„Jeigu kažkas bandys daryti įtaką, tam yra žiniasklaida, kuri, tikiuosi, tą problemą padės išspręsti“, – interviu BNS sakė A.Mikulskis.
Daugiau kaip 30 metų Vilniaus policijoje dirbęs pareigūnas interviu BNS trečiadienį sakė, kad stiprins analitinę tarnybos dalį, o veiklos efektyvumą matuos pagal šešėlinės ekonomikos mastą šalyje.
– Jūs žinomas dėl daugelio rezonansinių nusikaltimų tyrimų. Kokia yra jūsų patirtis tiriant finansinius nusikaltimus, tokius kaip PVM ar ES paramos grobstymas, kas yra svarbiausia FNTT veikla?
– Žurnalistai apie ekonominius nusikaltimus rašydavo labai retai, nes tai tarsi niekam neįdomu. Nuo 2003 metų mano pavaldume yra Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyba, kur tiriami PVM grobstymai, buhalterinė apskaita ir panašūs nusikaltimai. Tai tokie pat nusikaltimai, kuriuos tiria FNTT, tik policijos apimtis pagal kompetenciją yra kuklesnė.
– Kokie bus svarbiausi jūsų darbo prioritetai FNTT vado pareigose?
– Jūs pats įvardijote – pirmiausia reikės būti tarnybos vadovu. Ne konkrečiu tyrėju, o vadovu, tinkamai organizuoti darbą, kad jis būtų efektyvus.
Iškart atsakau ir šiandien per Vyriausybės posėdį pasakiau – man niekas įtakos nedarys. Atitinkamai niekas nedarys įtakos ir pareigūnams.
– Būdamas vienu iš Vilniaus policijos vadovų pats dažnai vykdavote į nusikaltimų vietas. Ar ketinate tęsti šią praktiką FNTT?
– Labai geras klausimas. Specifika yra kitokia, nes FNTT daug užima dokumentų, ryšių, schemų analizė.
– Kaip vertinate ligšiolinę FNTT veiklą?
– Tarnyboje dirba labai aukštos klasės profesionalai, bet FNTT buvo nuolat dėmesio centre. Galiu klysti, bet galbūt tas dėmesys demoralizuoja kolektyvą, neleidžia jam tinkamai dirbti. Dalį pareigūnų pažįstu, nes jie atėję iš policijos. Bandysiu suteikti kolektyvui stabilumo ir apsaugoti nuo kažkokio išorinio poveikio.
– Jūs kalbate apie žiniasklaidos, politikų dėmesį?
– Ir žiniasklaidos, ir politikų.
– Apie politikų įtaką FNTT būdavo kalbama gana dažnai, daug dėmesio sulaukė vadovų atleidimo istorija...
– Iškart atsakau ir šiandien per Vyriausybės posėdį pasakiau – man niekas įtakos nedarys. Atitinkamai niekas nedarys įtakos ir pareigūnams, kurie dirba. Taip buvo čia (policijoje) su mano pavaldiniais, taip bus ir ten. O jeigu kažkas bandys daryti įtaką, tam yra žiniasklaida, kuri, tikiuosi, tą problemą padės išspręsti.
– Ar pats faktas, kad FNTT yra įstaiga prie Vidaus reikalų ministerijos, savaime nesudaro prielaidų kalbėti apie galimą įtaką dėl pavaldumo?
– Tai numatyta įstatyme. Įstatymus reikia vykdyti ir man būtų nekorektiška kitaip komentuoti.
– Kokie yra jūsų ryšiai su prezidente, premjeru ir vidaus reikalų ministru?
– Žinau, kad čia yra prezidentė, su prezidente asmeniškai nesu pažįstamas. Aš žinau, kad čia yra premjeras, žinojau jį, kai jis buvo generaliniu komisaru. Aš žinau, kad čia yra vidaus reikalų ministras, su juo susipažinau ne per seniausiai. Aš nesu iš kažkur, aš esu iš Vilniaus miesto.
– Kartais teisėsaugai keliami klausimai, kodėl kai kuriais atvejais gavus medžiagą pradedami ikiteisminiai tyrimai, o kitais atvejais apsiribojama medžiagos pateikimu politikams. Ar kriterijai yra pakankamai aiškūs, ar juos ketintumėte apibrėžti aiškiau?
Aš nesu iš kažkur, aš esu iš Vilniaus miesto.
– Aš su tokiais sprendimais nebuvau susidūręs ir negaliu atsakyti.
– Kai kurie pareigūnai kartais įžvelgdavo konkurenciją tarp skirtingų teisėsaugos institucijų, pavyzdžiui, kad FNTT ir STT ne visada dalinasi informacija...
– Per Vyriausybės posėdį pabrėžiau, kad glaudus bendradarbiavimas tarp institucijų privalo būti, kitaip pasiekti tinkamą rezultatą bus labai sudėtinga.
– Kaip matuosite FNTT veiklos efektyvumą – kad po metų ar poros galėtume įvertinti, ar dirbate sėkmingai?
– Šešėlio mažėjimas, biudžeto surinkimas.
– Skirtingų tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 15-30 proc. Kiek FNTT gali padėti jį sumažinti?
Aš turiu savo nuomonę, kaip turėtų būti sudėliotos teisėsaugos institucijos, bet ją pasakysiu ne šiandien...
– Institucija negali viena paimti ir šešėlio ar kito reiškinio sumažinti, bet dirbant kompleksiškai galima teikti ir keisti norminę bazę, požiūrį, ugdyti žmones. Tai nebus padaryta per mėnesį ar du. Kiekvieną problemą reikia spręsti kompleksiškai. Policinėmis priemonėmis galima pasiekti tik tam tikrą rezultatą. Paimkime taborą. Iki 2010 metų dirbo viena policija. Po to problemą spręsti ėmėsi visi ir šiai dienai matome, kad taboras nyksta. Daugiausia po penkerių metų nebebus visiškai.
– Galima suprasti, kad FNTT turėtų užsiimti ne tik ikiteisminiais tyrimais, bet ir rekomendacijomis, analize?
– Taip, taip, taip. Pirmoje vietoje turi būti procesų analizė, o tik po to sprendimų būdai – ar reikia tyrimų, ar prevencijos, ar norminių aktų keitimų.
– Stiprinsite FNTT analitinę dalį?
– Taip. Prieš porą metų, kai pas mus policijoje atsirado analitinis padalinys, daug kas žiūrėjo skeptiškai, išskyrus mane. Dabar be to – nė žingsnio.
– Kaip vertinate svarstymus jungti FNTT su VMI, Muitinės kriminaline tarnyba ar STT?
- Aš turiu savo nuomonę, kaip turėtų būti sudėliotos teisėsaugos institucijos, bet ją pasakysiu ne šiandien...
– Ačiū už interviu.
