Ekrano nuotrauką su tariamu Italijos naujienų agentūros pranešimu antradienio rytą savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė viena tinklaraštininkė, neslepianti skeptiško požiūrio į skiepus nuo COVID-19.
„Iš 20 mirusių nuo koronaviruso Izraelyje, 15 buvo vakcinuoti. Sveikatos apsaugos ministerija nuramino, kad jie mirė... lengvesne forma. Ir pažadėjo tęsti skiepų kampaniją“ (kalba netaisyta – red. past.), – taip netikros žinutės antraštę išvertė ji.
Žemiau dar parašė: „P.S. Ne, tai ne – anekdotas. Tai – „mokslas“, kuriuo dabar esame verčiami tikėti.“
Galiausiai įrašas buvo papildytas pastaba: „Panašu, kad „naujiena“ yra fake. Nerandu originalaus šaltinio.“ Nepaisant to, šiuo įrašu spėjo pasidalinti kelios dešimtys žmonių. Dar keliolika žmonių ekrano nuotrauka pasidalino iš kitos „Facebook“ vartotojos paskyros.
Iš tinklaraštininkės įrašo teisingas tik pastarasis sakinys.
Ilgą laiką mirčių nebuvo
Tekste, kuris matyti ekrano nuotraukoje, išties sakoma: „Izraelis: Iš 20 vakar mirusiųjų nuo COVID-19 15 buvo vakcinuoti. Tiesa, Sveikatos ministerija paskelbė, kad jie „mirė lengvesne forma“. Vakcinavimo kampanija tęsiama.“
Taip bandoma sudaryti įspūdį, esą Izraelio, kuris nuo pat vakcinavimo pradžios savo gyventojus skiepijo bene sparčiausiai ir džiaugėsi rezultatais – naujų COVID-19 atvejų skaičius sumažėjo iki minimumo, o mirčių beveik nebuvo užregistruojama, strategija nepasiteisino.
Šią šalį ypač „pamėgo“ melagienų skleidėjai. Juoba kad pradėjus plisti koronaviruso delta atmainai naujų užsikrėtimų birželį vėl ėmė daugėti.
Tačiau mirčių ilgą laiką nebuvo užregistruojama. Tik pačioje birželio pabaigoje ir liepos pradžioje per dvi savaites buvo pranešta apie dvi mirtis nuo COVID-19. Užgeso nepasiskiepijusio 48-erių vyro ir į devintą dešimtį įkopusio pasiskiepijusio senjoro gyvybės.
Antradienį buvo pranešta apie 8 mirtis, pirmadienį – apie 10, ankstesnėmis dienomis – po 3–4, liepą – po 1–3 (arba mirčių nebuvo visai).
Pastarąjį kartą 20 mirčių per vieną dieną Izraelyje buvo užregistruota kovo 28-ąją. Tad vien tai galėjo sukelti abejonių dėl „žinutės“. Nebent ji galėjo būti kelių mėnesių senumo, bet ir tokiu atveju neverta rodyti kitiems, nes situacija gerokai pasikeitusi.
Ieško melagienos kūrėjo
Be to, dalinamasi tik ekrano nuotrauka, ne nuoroda į tekstą, todėl negalima patikrinti, kas jame rašoma.
Dar viena įtarimų kelianti detalė – kad pavadinime pabrėžta, jog mirusieji buvo susirgę lengva COVID-19 forma. Čia galima įžvelgti tam tikrą prieštaravimą – jei žmogus mirė nuo šios infekcijos, vadinasi, turėjo sirgti sunkiai.
Vakcinų gamintojai, mokslininkai ir medikai tvirtina, jog skiepai dauguma atvejų padeda išvengti sunkiausios ligos ir hospitalizavimo. Šia fraze sėjama abejonė bene didžiausiu vakcinų privalumu.
Nors ekrano nuotraukos kokybė nėra gera, galima suprasti, esą tai yra žinomos Italijos naujienų agentūros ANSA, tiksliau, jos padalinio „ANSAmed“, skirto visam Viduržemio jūros regionui (Mediterraneo – pavadinime minima šio žodžio pradžia), žinutė.
Tačiau nei interneto paieškos sistema „Google“, nei „ANSAmed“ tinklalapis pagal pavadinimą tokios žinutės neranda, nes jos tiesiog nebuvo.
Italijos tinklalapiui bufale.net dar praėjusią savaitę tai patvirtino pati naujienų agentūra ANSA. Ji šiuo metu aiškinasi, kas sukūrė ir pradėjo platinti melagieną.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Statistikos departamentas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
