Tokių veiksmų imtis paskatino precedento neturintis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimas dėl regioninio portalo „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus Klaipėdos regione, kai juos laimėjo bendrovė, kuriai vadovauja į politiką ėjęs savininkas, kurio mama užėmė aukštas pareigas konkursą organizavusioje savivaldybės įmonėje. Teismas, kurio sprendimas neskundžiamas, priėmė redakcijai nepalankų sprendimą – pripažino, kad neturėjo būti nurodyti asmens vardas ir pavardė.
IŽA pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, akivaizdu, kad būtina kuo skubiau tikslinti viešojo asmens sąvoką ir aiškiai apibrėžti viešąjį interesą, nes tik taip galima išvengti bandymų slėpti svarbią informaciją apie mokesčių mokėtojų pinigų naudojimą ir trukdymo dirbti redakcijoms, prisidengiant privatumu ir reglamentais. Tuo pačiu, daugėja atvejų, kai privačiuoju asmeniniu dažnai dangstomasi patekus į skandalingas situacijas.
„Visuomenė turi teisę žinoti, kaip naudojami viešieji finansai organizuojant viešuosius pirkimus valstybės ir savivaldybių įstaigose, o redakcijoms neturi būti trukdoma tokią informaciją skelbti. Šis teismo sprendimas – bene pirmasis per šalies Nepriklausomybės laikotarpį, taip sumenkinęs viešąjį interesą. Dabartiniai teisės aktai nebeatitinka laikmečio realijų ir būtina juos peržiūrėti. Ypač vertinant tai, kad informacija apie įmones, jų vadovus yra viešai prieinama, o viešųjų pirkimų rezultatai – skelbiami juos organizuojančių įstaigų ir Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėse“, – sako A.Marcinkus.
Nors, pasak jo, tai – vieša, bet gali tapti ir nebe vieša, jei tam tikri asmenys įrodinėtų, kad jie – privatūs, nepaisant to, kad sudaro sutartis, už kurių įgyvendinimą sumokama mokesčių mokėtojų pinigais. Be to, nereikėtų atmesti, kad gali būti ieškoma būdų uždrausti institucijoms viešai skelbti ir pirkimų laimėtojus, prisidengiant privatumu. Tad konsultuojamės su teisininkais ir kalbamės su atsakingomis institucijomis, kaip reikėtų tikslinti dabartines formuluotes.
„Vilties teikia tai, kad žiniasklaidos bendruomenė buvo išgirsta ir LVAT pirmininkas priėmė sprendimą atnaujinti šios bylos peržiūrėjimą. Tikimės, kad pavyks apginti visuomenės teisę žinoti ir nebus užkirstas kelias žiniasklaidai informuoti apie abejonių keliančius procesus. Demokratinėje šalyje neturėtų būti precedentų, leidžiančių formuotis žodžio laisvę ribojančioms tradicijoms“, – sako IŽA pirmininkas.
Naujienų portalo DELFI l.e.p. vyr. redaktoriaus Kęstučio Cemnolonskio teigimu, šis teismo sprendimas sukėlė didžiulį nerimą žiniasklaidos bendruomenėje. Pastaruoju metu teisė į privatumą naudojama kaip priedanga ne tik vengiant atsakymų apie viešųjų finansų panaudojimo tikslingumą, bet ir norint paslėpti ar ištrinti informaciją apie nusikalstamas veiklas.
„LVAT sprendimas tik sustiprino nuogąstavimus – jei niekas nesikeis, žmonės gali nebesužinoti, kaip naudojami valstybės pinigai, o žurnalistai taps situacijų įkaitais, kai bus trukdoma jų tiesioginiam darbui. Mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo tikslingumas – viena iš temų, apie kurią visuomenė turi teisę žinoti. Viena iš žiniasklaidos pareigų – viešinti informaciją, kai kyla abejonių dėl viešųjų pirkimų organizavimo, procedūrų ar konkursų laimėtojų. Tokią informaciją visuomet skelbiame objektyviai, išklausydami visas suinteresuotas puses, tačiau po minėto teismo sprendimo kyla grėsmė, kad vis dažniau gali būti bandoma užkirsti kelią tai daryti, prisidengiant privatumu“, – sako K.Cemnolonskis.
Mažėjant atskaitomybei prieš mokesčių mokėtojus, pasak jo, gali kilti dar didesnė grėsmė viešųjų finansų naudojimo skaidrumui, daugėti piktnaudžiavimo. Be to, kai kuriais atvejais tokia informacija gali tapti nepasiekiama ir specialiosioms tarnybos, nes yra atvejų, kai jos viešaisiais pirkimais susidomi po žiniasklaidos paviešintos informacijos.
