„Jeigu kalbant apie Siriją, tas klausimas yra diskutuojamas, šiai dienai politikas ne vienas man apie tai kalbėjo. Bet nenorėčiau spaudai dabar detalizuoti, kas yra kalbama“, – interviu BNS sakė karininkas.
Pasak jo, Lietuvos karių buvimas Sirijoje būtų naudingas įgaunant jiems kovinės patirties, tačiau tai neturi būti esminė priežastis karių siuntimui į tarptautines operacijas.
„Tame yra svarbesnės užduotys ir aukštesni tikslai“, – kalbėjo V.Rupšys.
Jungtinės Valstijos birželio pabaigoje paprašė sąjungininkių atsiųsti karių į Siriją, kad šie pakeistų išvedamus amerikiečius ir padėtų sunaikinti ten veikiančios grupuotės „Islamo valstybė“ likučius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį aptarė šį klausimą su V.Rupšiu, kai svarstė jo kandidatūrą vadovauti kariuomenei, BNS patvirtino komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
„Mes kalbėjomės, domėjomės generolo nuomone, kaip jis apskritai mano stiprinti Lietuvos lyderystę ir vaidmenį užtikrinant regiono saugumą ir prisidedant prie partnerių iniciatyvų, taip pat ir Sirijoje. Bet tai nebuvo kažkokie sprendimai“, – BNS sakė V.Bakas.
Jo teigimu, šiuo metu dėl lietuvių siuntimo į Siriją „vyksta tam tikros konsultacijos ir tam tikri pokalbiai“.
Lietuva jau yra išsiuntusi šešis instruktorius į Iraką vietinių pajėgų apmokymui, taip pat penkis karius ryšininkus.
Prezidentas Donaldas Trumpas pernai pažadėjo išvesti iš Sirijos apie 2 – 2,5 tūkst. karių, tačiau vasarį kiek atsitraukė nuo šio sprendimo ir nurodė šalyje palikti maždaug 400 žmonių taikos palaikymo pajėgas.
Nors „Islamo valstybė“ prarado anksčiau turėtas teritorijas Sirijoje ir Irake, pareigūnai nerimauja, kad per greitas tarptautinių pajėgų išvedimas gali sudaryti sąlygas džihadistams persigrupuoti.
Šiuo metu apie 170 Lietuvos karių dalyvauja 11-oje tarptautinių operacijų tokiose šalyse kaip Afganistanas, Irakas, Malis ar Ukraina.
