Darbo grupei priklausę teatralai teigia buvę apgauti, nes jų pasiūlytos ir darbo grupėje priimtos nuostatos neįtrauktos į Seimui pateiktą projektą. Pastarasis, anot kritikų, nors ir geresnis už ankstesnę įstatymo redakciją, vis tiek esą ne padės, o pakenks teatrams ir kūrėjams.
Bijoma dėl meninio lygio smukimo
„Pats įstatymas nukreiptas prieš žmogų, kuris dirba scenoje“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime pareiškė privataus „Vaivorykštė teatro“ atstovas konservatorius Petras Mendeika.
Anot jo, siūlymas teatrams tapti viešosiomis įstaigomis ir patiems užsidirbti pinigų iš kitos savo veiklos, kelia grėsmę jų meniniam lygiui.
Siūlymas teatrams tapti viešosiomis įstaigomis ir patiems užsidirbti pinigų iš kitos savo veiklos, kelia grėsmę jų meniniam lygiui,– P.Mendeika.
„Jeigu pereis teatras prie viešosios įstaigos, jis jau bus nebevalstybinis, o tik valstybės remiamas, tai yra įstaiga, veikianti visai pagal kitus įstatymus. Jai finansuoti valstybė gali skirti daugiausia 80 proc. reikiamų lėšų, tai yra tik tuo atveju, jeigu valstybė turi pinigų ir gali duoti šitokią sumą. (...) Nueisime iki gatvinio, vienadienio lygio“, – nuogąstavo jis.
Dalis teatralų kovo pradžioje prezidentei, Seimo pirmininkei, premjerui, kultūros ministrui nusiuntė kreipimąsi, kuriame nerimaujama dėl kūrybinių darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų.
„Apgailestaujame, kad dėl Kultūros ministerijos valdininkų savivalės, nepaisant ministerijoje dirbusios darbo grupės nuomonės, naujai pasiūlytame svarstyti scenos meno įstatyme ženkliai sumažinti teatrų meno tarybų ir meno vadovų įgaliojimai ir vaidmuo, neliko nuostatų (...) dėl menininko statuso sąlygojamos darbo apskaitos, neliko ir valstybės įsipareigojimo užtikrinti valstybiniams teatrams ne tik bazinį (patalpų išlaikymas ir atlyginimai), bet ir pilną kūrybinių sąnaudų finansavimą“, – rašoma kreipimesi.
Jo autoriai siūlo projektą grąžinti darbo grupei rengti iš naujo.
Šį laišką pasirašė daugelio teatrų profesinių sąjungų atstovai.
Norėjo daugiau socialinių garantijų
Operos solistės Reginos Šilinskaitės Burakauskienės teigimu, darbo grupėje siūlyta išplėsti specialybių, kurių atstovai gali pretenduoti į kompensacines išmokas, sąrašą. Į jį norėta įtraukti aktorius, styginių instrumentų muzikantus.
Taip pat siekta sumažinti privalomą darbo stažą operos solistams, choro dainavimo artistams, pučiamųjų instrumentų muzikantams. Be to, norėta į projektą įtraukti naujų sąvokų, kurios palengvintų teatralų darbo laiko skaičiavimą.
„Mes visi labai norėjome į tą scenos meno įstatymą įtraukti daug naujų sąvokų. Kalbėjome apie individualaus laiko sąvoką ir kitas. Ilgai diskutavome, svarstėme, priėmėme, bet jos ištirpo. Paaiškinimas buvo paprastas, kad, teisininkų nuomone, tos sąvokos nereikalingos, nes paskui apie jas nekalbama.
Bet teatralams tos sąvokos reikalingos. Įstatyme jų nelieka, o dabar yra spaudimas, visuose teatruose auditas daro išvadas ir sako, kad tabeliai pildomi neteisingai, kad darbuotojų nėra darbo vietose. Kyla klausimas, kodėl nebuvo galima įvesti naujus terminus, naujas sąvokas, tas būtų daug palengvinę“, – kalbėjo operos solistė.
P.Mendeikos teigimu, nauja finansavimo tvarka keltų pavojų repertuariniams teatrams, nukentėtų nacionaliniai teatrai.
„Nacionaliniai teatrai metami į tą patį katilą su visais teatrais, jie neturi jokio išskirtinio statuso, jie taip pat tampa viešosiomis įstaigomis, kurios veikia pagal viešųjų įstaigų įstatymus. Mums buvo sakoma, kad finansavimas nesumažės, tai buvo grynas melas, jis sumažės“, – kalbėjo režisierius.
Sena sistema neatitinka teatrų poreikių
Kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis pabrėžia, kad keisti Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymą būtina, nes 26 metus Lietuvoje galiojanti sistema neatitinka šiuolaikinio teatro poreikių.
„Pasenusi sistema įkalina nacionalinius ir valstybinius teatrus, neleidžia jiems sklandžiai vykdyti teatrinės veiklos šalyje ir užsienyje. Naujuoju įstatymu pirmą kartą pasiektas susitarimas tarp nevyriausybinio ir valstybinio sektoriaus teatrų, kurių atstovai dirbo vienoje darbo grupėje“, – teigiama perduotame ministro komentare BNS.
Š.Birutis teigia, kad kreipimosi autoriai ir kiti projekto kritikai atspindinti tik dalies teatro visuomenės poziciją. Jis sakė antradienį susitiko su grupe aktorių, kurie atstovavo Scenos meno, Kultūros vadybininkų, Šiuolaikinio šokio ir Valstybinių teatrų asociacijoms, ir nuogąstavo dėl to, kad nauja įstatymo redakcija gali būti nepriimta.
„Teatro bendruomenę piktina, kad tie, kurie teatruose vaidina nedaug, save vadina bendruomenės atstovais. Iš tiesų teatro bendruomenė yra didelė, yra spalvingesnė ir trokštanti teatro sistemoje pokyčių“, – tvirtino ministras.
Jis pabrėžė, kad projekte paliekama teisė teatrams patiems spręsti, ar jie nori persitvarkyti į viešąsias įstaigas, ar ne. Tokių įstaigų vienintelis steigėjas ir savininkas būtų valstybė.
Pasak Š.Biručio, minėtame įstatyme neturėtų būti nustatoma teatrų darbuotojų darbo laiko apskaita, nes šiuo klausimu „kiekviena įstaiga turi vadovautis Darbo kodeksu“.
Kultūros ministro teigimu, projekte pritarta darbo grupės siūlymui stiprinti nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų dalyvavimą įstaigos valdyme. Į meno tarybą būtų renkami įstaigos darbuotojų atstovai, kurie galėtų teikti siūlymus ne tik dėl kūrybinės veiklos, bet ir svarstyti gastrolių planus, biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimus, aptarti kūrybinių darbuotojų atestavimo ir kitus klausimus.
„Tai sudarys prielaidą įstaigai veikti demokratiškai, priimti tikslingus sprendimus, bendradarbiauti komandoje“, – įsitikinęs Š.Birutis.
Nauja Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo redakcija pernai gruodį patvirtinta Vyriausybėje, šiuo metu ji registruota Seime ir laukia pateikimo parlamento posėdžio salėje.
Ankstesnis, 2014 metais parengtas, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas buvo sukėlęs aršų aktorių pasipiktinimą, jie reikalavo ministro Šarūno Biručio atsistatydinimo. Tuomet, be kita ko, buvo numatyta įteisinti penkerių metų terminuotas sutartis aktoriams – teigta, jog tai esą išspręstų problemą, kad dabar kai kurie aktoriai yra užimti vos keliuose spektakliuose per metus, tačiau jiems mokamas atlyginimas. Teatralų nuomone, tai būtų sugriovę repertuarinį teatrą, aktoriai netektų socialinių garantijų.
