1991 m. Birželio sukilimo aukų kapų vietoje buvo pastatytas simbolinis paminklas „Kryžius-medis“ (autorius Robertas Antinis), šalia ant kenotafo (mauzoliejaus pavidalo antkapinio paminklo, – aut. past.) įrėžtos čia palaidotų sukilėlių pavardės. Tačiau jau tuomet kilo minčių, jog Birželio sukilimo, kaip jį vadina istorikai ir amžininkai, dalyvius ir aukas reikėtų pagerbti ir atkuriant kadaise ant kapaviečių buvusius kryželius. Kauno miesto savivaldybės lėšomis buvo parengtas Kauno senųjų kapinių detalusis ir specialusis planai, taip pat techninis projektas. Projektui reikalingi 711 374 tūkst. litų skirti iš valstybinio privatizavimo fondo.
Reikia skubėti
„Mažajai architektūrai – kryžiams, suoleliams, šiukšliadėžėms – numatyta 288 tūkst. litų, 235 tūkst. litų – aplinkai sutvarkyti (naujo tako tiesimui ir panašioms reikmėms), o apie 177 tūkst. litų – apšvietimui įrengti“, – lėšų paskirstymą nurodė bendrovės „Ekodora“ direktorius Valdas Indriliūnas. Ši įmonė laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą ir atlieka visus senųjų kapinių sutvarkymo darbus.
Lietuvoje to dar nėra buvę, kad kryžiai, skirti mirusiems, būtų statomi už keliolikos metrų nuo pačių kapų, piktinosi kaunietis L.Juzonis.
Kovo pabaigoje bendrovės darbininkai pradėjo tvarkyti Ramybės parko dalies, kurioje yra kapinės, gerbūvį. Ardoma dabartinė asfalto danga, akmeninės sienelės, juodo akmens trinkelės, bus nukasta dalis dirvožemio, o vietoje jo pasodinta veja, suformuoti nauji takai ir sudėtos naujos betoninės trinkelės. Prie kryžių bus pastatyti suoliukai, informacinis stendas, įrengtas parko dalies, kurioje yra kapinės, apšvietimas.
Darbus skubina terminai – projektas turi būti įgyvendintas iki šių metų birželio, kada bus minima Birželio sukilimo sukaktis: 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko Lietuvos aktyvistų fronto vadovaujamas sukilimas prieš Sovietų Sąjungą.
Kryžiai statomi ne ten?
Nors visi reikalingi leidimai Senųjų kapinių rekonstrukcijai ir kryžių statybai gauti dar prieš prasidedant darbams, o pastarosiomis dienomis savivaldybę pasiekė ir Vyriausybės skirtos lėšos, ginčų dėl šio projekto netrūksta. Ne visi kauniečiai sutinka, jog naujieji monumentai bus pastatyti ten, kur jų vieta.
„Lietuvoje to dar nėra buvę, kad kryžiai, skirti mirusiems, būtų statomi už keliolikos metrų nuo pačių kapų“, – piktinosi kaunietis Leonas Juzonis. Sukilėliu prisistatantis garbaus amžiaus vyras mano, jog reikėtų nustatyti tikslią Birželio sukilimo aukų palaidojimo vietą.
Tuo metu projektą rengę valdininkai ir architektė Diana Pikšrienė aiškina dar prieš prasidedant darbams konsultavęsi su specialistais, tačiau duomenų, kurioje tiksliai vietoje buvo laidojami sukilėliai, nepavyko rasti. Įvertinus visą archyvinę medžiagą, nutarta kryžius statyti ten, kur jie vizualiai geriausiai tinka. Toks sprendimas tenkino ir sukilimo atminimo įamžinimo idėjos iniciatorius – Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos tarybą. Jos pirmininkas Alfonsas Žaldokas buvo įsitikinęs, kad kryžiams parinkta vieta tinkama.
„Nustatyti tikslią vietą, kur buvo palaidoti sukilėliai, neįmanoma. Kapai buvo užlyginti. Net ir atkasus kapą nežinosi, ką radai – sukilėlį ar anksčiau palaidotus žmones“, – sakė A.Žaldokas.
L.Juzonio teigimu, tokios kalbos – išsisukinėjimai. „Yra net nuotrauka, kurioje aiškiai matyti duobė. Taip pat žinomi duomenys, kad 64 sukilėlių palaikai buvo palaidoti vienoje kapavietėje – maždaug 33 metrų duobėje, dviem eilėmis. Atkasus ją, iš karto būtų matyti, kad čia sukilėliai“, – sakė kaunietis.
