Tačiau drauge Varėnoje dirbę politikai didelių komplimentų nežarsto ir teigia, kad ministru buvusio savo mero neskirtų, nes jaučiasi išduoti politiko sprendimo pareigas palikti dėl viceministro posto.
Keletas buvusių E.Jankevičiaus bendradarbių atsisakė su BNS kalbėti apie naująjį teisingumo ministrą.
E.Jankevičiaus politinėje karjeroje – keletas atsistatydinimų, kurių priežasčių politikas viešai neatskleidė.
Atsargiai žiūrintis į politinę karjerą
Politinės karjeros pradžioje E.Jankevičius porą metų dirbo jį į teisingumo ministrus pateikusios Socialdemokratų darbo partijos pirmininko, Seimo nario Gedimino Kirkilo padėjėju.
G.Kirkilas apibūdino E.Jankevičių kaip labai pareigingą ir atsakingą, tačiau kartu ir kūrybingą žmogų.
Jis kartu pripažino, kad E.Jankevičius „labai atsargiai žiūri į savo politinę karjerą“.
„Tas yra labai gerai – neina stačia galva į tą karjerą, turi abejonių, bent man tokie žmonės, kurie turi abejonių, patinka“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Grupei politikos senbuvių atskilus nuo socialdemokratų ir įkūrus Socialdemokratų darbo partiją, per naujos organizacijos suvažiavimą E.Jankevičius buvo patvirtintas pirmininko pavaduotoju, vėliau paaiškėjo – be jo paties sutikimo.
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėju dirbantis E.Jankevičius tuomet situaciją vadino nesusipratimu ir tvirtino neketinąs stoti į jokią partiją. Tačiau pirmadienį po susitikimo su prezidente tokios galimybės žurnalistams jis jau neatmetė, sakė: „Gyvenimas parodys“.
Teigiami atsiliepimai iš kitos barikadų pusės
Kartu su E.Jankevičiumi Vidaus reikalų ministerijoje dirbęs socialdemokratas Justas Pankauskas teigiamai atsiliepia apie buvusį kolegą, nors po partijos skilimo jiedu atsidūrė skirtingose barikadų pusėse.
„Nepaisant to, kad politinių jėgų išskirti esame, aš – opozicijoje, jis – pozicijoje, kaip apie žmogų, buvusį bendražygį atsiliepti galiu teigiamai. Tai yra darbštus žmogus“, – BNS sakė J.Pankauskas.
Socialdemokratas tik svarstė, kad E.Jankevičiui koją naujose pareigose gali pakišti tai, jog jis neturi teisinio išsilavinimo.
„Galbūt matyčiau minusą, kad Teisingumo ministerijai pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją vadovaus ne teisininkas, bet čia požiūrio klausimas, jei mes traktuojame, kad ministras – tai politikas, ir pirmiausia yra politinis pasitikėjimas“, – kalbėjo J.Pankauskas.
„Norisi palinkėti sėkmės, nes teisingumo sistemoje, ypač Kalėjimų departamente, problemų daug, ir ryžto bei užsispyrimo tikrai reikės“, – pridūrė jis.
Ieško nebiurokratiškų sprendimų
Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas, dirbęs su E.Jankevičiumi ir Vidaus reikalų ministerijoje, ir dabar Vyriausybėje, naująjį teisingumo ministrą apibūdino kaip darbštų, biurokratiško požiūrio į reikalus nemėgstantį žmogų.
T.Beržinskas prisiminė įspūdį palikusį girdėtą tuometinio vidaus reikalų viceministro pokalbį su valdininku, kai sukritikavęs vangų problemos sprendimą, esą nieko padaryti neįmanoma, E.Jankevičius paprašė verčiau jam pasakyti, „kaip padaryti, kad būtų padaryta, o ne aiškinti, kodėl to neįmanoma padaryti“.
Viešųjų ryšių klausimais premjerui patarinėjantis T.Beržinskas sako, kad E.Jankevičius su žiniasklaida bendrauti verčiau leidžia kitiems, pats nėra linkęs daug kalbėti apie savo darbus ir mieliau lieka šešėlyje.
„Jis ne iš tų, kurie mėgautųsi žiniasklaidos dėmesiu. Retkarčiais pavyksta jį prikalbinti ir tiesiogiai pabendrauti su žiniasklaida, bet šiaip jis visą laiką tarsi būtų linkęs daryti darbus, bet ne kalbėti apie juos, net jei darbai padaryti“, – pasakojo S.Skvernelio patarėjas.
T.Beržinsko teigimu, E.Jankevičius turi didelį premjero pasitikėjimą dar nuo tada, kai S.Skvernelis tapo vidaus reikalų ministru – tuomet E.Jankevičius vienintelis iš ankstesnio ministro komandos liko pareigose.
Jis svarstė, kad S.Skverneliui greičiausiai gerą įspūdį taip pat daro nebiurokratiškas jo patarėjo požiūris į reikalus, užsispyrimas ieškant sprendimų.
Be to, S.Skverneliui 2016 metų kovo pabaigoje pasitraukus iš vidaus reikalų ministro pareigų, Vidaus reikalų ministerijoje neužsibuvo ir E.Jankevičius. Su naujuoju ministru Tomu Žilinsku jis padirbo vos porą mėnesių ir tyliai išėjo. Išėjimo priežasčių tuometinis vidaus reikalų viceministras žurnalistams neaiškino.
Maždaug tuo pačiu metu išsiskyrė ir jo keliai su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). 2016 metų vasarą, prieš Seimo rinkimus, jis teigė parašęs pareiškimą, kad išeina iš partijos, ir atsisakė su ja dalyvauti Seimo rinkimuose, nors preliminariai buvo gavęs ir vietą kandidatų sąraše, ir vienmandatę Panerių apygardą. Galutinai iš LSDP E.Jankevičius pasitraukė jau po parlamentų rinkimų tų metų lapkritį.
Tuomet E.Jankevičiaus pavardė užkulisiuose minėta tarp kandidatų į vidaus reikalų ministrus, bet oficialiai prezidentei Daliai Grybauskaitei pateikta nebuvo.
Varėniškiai ministru neskirtų
Politinę karjerą E.Jankevičius pradėjo Varėnoje. 2009 metais jis tapo Socialdemokratų partijos Varėnos rajono skyriaus pirmininku, o 2011 metais dalyvavo savivaldos rinkimuose ir buvo išrinktas meru. Iki tol E.Jankevičius dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, prieš tai patarinėjo sveikatos apsaugos ministrui, dirbo Seimo nario padėjėju.
BNS kalbinti Varėnos rajono politikai E.Jankevičių vertino gana kritiškai.
„Jis malonus žmogus, kaip žmogus. Bet į teisingumo ministrus aš jo jokiu būdu neskirčiau“, – BNS sakė dabartinis Varėnos vicemeras, konservatorius Giedrius Samulevičius, dirbęs taryboje ir tuo metu, kai E.Jankevičius tapo meru.
Varėniškiams iš pat pradžių kilo abejonių, ar visą laiką Vilniuje karjerą daręs politikas iš tiesų apsigyveno Varėnoje. Įstatymas reikalauja, kad vietos politikai gyvenamąją vietą būtų deklaravę toje savivaldybėje, kurios tarybos nariu dirba.
2011 metais tokių klausimų svarstant jo kandidatūrą sulaukęs E.Jankevičius siūlė „nuimti įtampą“ ir samprotavo, kad „čia turėtų būti gražus posėdis, kur mes visi galime pasišnekėti. Kodėl mes tokie lietuviai esame, kad būtinai reikia įkirsti, įgelti?“
Meru E.Jankevičius nepabuvo poros metų, 2013 metų sausį pareigų atsisakė. Savo pasitraukimą viešai jis aiškino asmeninėmis aplinkybėmis, bet netrukus buvo paskirtas vidaus reikalų viceministru.
Varėnos rajono tarybos narys Rimantas Miliūnas BNS sakė, kad toks veiksmas ypač nuvylė tiek partijos narius, tiek koalicijos partnerius.
„Buvo mūsų meras, buvo prisiekęs, kad bus, o paskui išėjo. (...) Jei tokio lygmens žmonės gali nesilaikyti garbės žodžio, čia yra skirtingos vertybės“, – kalbėjo R.Miliūnas.
„Jis pažadėjo, žinodamas, kad jis to nepadarys“, – įsitikinęs socialdemokratas.
Tačiau tuo metu, kol vadovavo Varėnos rajonui, E.Jankevičius, pasak R.Miliūno, įnešė šviežumo, laisvumo, demokratiškesnės darbo kultūros.
Po E.Jankevičiaus į Varėnos mero pareigas grįžo iki tol keturias kadencijas šias pareigas ėjęs centristas Vidas Mikalauskas. Tuo metu jis perėjo į Socialdemokratų partiją.
V.Mikalauskas apie buvusį bendražygį, kurio pavaduotoju kurį laiką dirbo, kalbėti nenorėjo.
„Tikrai nuoširdžiai nenoriu apie jį kalbėti“, – BNS sakė V.Mikalauskas.
Studijų užsienyje nebaigė dėl vizos
E.Jankevičius turi ekonomisto ir sociologo-politologo išsilavinimą, jį įgijo tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas – BNS). 2011 metais paklaustas apie savo išsilavinimą E.Jankevičius taip pat teigė prieš tai mokęsis Vokietijoje, bet ten studijų nebaigė dėl nepratęstos vizos.
„Mokiausi ekonomikos Vokietijos universitete, paskutinio kurso nepabaigiau. Buvo iš tikrųjų tokie laikai, po atgimimo, nebuvo Lietuva Europos Sąjungoje, vizų klausimas buvo sudėtingas – tai pratęsdavo, tai nepratęsdavo“, – tuomet pasakojo E.Jankevičius.
Jau paskirtas vidaus reikalų viceministru, migracijos klausimus kuravęs E.Jankevičius 2015 metais minėtas skandale dėl Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovui Achmedui Jevlojevui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Žiniasklaidoje kelti įtarimai, kad E.Jankevičius galėjo padėti vadinamajam įteisintam vagiui („vor v zakone“) gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Pats viceministras teigė su minimu asmeniu nebendravęs.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2016 metais tuomet vidaus reikalų viceministru dirbęs E. Jankevičius deklaravo turintis 241 tūkst. eurų vertės turto ir santaupų bei 79 tūkst. eurų paskolą. Jo žmona Aistė Jankevičienė vadovauja bendrovei „Medicinos sprendimai“, teikiančiai medicinos paslaugas, bei viešajai įstaigai „CSI Vilnius“, užsiimančiai socialine integracija ir reabilitacija. Ji yra šių bendrovių akcininkė.
Teisingumo ministras laisvalaikiu yra aistringas žvejys, mėgsta aktyvų gyvenimo būdą, keliones.