Netoliese namą su šeima besistatanti vilnietė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) teigė, jog jos sklypą ir teritoriją, kurioje planuojama statyti laidojimo namus, skiria vos 30 metrų.
„Yra ruošiamas detalusis planas, kuriuo norima įteisinti šio sklypo paskirtį, ji įvardijama pavadinimu K2. Paaiškėjo, kad tai leis šiame sklype statyti ir krematoriumą. Pagal dabar galiojančius normatyvus krematoriumas ten stovėti negali, bet laidojimo namai gali. Bet kas gali užtikrinti, kad tie reikalavimai nepasikeis?“ – nuogąstavimais dalijosi moteris.
Nuvertės nekilnojamasis turtas
Mažametį vaiką auginanti šeima nenorėtų per langus kasdien matyti laidotuvių procesijų, o tokių šeimų su vaikais aplinkui – daugybė. „Mūsų pagrindinis motyvas, kodėl nepritariame laidojimo namas čia, buvo psichologiniai dalykai. Tačiau yra ir kitas momentas – mes į šitą žemės sklypą, statomą namą investuojame. Tokioje kaimynystėje nekilnojamasis turtas tikrai nuvertės, niekas nenori ten gyventi. Buvo pasinaudota tuo, kad atšauktas reikalavimas išlaikyti laidojimo namų sanitarines zonas“, – piktinosi moteris.
Tačiau sklypo, kuriame išdygs laidojimo namai, savininkas ir detaliojo plano rengėjas Laimas Kasperavičius tvirtina, kad jokio krematoriumo jis nesiruošia statyti.
„Aš, kaip kiekvienas žmogus, pirmiausia žiūriu įstatymų. O teisės aktai man leidžia čia statyti laidojimo namus. Vadinasi, gyventojai turėtų siekti, kad teisės aktai būtų surašyti taip, jog atitiktų jų norus. Kažkas „pravedė“ politiką, kad ten bus krematoriumas, bet kam tos nesąmonės?“ – retoriškai klausė L.Kasperavičius.
Apribojimų nėra
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Anot P.Urbonavičiaus, šiame sklype dabar projektuojami tik laidojimo namai. |
Sklypo detalųjį planą ir projektą rengiančios bendrovės „Conventus“ direktorius Povilas Urbonavičius teigė, kad sanitarinės apsaugos zonos laidojimo namams buvo panaikintos dar 2009 metais, todėl dabar apribojimų, kur juos statyti, nėra.
„Šiame sklype dabar projektuojami tik laidojimo namai, bet pagal ruošiamą detalųjį planą šią teritoriją norima įteisinti kaip laidojimo paslaugų statinių zoną. Krematoriumas taip pat yra laidojimo paslaugų statinys. Įteisinus detaliuoju planu K2 paskirtį galima būtų galvoti ir apie krematoriumo statybas“, – neslėpė P.Urbonavičius.
Netoliese gyvenančią vilnietę Gitaną labiausiai gąsdina tai, kad projektą bandoma įgyvendinti tyliai ir kone slaptai. „Buvome viešajame detaliojo plano aptarime, kur mums buvo bandoma įrodyti, kad čia bus tik laidojimo namai, nors anksčiau kalbėta ir apie krematoriumą. Kol kas gyventojai per daug net nežino apie šį objektą, viskas kažkaip slaptai vyksta“, – skundėsi moteris.
Gitanai nepadarė įspūdžio L.Kasperavičiaus per detaliojo plano aptarimą išsakyti teiginiai, kad pastačius šiuos laidojimo namus, mažės laidojimo paslaugų kainos Vilniuje. „Jis aiškino, kad turi sklypą ir nori investuoti. Tuomet ir žmonės pradėjo sakyti, kad jie taip pat į savo sklypus, namus nemažai investavo nesitikėdami tokios kaimynystės. Jau nekalbant, kokį emocinį poveikį turės mums visiems šie objektai“, – kalbėjo Gitana.
Kaltina konkurentus
Tuo tarpu L.Kasperavičius tikina, kad skleisdami gandus apie krematoriumą „padirbėjo“ būsimi jo konkurentai. „Vilniuje dar yra gana aukštos laidojimo paslaugų kainos. Mane jau anksčiau įspėjo, kad susidursiu su labai rimta konkurencija. Tai turbūt ir yra ta nešvari konkurencija. Juk šalia to sklypo nieko nėra. Žmonės gyvena tolokai ir kur kas žemiau, šitą sklypą jiems užstoja medžiai“, – tvirtino L.Kasperavičius.
Anot verslininko, krematoriumo šiame sklype net negalima statyti, nes to neleidžia reikalavimai sanitarinei zonai, todėl triukšmas keliamas tik norint spekuliuoti žmonių jausmais.
P.Urbonavičius teigia, kad patvirtinus dabar rengiamą detalųjį planą sklype be laidojimo paslaugas teikiančių statinių, galėtų atsirasti ir pramogų, prekybos objektai, degalinė, autoservisas, vieno ar dviejų butų gyvenamieji namai, daugiabučiai ar kultūros, mokymo bei gydymo įstaigos.
Prieš kelias dienas įvykusio viešojo aptarimo metu, P.Urbonavičiaus tvirtinimu, projekto užsakovas gyventojams pasiūlė kompromisinį variantą – jeigu jie iš karto sutiktų, jis nebesiūlytų detaliuoju planu įteisinti laidojimo paslaugų statinių statybos, pasitenkintų kitokia paskirtimi. Tačiau toks pasiūlymas esą gyventojus dar labiau suskaldė, nes vieni tuoj pat sutiko, kiti išsakė norus, kad čia neišdygtų ir pramogas siūlančių statinių.
Šiemet dar nebus
Juk šalia to sklypo nieko nėra. Žmonės gyvena tolokai ir kur kas žemiau, šitą sklypą jiems užstoja medžiai, – tvirtino L.Kasperavičius.Bet norint statyti krematoriumą, P.Urbonavičiaus teigimu, reikėtų atlikti papildomą poveikio aplinkai vertinimą, kurio laidojimo namų statyboms nereikia. Tačiau kada tiksliai laidojimo namai galėtų išdygti, jis teigė nežinąs – šiuo metu vyksta viešas detaliojo plano aptarimas su gyventojais. Atsakius į raštiškas jų pretenzijas bus pradėta plano derinimo Vilniaus savivaldybėje procedūra.
„Per du tris mėnesius, nesant jokių trukdžių, detalusis planas galėtų būti patvirtintas. Tada būtų baigtas rengti laidojimo namų pastato projektas ir prasidėtų statybos. Bet jeigu bus didelis gyventojų pasipriešinimas, atsirastų tikimybė, kad procesas keliautų į teismą, tada viskas būtų vilkinama. Net ir optimistiškiausiai vertinant iki naujųjų metų laidojimo namai tikrai neturėtų atsirasti“, – sakė bendrovės „Conventus“ direktorius.
Vilniaus vicemeras, kuruojantis miesto plėtrą ir socialinius klausimus, Jonas Pinskus „15min“ teigė nieko negirdėjęs apie ketinimus statyti krematoriumą sostinėje. Tą patį tvirtino ir savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė.
Gandų būta ir anksčiau
Prieš kelis mėnesius Vilniuje sklandė kalbos, kad Olandų gatvėje esančiuose laidojimo rūmuose po rekonstrukcijos pradės veikti ir krematoriumas.
Tuomet sostinės valdžia suskubo šiuos gandus neigti, tikindama, jog jokio krematoriumo Vilniuje neketinama statyti ir niekas net neprašė išduoti tokį leidimą.
Vilniaus savivaldybė buvo parengusi detalųjį planą, kuriame numatė krematoriumo statybą. Tačiau 2007 metais, Seimui priėmus krematoriumų steigimo įstatymą, šios minties atsisakyta ir nuspręsta, jog Lietuvoje pakanka vieno krematoriumo Kėdainiuose.
