Valstybės tarnybą kuruojančios ministerijos vadovo teigimu, reforma pirmiausiai prasidės nuo Vyriausybės kanceliarijos, o vėliau persikels ir į ministerijas.
„Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija žada greitu metu susitvarkyti – per mėnesį, du, tris, iki pusės metų. O mes atitinkamai kitąmet turėtumėme pradėti struktūrinę reformą visose ministerijose“, – interviu BNS ketvirtadienį sakė E.Misiūnas.
„Skaičių aš dabar negaliu pasakyti, bet pareigybių sumažės tiek, kiek bus racionalu, ekonomiška ir efektyvu vykdyti institucijoms tokias funkcijas, kokios joms yra numatytos“, – pridūrė jis.
Pasak ministro, mažinti etatų skaičių valstybės tarnyboje prieš tai nepadarius analizės yra neatsakinga, todėl pirmiausia įstaigose bus atliktas funkcijų auditas.
E.Misiūnas taip pat žadėjo ieškoti galimybių iki 2020 metų visiems žemiausios grandies statutiniams pareigūnams mokėti po tūkstantį eurų darbo užmokesčio. Ministro teigimu, Vyriausybė taip pat numatys lėšų iki 2020 metų užtikrinti Lietuvos išorinės sienos apsaugą moderniomis priemonėmis.
– Jūs buvote gana netikėtai paskelbtas kandidatu į ministrus šioje Vyriausybėje. Gal galite papasakoti, kas su jumis susisiekė? Iš ko gavote pasiūlymą?
– Patį pasiūlymą išgirdau iš Seimo narių ir priėmiau tokį siūlymą. Tada susitikome su premjeru ir jis pasakė, kad sutinka, jog būčiau kandidatas į ministrus.
– Kas iš Seimo narių jus pasiūlė?
– Vytautas Bakas.
– Ar jau žinote, kas bus jūsų viceministrai?
– Kaip tik šiandien pildome dokumentus ir bus tikrinami pirmi žmonės, kuriuos norėčiau matyti. Manau, kad komandą turėsiu pirmą naujų metų savaitę. Kaip ir visa Vyriausybė, esu iškėlęs tikslus, kad tai būtų ekspertai, specialistai, savo srities žinovai. Tai asmuo, kuris kuruos viešojo saugumo sritį, statutines organizacijas, bus pareigūnas, ilgus metus dirbęs vidaus reikalų sistemoje. Jis sutiko ir yra pasiruošęs.
Kiti žmonės taip pat bus savo srities specialistai, kurie kuruos užsienio reikalus, migraciją, Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo problemas, regionų problemas, viešąjį administravimą. Pavardžių kol kas neskubėsiu pasakyti.
– Kaip jums vadovaujant ministerijai keisis statutinių pareigūnų padėtis ir pačių statutinių organizacijų struktūra?
– Vakar Vyriausybėje svarstėme biudžetą, tikrai viešojo saugumo sričiai kitąmet skirsime papildomai 23 mln. eurų Vidaus tarnybos statuto įgyvendinimui – 40 valandų darbo užmokesčiui, pareigūnų laipsniams apmokėti. Gal ir nepavyko 100 proc. gauti viskam pinigų, kam buvo poreikis, bet pokytis bus, pareigūnai tą pokyti jaus ir paskatinimas dirbti statutinėse organizacijose tikrai bus.
Dėl struktūrinių dalykų. Dabar vyksta policijos reforma ir su policijos vadu yra sutarta tą reformą sustabdyti iki 2017 metų vidurio. Pažiūrėsime rodiklius, kaip ta reforma pasiteisino, nes viešojoje erdvėje yra daug emocijų, daug informacijos, kad galbūt kažkas ne taip vyksta su ta reforma. Ji gali būti pati nuostabiausia, bet jeigu jos įgyvendinimas yra netinkamas, komunikacija su pareigūnais negera, tai ir tos socialinės pasekmės atsiranda. Tai aš pabandysiu įsigilinti į tą sritį, susitiksime su policijos vadais, su profesinių sąjungų lyderiais, galbūt su pačiais pareigūnais, ir bandysime išspręsti. Nes ant popieriaus reforma ir jos nauda policijos sistemai yra akivaizdi. Pagal ją turėtų ir daugėti policijos pareigūnų gatvėse, ir trumpėti reakcijos laikas, bet skaičiai, kiek pareigūnų išėjo iš tarnybos, kelia nerimą.
Vis dėlto jeigu pareigūnai išeis, kad ir kokia nuostabi bus ta reforma, užtikrinti viešąjį saugumą bus žymiai sudėtingiau. Nes klausimas,ar vien tik pareigūnų buvimas gatvėje yra viešojo saugumo tikslas.
– Vyriausybės programoje labai konkrečiai nerašoma apie pareigūnų aprūpinimą priemonėmis, jų darbo užmokestį. Ar esate numatę tam konkrečius skaičius?
– Taip, programoje to nėra numatyta, tačiau yra tokie sutarimai su profesinėmis sąjungomis, tokia profesinių sąjungų iniciatyva, kad pirminės grandies pareigūnas gautų tūkstantį eurų į rankas. Tai nėra kalbos tik apie policijos pareigūną, bet ir kitus statutinius pareigūnus. Toks siekis yra, yra sudaryta vizija, kaip tą pasiekti. Dabar Vidaus reikalų ministerija žada parengti programą (...) ir toje programoje turėtų atsirasti struktūriniai, sisteminiai, socialiniai pokyčiai.
Žiūrėsime, kaip su Finansų ministerija suderinsime tokį užsibrėžtą tikslą. Vidaus reikalų ministerijos kancleris užtikrino, kad per tris – keturis mėnesius galėtume parengti tokią programą ir paskui palaipsniui laikytis tokios strategijos. Mes nereikalausime tik pinigų iš valstybės biudžeto, nes tam reikia net 77 mln. eurų. Manau, kad pakankamai daug lėšų bus sutaupyta ir iš vidinių resursų, investuojant į tobulesnę struktūrą, sistemines reformas ir taip toliau.
– Tai ar galite pažadėti, kad šiai Vyriausybei baigiant kadenciją pirminės grandies pareigūnai uždirbs tūkstantį eurų į rankas?
– Pažadėti... Dėsime visas pastangas, kad būtų ne tik tūkstantis, bet 1010 eurų, nes tikrai tai reikia spręsti. Kaimyninės šalys jau turi didesnius atlyginimus, (...) bet nepamirškime, kad yra ir kiti sektoriai – mokytojai, kultūrininkai. Mes negalėtume sakyti, kad prioritetas valstybėje yra tik statutiniai pareigūnai.
– Vyriausybės programoje taip pat numatytas siekis iki 2020 metų moderniomis priemonėmis kontroliuoti visą Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos ir Rusijos sieną. Dabar moderniomis priemonėmis yra kontroliuojama 33 proc. šios sienos, o visiškai įgyvendinti planą trūksta apie 120 mln. eurų. Ar rasite tam pinigų?
– Šiemet biudžete dabar yra tam atskira eilute numatyti tik 2 mln. eurų, bet tas prioritetas yra žinomas ir buvo akcentuotas ir Prezidentūroje. Manau, kad baigus kadenciją valstybės siena su Baltarusija ir Rusija bus aptverta tiek fizine tvora, tiek, aišku, moderniomis priemonėmis. Prioritetą teikiame sienai su Kaliningradu, o po to su Baltarusija.
– 77 mln. eurų pareigūnų algų kėlimui plius 120 mln. eurų sienos modernizavimui išeina beveik 200 mln. eurų. Iš kur tiek paimsite? Ar iš tikrųjų Vyriausybėje turite planą, kaip įgyvendinti šiuos pažadus?
– Taip, tai yra tokie pinigai. Jeigu dabar žiūrėtume į 9 mlrd. eurų valstybės biudžetą ir dabar iš jų papildomai gauti tiek pinigų yra sudėtinga, bet yra galimybių pasiimti ir iš vidaus resursų. Sutaupysime padarę policijos reformą, sumažės pareigūnų skaičius, mažiau pareigūnų gali prireikti ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, kai modernizuosime valstybės išorinę sieną.
Šiuo metu policijai yra skirta 210 mln. eurų iš valstybės biudžetų, taip pat atitinkamai ir kitoms institucijoms yra numatyta, iš tų resursų tikrai galima sutaupyti. Aišku, pinigų iš institucijų mes neatimsime, bet jeigu jų poreikis bus mažesnis, tai perskirstysime.
– Tačiau jūsų įvardytos priemonės gauti papildomas lėšas yra labai sąlyginės, o tai reiškia, kad įsipareigojimai nėra labai tvirti.
– Matote, valstybės sienos apsauga yra labai rimtas ir tvirtas prioritetas. Šitam prioritetui įgyvendinti vienokiu ar kitokiu būdu bus skiriama pinigų tiek, kiek reikia. Čia jau nėra kalbos apie tai, kad atidėsime.
Dėl pareigūnų algų. Čia, vėlgi, ketveriems metams bus sudaryta programa tam tikslui pasiekti, bet kaip premjeras vakar sakė – ekonomika yra toks dalykas, negali prognozuoti, kaip viskas augs ir tobulės. Štai vėl yra ekspertų nuomonės, kad gali būti visokios krizės ir taip toliau.
Bet siekiamybė yra, tuos žingsnius padarysime, kaip tą įgyvendinti, ir Finansų ministerijai pateiksime, kad mes bandome optimizuoti, gerinti, tobulinti, bet papildomai reikėtų šiek tiek pinigų įvykdant programas.
– Pastaruoju metu taip pat išaiškėjo problemos net ne dėl pareigūnų aprūpinimo, bet dėl jų parengimo. Tarnybinis patikrinimas po žuvusio pareigūno Telšiuose parodė, kad priemonių jam netrūko, o trūko apmokymų, praktikos, taktinių gebėjimų. Ar šioje srityje imsitės pokyčių?
– Mano kaip mokslininko žinios rodo, kad Lietuvoje pirminės grandies pareigūnų parengimas yra silpnas. Aš jį lyginu su Suomijos, Airijos pareigūnų parengimu – ten tam skiriama dvigubai daugiau laiko ir jos yra daug intensyvesnės.
Aš skaičiau tą ministerijos tarnybinį raštą, kuriame buvo pasakyta, kad pareigūnai kažko nepadarė. Buvo išanalizuota pati situacija, bet sisteminio požiūrio nebuvo. O sisteminis požiūris rodo, kad jeigu pareigūnas turi teisę ir pareigą sulaikyti asmenį, jis tą pareigą vykdė, tačiau jam pritrūko įgūdžių ir jo partnerė jam nepadėjo.
Kaip ministras, aš įsivaizduoju, kad pareigūnų mokymui tikrai reikia skirti daugiau dėmesio. Aš manau, kad peržiūrėsime rengimo programą. (...) Juk pareigūnai dirbdami gatvėje pastoviai susiduria su asmenų pasipriešinimu ir nėra kalbos, kad pareigūnas asmenį netinkamai sulaikinėtų, nežinotų, kaip gerai uždėti antrankius. Pareigūnui negali kilti dvejonių, ką daryti tam tikroje situacijoje – atsitraukti, naudoti guminę lazdą, ar šaunamąjį ginklą. Mano atlikto disertacinio tyrimo metu vienas iš aspektų buvo, kad pareigūnams trūksta žinių, kad jie galėtų drąsiai naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą. Pareigūnai patys sako, kad bijo naudoti ginklą, nes nėra užtikrinti, ar tai galima daryti, nes tada prasideda tarnybiniai patikrinimai ir pasekmės.
Pareigūnas be teisių ir pareigų turi rimtą atsakomybę. Jeigu suklydai, gali ne tik būti atleistas, bet gali būti ir teisiamas už netyčinį nusikaltimą. Taip kad būtinai reikės peržiūrėti pareigūnų rengimo programą ir imsime pačius geriausius pavyzdžius iš užsienio, žiūrėsime ir į policijos, profesinių sąjungų pastebėjimus.
– Vidaus reikalų ministras Lietuvoje kuruoja ir sportą. Pastaruoju metu išlindo tam tikri nerimą keliantys faktai apie valstybės įmonių skirstomą paramą sporto organizacijoms, klubams. Naujasis premjeras taip pat yra pabrėžęs, kad ši Vyriausybė turės rasti būdų, kaip skaidriai finansuoti sportą, tačiau jis nekonkretizavo tų būdų. Ar jūs turite konkretų planą šioje vietoje?
– Jeigu kalbėti apie konkrečius veiksmus, šiuo metu jų neturime. Tačiau yra principinė nuostata, kad valstybė turi remti sportą, nes jis yra visapusiškai naudinga veikla. Tai aiškiai galime pasakyti, kad sportas turi būti remiamas, tačiau suprantama, kad tai turi būti sąžiningai ir skaidriai.
– Jūsų ministerija taip pat kuruoja ir valstybės tarnybą. Ministras pirmininkas yra sakęs, kad viešojo sektoriaus pertvarka taip pat yra tarp Vyriausybės prioritetų. Ar galite detalizuoti planus šioje srityje? Praėjusi Vyriausybė nespėjo priimti sprendimo visoms įstaigoms etatų skaičių mažinti vienodai po penkis procentus.
– Matote, 5 proc. problemos nesprendžia. Kaip ir premjeras yra ne kartą minėjęs, kad nereikia žiūrėti į valstybės tarnautojus paprastai – 20 proc. nurėžti ir viskas. Yra tarnautojų, kurie ir šiandien dirba už du. Neatsakingai sumažinus valstybės tarnautojų skaičių sumažės administracinių paslaugų vykdymo kokybė.
Pirmiausia atliksime funkcijų auditą, pasižiūrėsime administracinių paslaugų vykdymo sritį, ar visos pareigybės valstybės tarnyboje tikrai yra reikalingos. Pavyzdys. Šiai dienai turime Migracijos departamentą ir policijos migracijos valdybas. Jų funkcijos iš principo tam tikrais aspektais yra labai panašios ar vienodos. Klausimas, ar jų abiejų reikia? Ar galima kažką padaryti, optimizuoti, sujungti, patobulinant vykdomas administracines paslaugas? Pasižiūrėsime. Pareigybių skaičius taip pat atsilaisvins sustiprinus elektroninę valdžią. Peržiūrėjus funkcijas dalį jų taip pat galima atiduoti savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar privačiam sektoriui.
Dabar struktūrinė organizacinė reforma turi būti pradėta daryti Vyriausybės kanceliarijoje. Padarysime kanceliarijos pavyzdinę struktūrą ir pagal tą struktūrą pabandysime pertvarkas įgyvendinti ir ministerijos, ir kitose institucijose.
– Ar esate numatę datas, kada pradėsite pertvarką valstybės tarnyboje?
– Šiuo atveju Vyriausybės kanceliarija žada greitu metu susitvarkyti – per mėnesį, du, tris, iki pusės metų. O mes atitinkamai kitąmet turėtumėme pradėti struktūrinę reformą visose ministerijose. Skaičių aš dabar negaliu pasakyti, bet pareigybių sumažės tiek, kiek bus racionalu, ekonomiška ir efektyvu vykdyti institucijoms tokias funkcijas, kokios joms yra numatytos.
– O kokie yra jūsų ministerijos regioninės plėtros prioritetai?
– Socialinė ekonominė plėtra. Tikrai regionuose yra rūpesčių, yra problemų, bet jau šiai dienai yra pasirašyta nemažai Europos Sąjungos projektų kurti regionuose darbo vietas, apmokyti asmenis. Nueinantis ministras minėjo, kad buvo susitarimų ir su verslininkais, ir su profesinėmis sąjungomis, kad į regionus reikia investuoti.
Principinė nuostata tokia ir yra – regionams reikia didinti dėmesį ir labai greitai mažinti atskirtį, ne tik dėl paties atotrūkio, bet reikia įvertinti ir geopolitinius veiksnius. Yra regionai, kurie nejaučia pakankamos valstybės paramos, ir jų žmonės pradeda galvoti: o gal tikrai čia netinkama ta Lietuva? Todėl įvertinus šiuos veiksnius regionams reikia skirti daugiau dėmesio ir todėl šita Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija sieks įgyvendinti tuos tiklus išlyginti žmonių socialinę ir ekonominę gerovę.
– Tai skatinsite vietinį verslą investuoti į regionus ar bandysite pritraukti ten tarptautinius investuotojus?
– Tai pirmiausia pasirašėme štai Europos Sąjungos lėšų projektus, kur yra numatyti prioritetiniai balai laimėti finansavimą, jeigu darbo vieta yra kuriama tam tikruose regionuose. Ir jeigu verslas tikrai laimi finansavimą, pasirašo sutartis ir numato darbo vietų kūrimą, tai Vidaus reikalų ministerija skatina tokių sutarčių sudarymą. Tačiau reikia kreipti dėmesį ir į jų įgyvendinimą.
Kai pats dirbau Specialiųjų tyrimų tarnyboje, teko vartyti tokias sutartis, kur įmonės laimi finansavimą su prioritetu kurti darbo vietas regionuose, bet po kelių mėnesių perrašo sutartį, pakeičia ir tada išeina, kad darbo vieta atsiranda, kur darbdavys nori. Tokių dalykų neturi būti.
Be abejo, jeigu norime tarptautinių investuotojų regionuose, tai turime užtikrinti tam infrastruktūrą. Aš suprantu, kad patogu Vilniuje, patogu didžiuosiuose miestuose, bet valstybė tikrai gali tobulinti tą infrastruktūrą, sudaryti galimybę investuotojams regionuose surasti žmones, investuoti į jų kompetenciją. Tokią kryptį svarstysime.
– Ar tai nebus praktiškai neįgyvendinama mintis, turint omenyje, kad labiausiai išsilavinusi visuomenės dalis gyvena miestuose, o dar nemaža dalis iš regionų tiesiog emigruoja?
– Tai yra užburtas ratas ir valstybei reikia keisti požiūrį. Aišku, kai mes kalbame, kad žmonės regionuose turėtų dirbti už minimalų darbo užmokestį, tai nėra konkurencingas požiūris. Bet jeigu mokant gerą, konkurencingą algą, apmokant žmones, kad jie būtų verti tokios algos, kad galėtų sukurti realią pridėtinę vertę tam investuotojui... Aš manau, kad tam yra galimybių.
Žmonės galėtų netgi sugrįžti, bet tai tikrai nėra ketverių metų klausimas. Jeigu pradėsime žingsnis po žingsnio įgyvendinti vizijas, galbūt rezultatas pasijus vėliau, bet tai jau būtų pagrindas mažinti atskirtį regionuose.
– Šiuo metu Lietuva vykdo pabėgėlių perkėlimo programą ir per maždaug metus šaliai dar liko priimti apie 900 imigrantų iš Artimųjų Rytų. Ar matote galimybių Lietuvai spartinti pabėgėlių priėmimo procesą, kad šalis spėtų įgyvendinti įsipareigojimus?
– Čia tikriausiai ne vien tik nuo Lietuvos priklauso, bet ir nuo partnerių – Turkijos, Graikijos, Italijos. Kokios to priežastys, kodėl užtrunka tas procesas, aš kol kas negaliu pasakyti, tačiau dėsime pastangas įgyvendinti tą tikslą.
– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prašė buvusio vidaus reikalų ministro, kad Migracijos departamentas greičiau nagrinėtų į Lietuvą perkeltų pabėgėlių prašymus dėl prieglobsčio. Kol nagrinėjami šie prašymai, pabėgėliai iš centro Rukloje negali persikelti integruotis į savivaldybės ir kartais pabėgėlių priėmimo centras būdavo perpildytas. Tai ar matote galimybių greitinti tų prašymų nagrinėjimą?
– Taip, greitinti prašymų nagrinėjimą reikėtų, tačiau aš įsivaizduoju, kaip tai yra jautru. Juk reikia surinkti visą informaciją, ją įvertinti ir užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą. Lietuvos gyventojai nusipelno gyventi saugiai nepaisant to, kiek šalyje bus priimta pabėgėlių. Todėl departamentas, matyt, ne šiaip sau ilgai tikrina tuos žmones.
