Apie naują tiltą per Nerį sostinėje kalbama jau ne vienerius metus. Jis turėtų sujungti Lazdynus ir Vingio parko prieigas, palengvindamas susisiekimą tarp Neries krantų bent jau pėstiesiems, dviratininkams ir važinėjantiems viešuoju transportu.
Autobusui, tramvajui, dviračiui
Bendrovė „Infraplanas“ Vilniaus savivaldybėje pristatė poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
Ataskaitoje nurodoma, kad „numatoma nuo Geležinio Vilko gatvės iki Laisvės prospekto nutiesti naują apie 1,6 km ilgio C2 kategorijos, t.y. aptarnaujančią miesto gatvę viešojo transporto eismui; įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus; pastatyti naują tiltą per Neries upę, kuris bus skirtas tik pėsčiųjų ir dviračių bei viešojo transporto eismui; greta „Litexpo“ parodų rūmų įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles“.
Jeigu Vilnius kažkada apsispręstų, kad sostinei būtinas tramvajus ar kitokia alternatyvi viešojo transporto priemonė, jų maršrutas taip pat tęsis naujuoju tiltu.
PAV ataskaitoje taip pat rašoma, kad įgyvendinus projektą atsiras galimybė automobilį palikti naujoje apie 700 vietų aikštelėje prie „Litexpo“ ir kur kas greičiau pėsčiomis ar viešuoju transportu pasiekti Vingio parką. Taip pat sumažės transporto srautai Tūkstantmečio, Oslo gatvėmis, Laisvės prospektu ir Geležinio Vilko gatve Lazdynų tilto prieigose, kadangi ten nebevažiuos viešasis transportas.
Šioje Vilniaus miesto dalyje dabar eismas vyksta pagrindinėmis dviem gatvėmis – Geležinio Vilko ir Laisvės prospektu. Kaip rašoma PAV ataskaitoje, šiose gatvėse vidutinis metinis paros transporto eismo intensyvumas siekia 51,4-61,59 tūkst. automobilių per parą ir yra vienas didžiausių Vilniuje.
Nauja trasa viešajam transportui
Eismo spūstys šioje miesto dalyje kiek apmažėjo rekonstravus Lazdynų tiltą ir nutiesus Tūkstantmečio gatvę. Kaip teigia projekto vadovas Vladas Treinys, Vingio tilto reikia ir dėl to, kadangi Geležinio Vilko ir Tūkstantmečio gatvės yra greito eismo, jų apkrovimas siekia apie 8 tūkst. automobilių piko valandomis, todėl visuomeninis transportas čia gali važiuoti tik tranzitu, nesustodamas. Kita priežastis – lengvesnis patekimas į Vingio parką.
„Patekimas į Vingio parką visuomenei, gyventojams yra komplikuotas – tiltu iš Žvėryno, M.K.Čiurlionio gatvės prieigomis, kur nėra specialių parkavimo aikštelių, taip pat tik epizodiškai atvykti galima iš Gerosios Vilties gatvės pusės. Tuo tiltu ir nauja gatve mes sudarome galimybę atsidurti viešuoju transportu prie Vingio parko ir prie „Litexpo“ rūmų. Prie „Litexpo“ bus įrengta apie 700 vietų nauja automobilių stovėjimo aikštelė, toje vietoje dabar yra grunto aikštelė, dėl kurios nuolat sulaukiame skundų parodų metu, kad ten balos ir pan.“, – kalbėjo V.Treinys.
Tuo tiltu ir nauja gatve mes sudarome galimybę atsidurti viešuoju transportu prie Vingio parko ir prie „Litexpo“ rūmų, – kalbėjo V.Treinys.
Kiek ironiška vienos iš susitikimo su PAV rengėjais dalyvių pastaba, kad vilniečiai prilyginti neįgaliesiems, nes esą negali kelių šimtų metrų paėjėti iki Vingio parko, sulaukė gana aštraus V.Treinio atsakymo: „Mes tikrai labai rimtai žiūrime į neįgaliuosius, nes jiems dabar pasiekti Vingio parką ypatingai sunku – nepatogus nė vienas iš esančių kelių.“
Tarša mažės ar tik pasklis plačiau?
Projekto rengėjų teigimu, naujasis tiltas prisidės ir prie to, kad šioje Vilniaus dalyje mažės oro tarša, nes visuomeninis transportas važiuos naujuoju tiltu, todėl Tūkstantmečio gatvėje ir jos prieigose transportas judės greičiau, mažės spūsčių.
Tačiau tai neįtikino projekto oponentų, kurie tikino matantys tik viena – oro tarša nesumažės, tik pasklis plačiau, juk automobilių srautai nemažės, tiesiog transportas važiuos dviem tiltais.
Pagal planą, tiltas bus 15 metrų pločio – viešojo transporto eismo juostos užims devynis metrus, dar po tris metrus teks dviratininkams ir pėstiesiems.
Į aptarimą susirinkusiems suinteresuotiems asmenims kilo klausimas, ar po kurio laiko tiltu nepradės važiuoti ir lengvieji automobiliai. Kaip pavyzdys pateikiami Druskininkai, kuriuose taip pat įrengtas tiltas viešajam transportui su automobilių stovėjimo aikštele šalia, tačiau sprendimas nepasiteisino – automobilių niekas nepalieka, aikštelė tuščia, nes vairuotojai važiuoja naujuoju tiltu.
Tokie pokyčiai parengtoje PAV ataskaitoje net neaptariami, kadangi, kaip užtikrino V.Treinys, nėra net tokios galimybės keisti tiltu transporto eismo organizavimą. Pagal dabartinius reikalavimus Vingio tiltas bus skirtas išskirtinai pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui.
Projekto kritikų nuogąstavimai
Tačiau tai nenutildė projekto kritikų, išsakiusių nuomonę, kad naujojo tilto labiausiai reikia būsimajam prekybos centrui, kuris kartu su gyvenamaisiais namais išdygs netoliese. Apie tai kalbėjo ir į susitikimą atvykęs Seimo narys Linas Balsys, kuris vadovauja Lietuvos žaliųjų partijai.
Parlamentaro teigimu, Vingio parke ir Lazdynų pakraštyje padidės oro tarša, gyventojams teks priprasti ir prie didesnio triukšmo.
„PAV ataskaitoje minima, kad dėl Vingio tilto statybos bus kertamas miškas, tačiau neįvardijama, kokia konkrečiai miško dalis bus kertama ir kiek iškirsto miško bus kompensuota (ir kokiais) želdiniais.
Neįvertinta, kaip triukšmas paveiks Vingio parko lankytojus. Akivaizdu, kad dėl padidėjusio triukšmo ir oro taršos transportas Vingio parko pašonėje lems mažesnį parko patrauklumą lankytojams. Taip pat neįvertinta, kaip triukšmas veiks šalia planuojamų statyti naujų gyvenamųjų namų gyventojus ir Gerosios Vilties gatvės gyventojus“, – prieš susitikimą išplatintame pranešime spaudai cituojamas L.Balsys.
Naujasis gyvenamųjų ir komercinių patalpų kvartalas turėtų išdygti buvusios gamyklos „Velga“ teritorijoje. Anksčiau planuota, kad šioje vietoje bus pastatytas antrasis Vilniaus „Akropolis“, tačiau pagal naujausią informaciją planai kiek pasikeitė.
Bendrovės „Akropolis Group“ interneto puslapyje anksčiau skelbta, kad šioje teritorijoje „planuojamas daugiafunkcinis kompleksas, kurį sudarys prekybos ir pramogų centras, biurų pastatai“. Dabar informacija jau kiek kita: „Šalia Vingio parko, Neries pakrantės ir vienos iš judriausių mieste Geležinio Vilko gatvės 14 hektarų sklype planuojamas daugiafunkcinis prekybos, verslo, gyvenamasis bei rekreacijos kompleksas. Naujasis kvartalas projektuojamas atsižvelgiant į estetinius, urbanistinius ir aplinkosaugos reikalavimus.“
Maždaug 14 ha teritoriją šalia Vingio parko, kur kažkada veikė suvirinimo gamykla „Velga“, „Akropolis Group“ iš valstybės įsigijo už 40,5 mln. Lt (11,7 mln. eurų). Statybos įstrigo prasidėjus ekonominei krizei 2009-aisiais.
