2021 11 29

Naujoji koronaviruso atmaina omikron: viskas keičiasi ne dienomis, o valandomis

Atrasta dar viena koronaviruso atmaina omikron. Dėl to Didžiojo septyneto sveikatos apsaugos ministrai šiandien renkasi į posėdį. Naujoji atmaina, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, „kelia susirūpinimą“. Omikron praėjusią savaitę aptiktas keliose Europos šalyse – Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje. Profesorius Vytautas Usonis teigia, kad vis daugiau duomenų, jog mutacija įvyko galimai ŽIV infekuoto ir negydyto žmogaus organizme arba tuberkulioze sergančio ir negydyto žmogaus organizme.

Portalo 15min video laidoje „15/15“ jos vedėja Aistė Čiučiurkaitė apie tai kalbėjosi su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje vadove Ingrida Zurlyte, Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesoriumi Vytautu Usoniu bei Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaite.

– Ar yra pakankamai duomenų, kad būtų galima teigti, jog omikron atmaina yra labiau užkrečiama?

Ingrida Zurlytė: Na, kol kas tokių aiškių duomenų nėra. Tik kadangi Pietų Afrikos Respublika (PAR) pasidalino duomenimis, žinome, kad PAR yra padidėjęs atvejų skaičius. Ar tai yra dėl to, kad naujoji atmaina sparčiau plinta, ar dėl kažkokių kitų aplinkybių, deja, kol kas negalime pasakyti. Bet duomenys yra detaliai nagrinėjami. Tai gali būti ir dienų, ir savaičių klausimas, kada turėsime tikslesnius atsakymus.

– Kodėl vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacijai kelia susirūpinimą ši atmaina, kodėl ji atkreipia dėmesį?

I.Zurlytė: Ši atmaina, išnagrinėjus visus turimus duomenis, buvo klasifikuota kaip kelianti susirūpinimą, šalia kitų – tokių, kaip alfa, beta, gama ir delta, kuri dabar yra labiausiai pasaulyje paplitusi. Yra tie duomenys, kad šalyse, kur ji aptikta, ypač PAR ir kai kuriose kitose Afrikos šalyse, plitimas yra didelis. Ir dar dėl to, kad ši atmaina savyje turi nemažai mutacijų, ir panašu, kad tai ypatingas atvejis su tiek daug mutacijų, ir ypač „spyglio“ genų vietoje yra apie 30 mutacijų. Visa tai kelia nerimą.

– Ar tai reiškia, kad daugiau mutacijų gali turėti įtakos vakcinų efektyvumui prieš šią atmainą?

I.Zurlytė: Kol kas tokių duomenų tikrai nėra. Vakcinos efektyvios tiek nuo sunkios Covid-19 formos, tiek nuo mirčių. Su delta buvo panašūs klausimai ir matėme, kad efektyvumas gal šiek tiek modifikuojasi priklausomai nuo žmogaus imuninės sistemos būklės, tačiau vakcinos išlieka efektyvios. Taigi ši atmaina dar nėra paplitusi, todėl vakcinos yra efektyvios ir turint galimybę, ypač tuos, kuriems padidinta Covid-19 rizika ar susirgimas gali baigtis rimtesnėmis komplikacijomis, tikrai skatiname skiepytis turimomis vakcinomis.

– Profesoriau, kokie klausimai jums kilo, kai sužinojote, kad yra ši atmaina? Kokie klausimai jums pirmiausia kyla, norint daugiau kalbėti, diskutuoti apie šią atmaną ir galvoti, kaip elgtis toliau?

Vytautas Usonis: Tai standartiniai klausimai, atsirandant naujai atmainai. Pirmiausia – ką tai reiškia mums visiems praktiškai, koks yra šios atmainos užkrečiamumas, kaip greitai ji gali plisti. Antras – kokio sunkumo ligas gali sukelti naujoji atmaina. Trečias klausimas – ar vakcinos pakankamai veiksmingos apsaugant nuo šios atmainos ir daug kitų smulkesnių (klausimų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis