„Valstiečių“ registruotame nutarimo projekte nurodytas tik tyrimo laikotarpis – 2008-2016 m.
Komisijai formuluojami uždaviniai ištirti:
- suinteresuotų asmenų ir/ar jų grupių (toliau – suinteresuotų asmenų) galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui;
- suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui);
- suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
- suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį valstybės valdomų įmonių (jų dukterinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai;
- teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms, be kita ko nurodant, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją šios dalies 1-4 punktuose apibrėžtais klausimais kompetentingoms institucijoms bei Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui; kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi;
- Pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo, papildymo, pripažinimo netekusiais galios ar naujų teisės aktų parengimo ir priėmimo ar kitų priemonių, kurios būtinos šio straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose apibrėžto tyrimo metu nustatytoms problemoms spręsti.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ramnūnas Karbauskis ir Agnė ŠirinskienėNumatyta, kad komisija darbą baigti ir išvadas Seimui pateikti turėtų iki kitų metų gegužės 1-osios. Kitaip tariant – prieš pat Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Nutarimo projekte teigiama, kad naujas tyrimas turėtų pratęsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą tyrimą, kuris atskleidė didelį politinės korupcijos mastą bei verslo subjektų ir kitų interesų grupių siekį užvaldyti valstybę.
Tačiau taip pat akcentuojama, kad NSGK tyrimas neatsakė į visus klausimus, o, be to, esą atsirado ir naujos informacijos apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį skiriant teisėsaugos pareigūnus, darant įtaką politiniams procesams Seime ir netgi galimai siekiant formuoti verslo grupėms potencialiai palankią valdančiąją daugumą Seime 2008-2012 m., kurią būtina detaliai ištirti.
Tiesa, čia „valstiečiai“ šiek tiek manipuliuoja, mat NSGK tyrimas aprėpė kitą – 2006-2016 m. laikotarpį. Tyrimo tęsinyje taip toli „valstiečiai“ žiūrėti jau nenori ir tyrimo pradžia numato 2008-uosius – metus, kai po Seimo rinkimų valdančiąją daugumą formavo konservatoriai.
Nors pats LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis interviu LRT praėjusią savaitę yra sakęs, kad tyrime bus nagrinėjama „Modus grupės“ veikla, nutarimo projekte neminimi jokie galimai neteisėtą poveikį politikams turėję verslo subjektai ar interesų grupės.
Po nutarimo projektu pasirašė 58 Seimo nariai. Dauguma jų - LVŽS frakcijos nariai. Tačiau taip pat projektą parėmė „darbietis“ Valentinas Bukauskas, šeši Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai ir dėl frakcijų koalicijos su valdančiaisiais besiderantys „tvarkiečiai“ Vytautas Kamblevičius, Juozas Imbrasas, Ona Valiukevičiūtė, Rimas Andrikis, Kęstutis Bartkevičius. Iš koalicijos partnerių socialdarbiečių nutarimo projektą pasirašęs tik vienas – Artūras Skardžius.
V.Bakas pasigedo LEO LT
Tačiau net ne visi „valstiečiai“ sumanymą tęsti tyrimą palaiko. LVŽS frakcijos narys NSGK pirmininkas Vytautas Bakas yra sakęs, kad Seimui nutarus tyrimą tęsti, jie paliks „valstiečių“ frakciją. Kitas „valstietis“ Justas Džiugelis taip pat atvirai nepalaikė idėjos tyrimą tęsti ir tyrimą vadino „konservatorių skandinimo planu“. Po nutarimo projektu nėra jų ir premjero Sauliaus Skvernelio parašų.
V.Bakas ketvirtadienį ryte 15min sakė, kad kol kas iš frakcijos trauktis neskubės, palauks rudens, kai paaiškės, ar tyrimo komisija iš tiesų bus sudaryta.
Tačiau kol kas jis kartoja, kad prioritetas turėtų būti jau atlikto NSGK tyrimo išvadų įgyvendinimas, o ne nauji tyrimai.
„Jeigu tais tyrimais vienais, mes matome, kad buvo priešingai nei tyrimo paskirtis - atskleisti kažkokius blogus procesus, kurie daro žalą valstybei, kelia grėsmes nacionaliniam saugumui, tai kai kuriais tyrimais, pavyzdžiui, Artūro Skardžiaus, yra užmaskuojamos tos rizikos, o ne atskleidžiamos. Tai, jei tokie tyrimai beprasmiai, kiršinantys visuomenę, kuriuose žvalgybos informacija manipuliuojama, interpretuojama netinkamai, tai jie nesuteiks sveikatos ir pasitikėjimo parlamentiniais tyrimais“, – kalbėjo jis.
Taip pat V.Bakas akcentuoja, kad jau buvo su frakcijos seniūnu R.Karbauskiu suradę kompromisą, kad, jei naujas tyrimas bus vykdomas, tai jis būtinai aprėps V.Bako didžiausia afera vadinamą projektą LEO LT.
„Aš, tiesą sakant, šiek tiek nustebęs, nes mes tarėmės, kad, jeigu jau tiriame, tai įtrauksime ir didžiausią aferą, tikrai didžiausią penkiolikos metų istorijoje – tai LEO LT kūrimą. Jei pradžia 2008 m., tai tas aspektas neapimtas, o tai labai keista“, –kalbėjo V.Bakas.
Ketvirtadienį ryte „Žinių radijui“ R.Karbauskis teigė, kad LEO LT bus tiriamas Energetikos komisijoje. Tačiau V.Bakas sako tai pirmą kartą girdintis ir apgailestavo, kad apie tai kalbama ne frakcijoje, o per žiniasklaidą.
J.Džiugelis tyrimo pabaigą siūlo nukelti po rinkimų
LVŽS frakcijos narys J.Džiugelis 15min ketvirtadienį teigė, kad dalis jo pasiūlymų, dėl tyrimo tęsinio išsakytų frakcijoje, buvo išgirsti. Esą dėl to tyrimo laikotarpis praplėstas ketveriais A.Butkevičiaus valdymo metais, taip pat įsiklausyta į siūlymą komisijos būrimo imtis tik rudenį.
Vis dėlto J.Džiugelis piktinasi, kad siūlymas tyrimą dar pratęsti ir aprėpti 2004-2008 m. Seimo kadenciją bei LEO LT projektą išgirstas nebuvo.
Dėl to J.Džiugelis ketina registruoti tokį siūlymą pats. Taip pat jis siūlys tyrimo pabaigą atidėti po rinkimų – į 2019 m. rugsėjį.
„Šito tyrimo išvados, jei liktų dabartinė data, tikrai galės būti traktuojamas kaip politinis įrankis susidoroti su oponentų kandidatais į prezidentus“, – teigė J.Džiugelis.
Kita vertus, net ir Seimui pritarus jo siūlymams, Seimo narys neslepia pats už jį tikrai nebalsuosiantis. Jei jo siūlymai dėl tyrimo pabaigos ir tyrimo laikotarpio sulauks palaikymo, J.Džiugelis balsuodamas susilaikys, jei ne – balsuos prieš specialiosios komisijos kūrimą.
15min anksčiau skelbė, kad „valstiečiams“ sunkiai sekasi rasti paramą naujo tyrimo pradžiai ir kitose frakcijose. Palaikysianti tokią idėją pasisakė tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija. Dabar, panašu, valdantiesiems pavyko užsitikrinti ir keletą „tvarkiečių“ balsų.
