie būsimą karinį poligoną namų pašonėje gal dar ilgai nieko nežinotų, jeigu apie investicijas nebūtų prasitaręs kažkuris politikas rugsėjo pabaigoje vykusios Seimo rinkimų kampanijos metu.
Kaip 15min pasakojo Akmenės rajone gyvenanti Diana Lopaitienė, po kelių dienų apie tai feisbuke pranešė ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Mes suprantame, kad visas šitas poligono dalykas eina tanku.
Tuomet bendruomenės sukruto – esą visiems tapo aišku, kad domėtis reikia patiems, o ne laukti oficialios informacijos.
„Mes suprantame, kad visas šitas poligono dalykas eina tanku. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra daromas jau mažiausiai dvejus metus, o poligonai įtraukti likus mėnesiui iki galutinės baigiamosios konferencijos. Mes, kaip gyventojai, apie šitą dalyką sužinojome likus penkioms dienoms iki konferencijos. Turbūt šita informacija mūsų ir nebūtų pasiekusi, jeigu ne Akmenės rajono vicemeras, kuris prasitarė, kad nusimato didelės investicijos – planuojamas karinis poligonas.
Daugiau tuo metu informacijos iš jo gauti nepavyko, bet spalio 2 dieną meras patvirtino savo feisbuko paskyroje, kad vyko Regiono plėtros tarybos nuotolinė konferencija ir kad, taip, dalyje rajono planuojamas poligonas. Po šitų dviejų įvykių ir sukilo visi: iš pradžių Akmenės ir Telšių rajonai, nes juos labiausiai lietė, bet po to prisijungė ir Mažeikiai bei Šiauliai, tai dabar mes esame keturi rajonai, kurie suinteresuoti šiuo klausimu“, – kalbėjo D.Lopaitienė.
Labiausiai gyventojus, anot D.Lopaitienės, papiktino tai, kad juos mėginta apeiti, raminti, esą čia dar viskas svarstymo stadijoje, tai užtruks kelerius metus. Tačiau pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Bendrojo plano Aplinkos ministerijai buvo galima teikti tik iki spalio 5 d., vėliau jau beliktų apeliuoti į Vyriausybę, Seimą.
Pastabas išsiųsti spėjo
Tačiau net ir paskutinę akimirką žmonės susibūrė ir spėjo pateikti savo pastabas su bendruomenių pirmininkų parašais Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijoms, vietinėms savivaldybėms, jų tarybų nariams, Vyriausybei ir prezidentūrai.
Mes prieštaraujame sprendiniui dėl naujo karinio poligono Vakarų Lietuvoje steigimo ir numatome organizuoti viešąsias protesto akcijas.
Tame rašte rašoma: „Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrojo plano 2030 m. sprendinių duomenimis, planuojama steigti karinį poligoną vakarų Lietuvoje, kuris apims Telšių r., Akmenės r., Mažeikių r. teritorijas. Su šiuo planu detaliai nebuvo supažindinti vietos teritorijų gyventojai, bendruomenės, žemės ir miškų savininkai, verslininkai.
Esame visiškoje nežinioje, ar bus iškeldinami gyventojai, ar bus visuomenės poreikiams paimamos žemės, miškai, ribojama veikla ir verslo plėtra? (…) Todėl mes prieštaraujame sprendiniui dėl naujo karinio poligono Vakarų Lietuvoje steigimo ir numatome organizuoti viešąsias protesto akcijas.“
„Iš KAM mes gavome labai formalų atsakymą, kad šitos bendruomenės, kurios pasirašė, neįeina į poligono teritoriją. Taip, tos bendruomenės, tie miesteliai ar kaimukai yra ant pačios ribos, bet tai bendruomenė negyvena viename taške, ji yra išsimėčiusi. Nesame miestas ar koks getas, esame išsisklaidę gana nemažoje teritorijoje ir kai kurie gyventojai su visais pastatais papuola į poligono teritoriją, o kitos dalies papuola turtas – žemė, miškas.
Bet kokiu atveju, tos visos bendruomenės nukenčia. Ne tik turtiškai, ekonomiškai, bet nukenčia ir jų gyvenimo kokybė. Jeigu mano namas yra ne poligono teritorijoje, bet poligonas prasideda už 400 metrų, tai juk nei garso, nei taršos niekas neizoliuos“, – kalbėjo D.Lopaitienė.
Iš KAM mes gavome labai formalų atsakymą, kad šitos bendruomenės, kurios pasirašė, neįeina į poligono teritoriją.
Apeliuoja dėl poligono reikalingumo
KAM viceministro Eimučio Misiūno pasirašytame atsakyme gyventojams visų pirma informuojama, kad „Krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į sudėtingą mūsų regiono geopolitinę situacija, su tuo susijusią Lietuvos kariuomenės plėtrą, Lietuvoje dislokuotas NATO pajėgas ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičių, siekia Lietuvoje įkurti naują karinį poligoną, kuris galėtų tenkinti padidėjusius karinio rengimo poreikius“.
Poligonas turėtų būti įkurtas mažai apgyvendintoje, ypač svarbių kultūros paveldo objektų ar gamtos draustinių neturinčioje teritorijoje, kurioje neribojama karinė veikla ir kuri užtikrintų tolygesnį Lietuvos kariuomenės dalinių treniravimosi vietų paskirstymą.
Teritorijos ieškota remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta galimybių studija, tačiau esą spalio 3-osios raštą pasirašiusių bendruomenių teritorijos į rezervuotą teritoriją naujam poligonui steigti nepatenka.
„Dėl konkrečios naujo poligono vietos bus apsispręsta tik po išsamių konsultacijų su vietos savivaldybėmis, verslininkais, ūkininkais ir bendruomenėmis. (…) Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane rezervuotos teritorijos yra maksimalaus dydžio, tačiau KAM ir Lietuvos kariuomenė siekia užtikrinti visų visuomenės grupių interesus ir, konsultuodamosi su vietos savivalda, ieško galimybių koreguoti žemės sklypų ribas bei plotus“, – rašte raminami vietos gyventojai.
Renka parašus
D.Lopaitienė savo ruožtu bent kol kas rami nesijaučia. „Šitoje studijoje iš visų vertinimo kriterijų yra du maži pliusiukai – vienas, kad gali atsirasti naujų darbo vietų, bet ekonominiu požiūriu jos nieko neduoda šitam regionui ir tai trumpalaikis veiksmas, kol kursis poligonas.
Antras pliusas, kad gali atsirasti nauja infrastruktūra – jeigu nėra, galbūt bus nutiesti kažkur keliai, pakeista elektros linija ir pan. Visa kita yra vien minusai. Jau nekalbant apie tai, kad studija buvo atlikta bet kuriai Vakarų Lietuvos vietovei, nes vieta dar nebuvo pasirinkta“, – kalbėjo D.Lopaitienė.
Jos teigimu, visa tai yra viešai prieinami duomenys, kuriuos ji kartu su kitais bendruomenių atstovai rado internete arba KAM juos pristatė, kai atstovai vyko į Pabradės poligoną. Iš šios informacijos jiems išplaukė ir tokie duomenys, kad esą renkantis vietą keitėsi kai kurie reikalavimai – iš pradžių nurodyta, kad teritorijai reiksią 12 tūkst. ha teritorijos, o vėliau jau, kad teritorijos dydis gali būti nuo 12 tūkst. ha iki 22,5 tūkst. ha.
„Buvo parinktos devynios vietos Vakarų Lietuvoje, iš jų dėl tam tikrų kriterijų neatitikimo buvo atsirinktos trys – dvi mūsų rajonuose ir viena Kelmės rajone. Toliau svarstant Kelmė irgi buvo atmesta, nes ten kalvota teritorija, kerta ją 3-4 krašto keliai, nėra melioracijos. Mūsų teritorijos tiko abi, nors pačioje pradžioje kalba buvo apie vieną.
Sudėjus šias abi teritorijas į vieną, nes visur kitur jos jau ir vertinamos kaip vientisa teritorija, pavadinta Nr. 2 ir Nr. 3, jos visur pliusuojamos – teritorija 2+3. Išeina 37,9 tūkst. hektarų. Tai kiek išaugo teritorija? Daugiau nei tris kartus. Tai man visiškai nesuprantama, gal apetitas auga bevalgant“, – stebėjosi Akmenės rajono gyventoja.
D.Lopaitienės manymu, kad ir koks didelis tas poligonas būtų, jeigu jame pratybas galės vykdyti visos karinės struktūros, taip pat – ir aviacija, kaimynai bus priversti klausytis sprogimų, šūvių, greičiausiai pajus ir taršą, jau esą nekalbant apie kitus nepatogumus.
Šalia Pabradės miškuose draugai turi sodybą. Nuo Pabradės ji nutolusi apie 20 km, bet kai Pabradėje vyksta pratybos, sodyboje nelabai norisi būti.
„Šalia Pabradės miškuose draugai turi sodybą. Nuo Pabradės ji nutolusi apie 20 km, bet kai Pabradėje vyksta pratybos, sodyboje nelabai norisi būti. Tokioje kaimynystėje gyventi tikrai nesinorėtų. Net jeigu poligono riba bus nuo namų 5 km, tai nieko neduos“, – įsitikinusi moteris.
Gyventojai įkūrė iniciatyvinę grupę, kuri renka parašus prieš poligono įkūrimą. Sako jau surinkę apie 4 tūkst., baigę parašų rinkimą žmonės ketina raštus įteikti naujai Vyriausybei, ministrams, Seimo nariams.
„Juk ir patys kariškiai visur teigia, kad be bendruomenių sutikimo, be savivaldos pritarimo nieko nebus. O dabar mes būtume net nesužinoję. Šituo triukšmu pasiekėme, kad KAM perka naują studiją vietos parinkimui, ieškos jau visoje Lietuvoje, ne tik Vakarų Lietuvoje. Mums tai greičiausiai nieko nereiškia, nes padarę studiją jie viską vertins iš naujo ir mūsų rajonų niekas neišbraukė. Pagal visus kriterijus mes atitinkame, turime labai aukštą balą – beveik 4,5 balo iš 5 galimų“, – sakė D.Lopaitienė.
KAM: sprendimų dar nėra
Kol kas vis dėlto jokie sprendimai dėl būsimo karinio poligono Žemaitijoje ar kur kitur nepriimti. Ir tai, kaip galima spręsti iš KAM lapkričio 5 d. paskelbto pranešimo, nėra susiję su vietos žmonių nepasitenkinimu, o pačios vietos ribotomis galimybėmis.
Pranešime KAM teigia, kad ketina užsakyti galimybių studiją, kuri įvertintų galimybes įrengti naują poligoną visos Lietuvos teritorijos mastu. Tad nebus remiamasi vien VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto atlikta Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studija, kurioje vertintos tik teritorijos Vakarų Lietuvoje: Akmenės r., Kelmės r., Mažeikių r., Šiaulių r. ir Telšių r. savivaldybėse.
„Remiantis minėta galimybių studija, Vakarų Lietuvoje turime tik du, geriausiu atveju – tris sklypus, kurių tinkamumas kariniam poligonui galėtų toliau būti vertinamas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, – ministerijos pranešime spaudai cituojamas krašto apsaugos viceministras E.Misiūnas. – Pradiniame žvalgytuvių etape siekiame turėti daugiau alternatyvų tolimesniam sklypų vertinimui, todėl tikimės, jog analogiška likusios Lietuvos teritorijos galimybių studija sudarys šią galimybę“.
Vakarų Lietuvoje turime tik du, geriausiu atveju – tris sklypus, kurių tinkamumas kariniam poligonui galėtų toliau būti vertinamas socialiniu ir ekonominiu požiūriu, – sakė E.Misiūnas.
Planuojama galimybių studija vertintų optimaliausias sąnaudų, kaštų ir mažiausių apribojimų karinei veiklai sąlygas. Tolesniuose poligono steigimo etapuose būtų atliekama poligono steigimo projekto analizė techniniu, finansiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais.
Viceministras E.Misiūnas pabrėžia, jog bet kokie galimų teritorijų tolimesni vertinimai pirmiausiai prasidės nuo pristatymų ir diskusijų su vietos savivalda ir bendruomenėmis, nes poligonas turėtų būti steigiamas tik radus sprendimą, palankiausią visos valstybės ir gyventojų atžvilgiu.
KAM taip pat tvirtina, kad turima galimybių studija jau buvo pristatyta Seimo nariams, susijusių savivaldybių metams, savivaldybių atstovams, tokiu būdu siekiant informuoti suinteresuotas grupes.
-
Gaižiūnų poligonas išaugs du kartus, karių pratyboms bus įrengtas netikras miestas
-
Ministerija pasirašė sutartį dėl Pabradės poligono plėtros, jame galės treniruotis brigada
-
R.Karoblis: svarstoma kurti naują karinį poligoną vakarų Lietuvoje
-
Norintys pamatyti pamėgtą pažintinį taką su žemynine kopa turėtų paskubėti – teritoriją perima kariuomenė
-
Šiaulių krašte žvalgomasi vietos naujam poligonui
