„Tai labai svarbi diena mums ir Rotušei. Ši knyga įamžina Rotušės restauravimą ir kelią iki šių dienų. Restauratorius R.Šermukšnis atliko pilietinę ir profesinę pareigą – pateikė visuomenei ataskaitą apie brangiausio kauniečiams pastato – Rotušės – restauravimą, vykusį beveik prieš 4 dešimtmečius. Pats varčiau knygą, todėl sąžiningai galiu pasakyti: tai – puikus leidinys. Jame surinkti Rotušės istorijos faktai, brėžiniai, piešiniai, atvirukai, fotografijos, dokumentai nuo seniausių laikų iki dabarties“, – sakė Civilinės metrikacijos biuro vedėjas ir Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.
Ką prezidentas veikė Rotušėje?
Knygoje – daugybė restauratoriaus R.Šermukšnio atsiminimų. Knygos autorius prisimena, kad restauruojant Kauno rotušę joje teko lankytis ir tuometiniams valdžios atstovams, tarp kurių – ir buvusiam prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.
Apžiūrėti atliekamų darbų buvo atvykęs to meto Plano komiteto pirmininkas A.M.Brazauskas. Pasivaikščiojus po statybas jo kostiumas jau buvo tinkamas tik sodo darbams
„1954 m. įstojau į Kauno politechnikos institutą (dabar KTU – aut. past.) ir apsilankiau Rotušėje, nes čia buvo įsikūręs instituto Statybos fakultetas. Iš karto pakerėjo šio pastato grožis. Baigęs mokslus pradėjau dirbti, didelė dalis darbų susijusi su paveldu. 1969-1973 m. prisidėjau prie Rotušės rekonstrukcijos. Tuo metu pastatas buvo suskilęs, krito tinkas. Rūsiai buvo visiškai užpilti (gal dėl potvynių). Restauravimo darbais visuomenė labai domėjosi. To meto spaudoje pasirodė straipsnis „Baltąją gulbę statybininkai pavertė juoda varna“. Viską reikėjo atkurti, parodyti ne tik institute įgytas žinias, bet ir išmonę, o apie techniką, kuri yra dabar, galėjome tik svajoti.
 |
| „15min“ nuotr./Kauno rotušė |
Baigiant pastato restauravimo darbus reikėjo atkurti ir šviestuvus. Buvusio „Centrolito“ vadovas nesutiko gaminti senovinių šviestuvų, todėl teko pasinaudoti tais laikais paplitusiu metodu – ieškoti meistrų ir tartis. „Centrolite“ suradome nagingus žmones, susitarėme, po kelių savaičių reikėjo pasiimti išlietas šviestuvų dalis, tačiau išsivežti pro vartus negalėjome. Darbininkai išmetė per tvorą, o čia kaip pakviestas prisistatė milicininkas. Buvome kaltinami už valstybės turto grobstymą. Teko kreiptis į Kpmunistų partijos sekretorių, aiškinti, kad šviestuvus gaminome ne sau. Buvo parašytas skundas į Maskvą, kad švaistomos lėšos, restauruojami buržuazinių laikų pastatai, kabinami auksiniai šviestuvai.
Apžiūrėti atliekamų darbų buvo atvykęs to meto Plano komiteto pirmininkas A.M.Brazauskas. Pasivaikščiojus po statybas jo kostiumas jau buvo tinkamas tik sodo darbams“, – prisiminė knygos autorius R.Šermukšnis.
Knygos pristatyme dalyvavęs architektas Žybartas Simonaitis pažymėjo, kad jis ir kurso draugai Kauno politechnikos institute buvo pirmoji urbanistų laida.
„Apie restauratorių darbus nieko neišmanėme. Jautėmės, kad esame įmesti į balą. Studijavome tuo metu esamą mokslinę literatūrą. Stengėmės ir atrodo, kad pastangos nenuėjo veltui. Radome Gėdos stulpo pamatus. Ko gero, šį stulpą reikėtų atkurti“, – sakė Ž.Simonaitis.
Vienas svarbiausių miesto pastatų
 |
| zmones24.lt: Kęstutis Ignatavičius |
Šiuo metu Rotušė – reprezentacinis Kauno pastatas. Joje priimamos valstybinės delegacijos, karaliai, ambasadoriai, patys garbingiausi miesto svečiai. Rotušėje pagerbiami ir miestui nusipelnę asmenys, vyksta labdaros vakarai, koncertai, knygų pristatymai.
Kauniečiai džiaugiasi dar ir tuo, kad šiame istoriniame pastate gali tuoktis. Daugelis neslepia, jog būtent dėl to planuoja vestuves Kaune, nes kitų miestų Civilinės metrikacijos biurai nė iš tolo nepanašūs į Kauno rotušę.
Tai, kad Kauno jaunavedžiams patinka amžinos priesaikos žodžius ištarti ne kažkur kitur, bet Rotušėje, pastebi ir Civilinės metrikacijos biuro darbuotojai.
„Dabar, kai galima ir net tapo madinga tuoktis ten, kur jauniesiems patinka, kituose miestuose jaunieji dažnai pasirenka įvairias vietas. Tačiau Kaune 2009 metais tik 7 poros tuokėsi VDU Botanikos sode. Visi kiti norėjo tuoktis Rotušėje“, – sakė K.Ignatavičius.
