Entuziazmo vicemerui netrūksta. Kaip ir idėjų bei minčių, ką galima būtų gerinti švietime jau šiandien. Tiesa, pripažįsta, kad ir kokį įsivaizdavimą apie problemas turėjo iki ateidamas į pareigas, realybė viską sudėlioja savaip. Ir tuomet pirmiausia tenka imtis to, kas labiausiai dega.
– Beveik mėnuo einate šias pareigas. Dar galima jus vadinti naujuoju vicemeru? (A.Šileris į šias pareigas paskirtas tarybos sprendimu spalio 25 d. – red. past.)
– Kai kyla kokių nors problemų, pokalbiuose su žurnalistais visą laiką sakau, kad aš dar naujasis – dar tik dvi trys savaitės. Tų situacijų įvairovė tokia didelė, kad negali sakyti, jog esi visiškai susipažinęs su visais niuansais, smulkiais dalykais.
Kurioje vietoje aš to žodžio „naujas“ galbūt kratyčiausi, tai kai kalbama apie tam tikrus politinius prioritetus, ką mes galvojame, kokia mūsų vizija miestui, su kokia programa čia atėjome. Kai kurie iš šių klausimų gerai išanalizuoti įvairiuose formatuose, tai apie tai kalbėdamas gerai jaučiuosi.
Bet kalbant apie tam tikrus niuansus, koeficientai, dydžiai, tarifikacijos lentelės ir pan., tai nesu dar tų klausimų specialistas ir net nežinau, ar vicemero kaip mero politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareiga yra visus tuos niuansus iki tokio lygio žinoti, tai daugiau specialistų sritis.
– Ar perpratote pačią sistemą – savivaldybei pavaldžių bendrojo ugdymo įstaigų yra apie 120, tai tikrai daug?
