„Nieko ypatingo neradau, keletą smulkių gintariukų“, – rodydamas radinį sakė pajūryje vaikštinėjęs senjoras, po sveikatinimo paslaugų centre „Energetikas“ atkeliavęs į saulės ir vėjo gairinamą pajūrį.
Smulkų radinį delne ištiesė ir klaipėdietis Arūnas, pamėgęs gintarų gaudymą prieš metus.
„Tuomet pataikiau tokį momentą, kai gaudė, kaip tik turėjau mašinoje žvejo aprangą ir užsikabinau. Per metus prigaudžiau kilogramą smulkių gintariukų, dar nežinau, ką su jais darysiu. Nieko negaminau, tiesiog hobis, kurį dedu į stiklainį“, – šyptelėjo Arūnas, kurio rankas nuo Baltijos jūros vandens dengė šaltas raudonis.
Tiesa, pats Arūnas teigė, jog jam nė kiek nešalta, anaiptol, karšta, nors Šventojoje trečiadienį priešpiet tebuvo 2-3 laipsniai šilumos. Vyras pakartojo visiems gerai žinomą posakį, jog nebūna blogo oro, tik bloga apranga.
„Ką tik atėjau, o būsiu kol kojas pakelsiu, nes bangos labai nuvargina“, – sakė klaipėdietis, gintarų ieškantis ir gimtajame mieste, Melnragės, Olando kepurės paplūdimiuose.
Metus gintarą „žvejojantis“ Arūnas kol kas džiaugiasi tik smulkiu gintaro laimikiu, didžiausias gabalėlis tesveria 17 gramų.
Teigiama, kad šiais laikais gintaro gaudytojas esant geram metimui Baltijos jūros pakrantėje gali per vieną kartą surinkti bei pagauti kelis šimtus gramų nedidelių gintaro gabaliukų. Rečiau pasitaiko stambesni gabalai, kurių svoris siekia kelis šimtus gramų. Juk laimė nusišypso tik kantriausiems.
