Kalvarijų turgavietės prekeiviai puse lūpų kalba, kad buvo viliojami kraustytis dirbti į naująjį turgų, bet tokiais pasiūlymais susigundę prekybininkai esą jau graužia nagus, nes negali nutraukti griežtų sutarčių, atgauti sumokėto užstato.
Kalvarijų turgaus administracijos vadovė Genovaitė Karolina Meilūnienė tvirtino sulaukusi ne vieno skundo, kad darbu naujojoje turgavietėje susigundę prekybininkai nebegali iš ten ištrūkti. „Dalis mūsų turgaus prekeivių persikraustė ten, o dabar nebegali grįžti, nes turėjo susimokėti didelius nuomos mokesčius už tris mėnesius į priekį“, – teigė G.K.Meilūnienė.
„15min“ paklaustas, ar iš tiesų Sostinės turgaus prekybininkai nerimsta dėl pernelyg didelių nuomos kainų ir ruošiasi palikti turgavietę, ją valdančios bendrovės „Imortalis“ direktorius Linas Andrulis tai paneigė. „Aš tokių kalbų negirdėjau. Jokių konfliktų nebuvo. Mūsų sutartys griežtos, bet kol kas kompromisą randame. Jeigu žmogus nori išeiti, randame vietoj jo naują prekybininką, ir viskas. Problemų nematau. Šią savaitę į turgų ateina aštuoni nauji mėsos prekeiviai. Tikiuosi, kad iki pavasario užpildysime visą turgavietę“, – kalbėjo L.Andrulis.
Pervilioti... Nepervilioti... Aš tikrai nežinau, iš kur tie žmonės atėjo. Visi, kurie atėjo pas mus, buvo vertinami taip pat, niekas neklausinėjo, iš kur jie, – sakė L.Andrulis.
Tai, kad kai kurie iš Kalvarijų į Sostinės turgų pervilioti prekybininkai jaučiasi apgauti, „15min“ užsiminė ir asociacijos „Kalvarijų turgus visiems“ atstovė Nijolė Prišmontienė. „Sostinės turgus stengiasi sudaryti mums konkurenciją, bet mes jos kol kas nejaučiame. O žmonės ten yra apgauti, kiek aš girdžiu. Dabar krizė, prekybos nėra. Sutartis žmonės pasirašė, matyt, beveik jų neskaitę, o sutartys įpareigojančios, mokesčiai dideli. Nuotaikos tokios, kad žmonės meta ten viską ir išeina palikdami pinigus, užstatus“, – kalbėjo N.Prišmontienė.
Ji lygino, kad Sostinės turguje prekeiviai už plotą moka nuo 1 500–2 500 Lt per mėnesį, o Kalvarijų turguje – apie 800 Lt.
N.Prišmontienė „15min“ prasitarė pažįstanti Sostinės turgaus prekeivių atstovę Dangirą Milinienę, kuri domisi teisiniais dalykais ir bando padėti apsigavusiems prekybininkams. Tačiau pati D.Milinienė kol kas nuo komentarų susilaikė.
Sostinės turgų valdančios bendrovės „Imortalis“ direktorius L.Andrulis tikino nežinantis, kur anksčiau dirbo į naują turgavietę atsikraustę prekybininkai, ir sakė neketinantis tokios informacijos rinkti. „Pervilioti... Nepervilioti... Aš tikrai nežinau, iš kur tie žmonės atėjo. Visi, kurie atėjo pas mus, buvo vertinami taip pat, niekas neklausinėjo, iš kur jie“, – teigė L.Andrulis.
Prekybininkai patenkinti
Apie tai, kad prekybininkai į naująjį Sostinės turgų buvo viliojami iš kitų turgaviečių, kalbėti nenorėjo ir čia dirbantys prekybininkai.
„Kol kas nieko tokio negirdėjome. Pavyzdžiui, mes prieš pasirašydami sutartį ją perskaitėme, užėjome pas advokatę, viskas gerai“, – sakė mėsa Sostinės turguje prekiaujantis Edvardas. Jis teigė už prekybos plotą mokantis 1 200 Lt per mėnesį ir papildomai susimokantis už komunalines išlaidas.
Anot pašnekovo, metras vitrinos kainuoja 600 Lt. Jis sutiko, kad Kalvarijų turguje nuoma pigesnė, ten dirbančios žmona su motina už prekybos vietą moka 800 Lt, tačiau Sostinės turgaus darbo valandos ilgesnės nei Kalvarijų turgaus.
Vaisiais ir daržovėmis Sostinės turguje prekiaujantis Viačeslavas sakė manantis, kad nuomos kaina proporcinga turgaus darbo valandų skaičiui. „Čia dirbame nuo 8 iki 20 val., be išeiginių, todėl skaičiuojant pagal darbo valandų skaičių nuomos kaina panaši kaip Kalvarijų turguje. Čia šilčiau. Pirkėjų daug ateina. Be to, mes galime konkuruoti su prekybos centrais, nes dirbame iki 20 val.“, – pranašumus vardijo Viačeslavas.
Senbuviai vietos nekeičia
Kalvarijų turgavietės prekeiviai neneigė girdėję kalbų apie galimybę pereiti į naująjį turgų. „Buvo tokių kalbų, girdėjome svarstymų, kad gal reikia pereiti į aną turgų, nors konkrečių siūlymų nesulaukiau. Bet čia prekiaujame jau 20 metų, turime nuolatinių pirkėjų, todėl niekur eiti ir neketinome“, – tvirtino mėsa prekiaujantis Remigijus iš Tauragės.
Panašius motyvus, kodėl renkasi darbą Kalvarijų turgavietėje, o ne kraustosi į Sostinės turgų, vardijo ir kiti prekybininkai. Jų manymu, pirkėjų kiek sumažėjo, tačiau kol kas jų sulaukiama pakankamai.
„Aš čia dirbu jau 20 metų, todėl negaliu pasakyti, kad pajutome labai didelį pirkėjų sumažėjimą, bet apie 20 proc. tikrai mažiau žmonių ateina. Tačiau klientų yra. Aš nenoriu į aną turgų pereiti, jau esu įpratusi per tiek metų čia. Tik norėčiau, kad šitą turgavietę renovuotų“, – sakė vištiena prekiaujanti Vlada Jakaitė.
 |
| Sostinės turguje dirbantis Edvardas įsitikinęs, kad pradėjus naudotis kasos aparatais brangs turguje parduodamos prekės. |
Bijo kasos aparatų
„15min“ kalbinti turgaviečių prekeiviai pripažino, kad dabar labiau gąsdina ne konkurencija, o kasos aparatai, kuriuos Vyriausybės sprendimu visi maisto produktais prekiaujantys smulkieji verslininkai privalės įsigyti nuo gegužės 1-osios.
„Bus papildomų išlaidų – reikės samdyti buhalterį. Kadangi mes turėsime daugiau išlaidų, brangs ir prekės“, – sakė Sostinės turguje dirbantis Edvardas. Jam antrino Viačeslavas ir dar pridūrė, kad įvedus kasos aparatus išnyks turgaus ir parduotuvių skirtumai.
Be to, abu vyrai aiškino, kad senyviems žmonėms veikiausiai bus sunku išmokti naudotis kasos aparatais. „Ateikite į turgų, daugiausia sėdi senutės. Paduokite jai kasos aparatą, ką ji veiks su juo? O jaunimas visas užsienyje. Kokie gali būti kasos aparatai?“ – piktinosi Edvardas.
Kalvarijų turguje mėsą pardavinėjanti Lionė piktinosi, kad šias darbo vietas turgaus prekeiviai susikūrė patys, o dabar yra stumiami į gatvę. „Dirbame, mokame mokesčius, stengiamės išgyventi ir remiame sunkiai gyvenančius žmones, parduodame jiems produktų pigiau ar net duodame nemokamai. Tačiau mus nori sunaikinti“, – tvirtino Lionė.
Jai pritarė Remigijus, tvirtinantis, kad kasos aparatai neatneš papildomų pajamų valstybei, o tik papildys bedarbių ar emigrantų gretas. „Neseniai mačiau per televiziją, kad Vokietija pavasarį įsileis daug darbo jėgos, tai Vyriausybė, matyt, taip ir elgiasi, kad mes visi ten išvažiuotume. Mes patys neprašome jokių socialinių išmokų, mokame mokesčius, vis tiek dar blogina mums sąlygas“, – piktinosi prekybininkas.
Į aparatų nuomą žvelgia atsargiai
Vyriausybei teigiant, kad turgavietes administruojančios bendrovės galės prekybos plotą nuomoti kartu su kasos aparatais, sostinės turgaviečių administratoriai tokią galimybę svarsto atsargiai. „Svarstysime visas galimybes, kurios palengvintų darbą prekybininkams, bet kol kas dar laukiame, žiūrime, kaip prekybininkai šioje turgavietėje adaptuosis“, – sakė L.Andrulis.
Bendrovės „Tugva“, valdančios Halės turgavietę, direktoriaus pavaduotojas Leonas Jucys sakė, kad „Tugva“ galimybės nuomoti kasos aparatus kol kas nesvarsto. „Kol kas mums visiškai neaiški ta tvarka. Vyriausybei atrodo labai paprasta: paims, pastatys, išnuomos aparatą ir viskas puikiausiai funkcionuos. Mes kol kas neturime jokių patvirtintų taisyklių. Todėl nelabai galime ir komentuoti“, – teigė L.Jucys.
Sostinės turgus – ilgalaikis projektas
Paklaustas, kaip kilo idėja įrengti turgavietę vietoje, kurioje, kaip anksčiau buvo skelbiama, turėjo iškilti daugiabučių kompleksas, L.Andrulis sakė, kad pagrindinė to žemės sklypo paskirtis visada buvo komercinė.
„Kai pagrindinė paskirtis yra komercinė, iki 49 proc. galima vykdyti kitokią veiklą. Pavyzdys: 51 proc. komercijos, 49 proc. sandėliavimo ar gyvenamųjų patalpų. Jeigu kalbame apie komercinę veiklą, buvo bandoma rasti kažkokių variantų, kaip išgyventi krizę, nestovėti vietoje“, – sakė L.Andrulis.
Jo teigimu, jau šiandien matyti, kad turgavietės projektas nėra vienadienis, tačiau pripažino, jog nerimą jam kelia turgaus ateitis, kai bus įvesti kasos aparatai, nes tada turgus taps prekybos centru.
