Artėjant 2019-ųjų prezidento rinkimams, visuomenė išgirsta vis daugiau galimų kandidatų pavardžių. Tačiau ar tarp jų atsiras kandidatų, kurie kritikuos dvi prezidentės D.Grybauskaitės kadencijas? O gal daugelis norės tęsti jos vykdytą politiką ir lauks šalies vadovės palaikymo?
Praėjusią savaitę duodamas interviu LRT.lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė neturintis priekaištų dabartinės prezidentės politikai: „Negaliu pasakyti, kad dabartinės prezidentūros vykdoma politika yra negera. [...] Prezidentė elgiasi taip, kaip turi elgtis prezidentė.“
Didesnės kritikos prezidentės atžvilgiu pastaruoju metu nėra ir iš premjero Sauliaus Skvernelio, nors prieš Seimo rinkimus, pavyzdžiui, 2015-ųjų lapkritį, tuometis vidaus reikalų ministras S.Skvernelis sulaukė prezidentės kritikos dėl incidento su policininkų prarastu ginklu.
Tiesa, šių metų birželį S.Skvernelis, tiesiogiai neminėdamas D.Grybauskaitės pavardės, pareiškė, kad „pastaruosius aštuonerius metus buvo pasirinkta pozicija stebėti iš šalies, vertinti, kritikuoti – tačiau realiai nieko iš esmės nedaryti“.
Vargu ar prezidentė gali būti aštriau kritikuojama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio, mat jie paprastai palaikydavo šalies vadovę ir rėmė per prezidento rinkimus. Ar galima teigti, kad turėsime D.Grybauskaitės „įpėdinį“?
R.Valatka: jei kandidatai to nedarys, netaps nugalėtojais
Politikos apžvalgininkas R.Valatka mano, kad būsimi kandidatai į prezidentus turi kritikuoti dabartinę šalies vadovę, o jei kandidatai to nedarys, tai esą praras daug šansų būti nugalėtojais.
„Iš esmės turbūt stipriausias kandidatas bus tas, kuris sumals į miltus dvi D.Grybauskaitės kadencijas, o ir tikrai yra ką kritikuoti. Gal ne tiek užsienio politiką, kuri šiaip buvo konsensusas. Ir ačiū Dievui, kad ji nieko nepadarė iš to, apie ką svajojo išrinkta pirmą kartą. Prisimenate, ji sakė, kad nedraugausim su ubagais, nereikia čia jokios Rytų partnerystės. Visose srityse yra kur kritikuoti, ir jei jie to nedarys, jie neverti nė grašio ir apskritai nesupranta, kaip laimėti. Turėtų būti kritika“, – LRT.lt kalbėjo R.Valatka.
Apžvalgininkas įvertino ir S.Skvernelio ankstesnę kritiką D.Grybauskaitei. „Sakyčiau, kad S.Skvernelis labai greitai suprato, kad, norint šokinėti prieš prezidentę, reikia pačiam būti labiau apsiskaičiusiam, labiau būti politiku. Jei tu „kali“ pirmąjį asmenį valstybėje, turi kalti taip, kad jis nelabai turėtų ką tau atsakyti. Labai greitai išgaravo ta narsa. Ar mes rasime Lietuvoje apskritai kandidatų, kurie yra pasirengę prezidento darbui ir gimę tam? Ar mes apskritai turime tokį kandidatą, dėl kurio mes, lietuviai, galėtume susitarti, ir kuris mums būtų naudingas? Šiai dienai norinčių tapti prezidentu daug, o pašauktų – mažai“, – teigė R.Valatka.
Tuo metu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas T.Janeliūnas abejoja, ar bus rimta kritika dabartinei prezidentei, nes tai esą nebus naudinga nė vienam kandidatui.
„Tiesiog nereikia konkuruoti su D.Grybauskaite šioje kampanijoje. Reikia kovoti su kažkuo kitu, kuo žmonės galbūt dabar nepatenkinti. O D.Grybauskaitė – pakankamai populiari, ir prieš ją bandyti konstruoti rinkimų kampaniją, manau, tikrai neracionalus veiksmas. Be to, ją būtų sudėtinga kritikuoti užsienio politikoje, nes ji iš tikrųjų gana gerai joje atrodė ir yra sulaukusi nemažo pripažinimo tarptautiniu mastu. Galima kalbėti nebent apie kažkokią kritiką apskritai dabartinei valdžiai, įskaitant ir D.Grybauskaitę vidaus politikoje. Galima kalbėti apie tai, kad taip ir nepavyko įveikti korupcijos, socialinės nelygybės ir kitų bėdų, apie kurias kalbėjo pati dabartinė prezidentė dar prieš pirmąją kadenciją, prieš antrosios kadencijos pradžią. Tai nebent tokiame kontekste galima netiesiogiai kritikuoti, kad iki šiol nėra padaryta kažkokių svarbių dalykų“, – LRT.lt komentavo T.Janeliūnas.
Politologo teigimu, kritika prezidentei galėtų būti susijusi nebent su konkrečiu įvykiu ar sprendimu, kuris būtų aktualus prieš pat rinkimų kampaniją. „Jei gerai prisimenu, S.Skvernelis buvo netiesioginiame konflikte dėl pareigūnų veiksmų vertinimo, kai buvo nušautas kontrabandininkas. Čia buvo toks labai konkretus įvykis, kai buvo užimta aiški pozicija“, – tikino T.Janeliūnas.
Jo žodžiais, prezidentės D.Grybauskaitės nėra dėl ko malti į miltus, nes, pavyzdžiui, dėl vidaus problemų prezidentės įtaka esą mažesnė nei kitų valdžios institucijų. „Aš manau, kad bet kuris kandidatas tikrai norėtų D.Grybauskaitės bent netiesioginio palaikymo, nes jos įtaka tikrai bus didelė ir vien jau dėl to gali būti susilaikoma nuo tiesioginės kritikos jai“, – teigė T.Janeliūnas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A.Krupavičius, kalbėdamas apie dabartinės prezidentės paramą, pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo situacijos Lietuvoje.
„Jei Lietuva staiga išgyventų kokius nors didesnius socialinius, ekonominius sukrėtimus, be abejo, daugiau rinkėjų ieškotų vadinamojo iššūkio kandidato arba to, kuris keičia, siūlo reformas, radikalesnius pokyčius. O parama ne visada turi daug įtakos. Ryškiausias paramos pavyzdys, ko gero, buvo 1997-aisiais, kai Artūrą Paulauską parėmė Algirdas Brazauskas, galbūt ne itin intensyviai, bet nedviprasmiškai leido suprasti, kad tuometė LDDP ir jis, kaip prezidentas, rinktųsi A.Paulauską. Pastarajam ta parama buvo naudinga, jis be penkių minučių vos netapo prezidentu, bet finalas buvo toks, kad jam rinkimų laimėti nepavyko. Kituose rinkimuose tokių aiškių paramų kaip ir nebuvo“, – LRT.lt kalbėjo A.Krupavičius.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A.Krupavičius, kalbėdamas apie dabartinės prezidentės paramą, pabrėžia, kad daug kas priklausys nuo situacijos Lietuvoje.
R.Valatka, taip pat prisiminęs A.Paulausko ir V.Adamkaus kovą, svarsto, kad ankstesnio šalies vadovo parama ne visuomet gali būti naudinga.
„Lygiai prieš 20 metų ir 1 mėnesį prezidentas A.Brazauskas pasakė kalbą, kad jis nebekandidatuos ir reikia, kad ateitų jauni [politikai], todėl jis pasisako už jauną A.Paulauską. Bet, kaip matėme, išrinko ne jauną A.Paulauską, o V.Adamkų. Jei žmonėms kandidatas bus nepriimtinas, vargiai su tuo bus galima ką nors padaryti, nebent įjungus STT ar FNTT kontoras galima šį bei tą iškrapštyti ir parodyti, kad tas kandidatas, kuris tau nepatinka, susirinktų daiktus ir iš varžybų išeitų dar joms neprasidėjus. Nebent šitaip galima kažkiek paveikti“, – aiškino R.Valatka.
A.Krupavičius: neturime tradicijos kritikuoti nueinančių vadovų
VDU profesorius A.Krupavičius sako, kad tiek potencialūs kandidatai, tiek partijų lyderiai bus itin atsargūs ir iki paskutinės akimirkos stengsis neatskleisti savo kortų. Jų kortos esą aiškės tuomet, kai bus aišku, kokia yra situacija Lietuvoje.
„Apskritai sakyčiau, kad Lietuvoje neturime tradicijos kritikuoti nueinantį valstybės vadovą. Jei prisimintume 1997–1998 m. rinkimus, kai varžėsi Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas, jie kritikavo bendrai susiklosčiusią situaciją, nes tuomet išties daug žmonių buvo nepatenkinti socialiniais ekonominiais reikalais. 2002 m. Lietuva išeidinėjo iš Rusijos krizės poveikio, bet V.Adamkui tuomet ypatingos kritikos nebuvo. 2003-aisiais antrame rinkimų rate mažiau balsavo už V.Adamkų, nes daugelis rinkėjų manė, kad jis yra garbingo amžiaus, o rinkimų kampanijos metu atrodė tikrai pavargęs nuo darbų naštos. Nedidele persvara rinkimus laimėjo Rolandas Paksas. Jei žiūrėtume toliau, į 2009 m., V.Adamkus kaip prezidentas nebuvo kritikuojamas, jo veiklos rezultatai netgi nebuvo itin plačiau aptarinėjami“, – priminė A.Krupavičius.
Anot politologo, Lietuvoje jei ir kritikuojami nueinantys valstybių vadovai, tai labai nedaug. „Ir aš nelabai tikiu, kad situacija 2019 m. rinkimuose pasikeis. Jie tikriausiai pratęs tą pačią tradiciją, kai nueinantis prezidentas jau padarė savo darbą – gerai ar blogai, bet palieka postą, ir reikia žiūrėti į ateitį. T.y. labiau svarstyti naujus kandidatus ir jų siūlomą politiką“, – pridūrė A.Krupavičius.
Tuo metu kritika dabartinės prezidentės atžvilgiu, pasak A.Krupavičiaus, greičiausiai bus nuosaiki dar ir dėl to, kad prezidentės reitingai visuomenės nuomonės apklausose yra ganėtinai aukšti ir ji retai užleidžia pirmą vietą pasitikėjimo reitingų lentelėse.
Prezidento rinkimai Lietuvoje numatomi 2019-ųjų gegužę.
