Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis teigia, kad Lietuvos kriminalinė policija nuolat stebi organizuotos nusikalstamus susivienijimus, analizuoja profesionalių nusikaltėlių veiklą, bando prognozuoti, ką jie veiks ateityje. Stebėdami šias struktūras pareigūnai mato ir tai, ko dauguma žmonių nepastebi – kuo tos gaujos verčiasi. Tai prekyba narkotikais, prekyba žmonėmis, prekyba ginklais.
Pasitaiko ir vadinamojo reketo atvejų. Turto prievartavimas arba savivaldžiavimas šiais laikais tapę žymiai subtilesniais. Žmogus įtraukiamas į kokias nors verslo schemas, jis tampa tariamai kažkam skolingas ir jau tada iš jo reikalaujama pinigų. Kitas variantas – turtas prievartaujamas iš nelegalia veikla užsiimančio žmogaus žinant, kad jis apie tai nedrįs pranešti policijai.
„Organizuotų nusikalstamų grupuočių skaičius Lietuvoje žymiai nekinta, tačiau auga jų profesionalumo lygis. Keičiasi jų veiklos metodai, nusikaltimų pobūdis. Nusikalstami susivienijimai savo veikloje pastaruoju metu iš tiesų mažiau griebiasi atviro smurto. Anksčiau matėme daug smurto nusikaltėliams kovojant dėl įtakos sferų – buvo pasišaudymų, buvo sprogimų. Dabar tų dalykų yra mažiau. Gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi ir nusikalstamos struktūros. Žmonės protingėja, pakito gaujų narių intelektas, jei lyginsime su tuo, kas buvo prieš 15 ar 20 metų, pasikeitė jų mentalitetas“, – sako A.Matonis.
Auga nusikaltėlių profesionalumas
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Algirdas Matonis |
Lietuvos kriminalistų vadas tvirtina, kad šiuo metu gaujų vykdoma veikla į akis labai nekrenta, tačiau ji vis tiek kelią didelį pavojų, kadangi auga jų profesionalas. Grupuočių veikla remiasi gerais tarpusavio ryšiais, stipriu materialiniu ir techniniu aprūpinimu, konspiracija. Organizuotų nusikalstamų susivienijimų daromi nusikaltimai būna gerai suplanuoti. Norint efektyviai su tuo kovoti, vietoje negali stovėti ir kriminalinė policija. Gaujų narių patraukti baudžiamojon atsakomybėn nepavyks be stiprių įrodymų, patikimų kriminalinės žvalgybos duomenų.
Kaip vieną iš organizuotų nusikalstamų grupuočių aktyvumo mažėjimo priežastį A.Matonis įvardiją būtent policijos aktyvumą, pareigūnų profesionalius veiksmus. Jis tai vadina „puolamuoju policijos darbu“.
„Žmonėms kartais sunku suprasti, kodėl policija žino apie egzistuojančius nusikalstamus organizuotus susivienijimus, bet jų neatiduoda teismui. Paprastam piliečiui labai sunku išaiškinti, kad norint sulaikyti tą grupę žmonių, nutraukti jų veiklą, patraukti juos atsakomybėn ar pritaikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, reikia surinkti daugybę įrodymų. O tai reikalauja ne tik netradicinių ir neviešų darbo metodų, bet ir vis didesnių intelektinių ir materialinių išteklių. Vien žinoti apie nusikalstamą grupuotę neužtenka. Reikia kvalifikuoto pareigūnų darbo, didelio įdirbio. Tie tyrimai kartais tęsiasi pakankamai ilgai, kadangi neįmanoma šio darbo dirbant prišokamai. Turi būti sistemingas darbas, jei norima įrodyti gaujos veiklą. Jie nusikaltimus vykdo profesionaliai, viską apgalvoja, apmąsto, kad neįkliūtų. Todėl prieš juos turi stoti gudresnė jėga, galinti visą tai pamatyti, įrodyti ir nustatyta tvarka pateikti teismui“, – sako A.Matonis.
Pareigūnas pasakoja, kad pastaruoju metu yra nemažai atvejų, kai policija išaiškina ir užkerta kelią planuojamiems nusikaltimams, kai jie dar tik ruošiami. Kaip vieną iš tokių pavyzdžių jis mini Vilniuje sulaikytą nusikalstamą grupuotę, planavusią pagrobti verslininką Anuprą Mišeikį, vadovaujantį pramogų ir poilsio centrui „Belmontas“. Dažniausiai tokie atvejai taip ir lieka nežinomi visuomenei.
Naujoji nusikaltėlių karta santykius aiškinasi tyliai
Pastaraisiais metais tarp ryškiausių organizuoto nusikalstamumo tendencijų Lietuvoje buvo senosios kartos grupuočių pasitraukimas iš savo pozicijų. Tačiau jų vietą užėmė naujos gaujos.
 |
| Sauliaus Chadasevičiaus/15min.lt nuotr./„Lapinų“ gaujos byla teisme |
„Tos senosios grupuotės skilo, buvo išskaidytos, vieni jų nariai mirė, kiti buvo patraukti atsakomybėn, kažkas nutraukė savo nusikalstamą veiklą ir perėjo į legalų verslą. Tačiau dėl kriminalinių lyderių pasikeitimo Lietuvoje prieš kelerius metus buvo fiksuojama paaštrėjusių konfliktų tarp organizuotų nusikalstamų susivienijimų. Įtakingiausių organizuotų nusikalstamų grupuočių veiklos regionuose buvo padaugėję nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti. Taip pat buvo padažnėję žmonių grobimų, neteisėto disponavimo ginklais, ginklų pagrobimų. Nepaisant to, dėl intensyvaus, kruopštaus ir ilgalaikio policijos darbo labiausiai smurtavusios grupuotės buvo išskaidytos“, – sako A.Matonis.
Jis mini Vilniuje veikusią „lapinų“ gaują, kuri dideliais kiekiais prekiavo narkotikais, nevengė kruvinų susirėmimų, siekė drastiškomis priemonėmis didinti savo įtaką, naudodama smurtą bandė kontroliuoti kitas gaujas. Tiriant šios grupuotės veiklą įtarimai buvo pareikšti 93 asmenims.
 |
| Kadras iš LKPB filmuotos medžiagos/M.Taraškevičiaus sulaikymo epizodas |
Tarp senųjų sutriuškintų grupuočių A.Matonis užsimena ir apie teisme vis dar nagrinėjamą „daktarų“ gaują, kuriai inkriminuojama dešimtys sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – šaunamųjų ginklų ir sprogmenų panaudojimas, nužudymai, pasikėsinimai nužudyti, grasinimai susidoroti, turto pagrobimai ir kita.
Kalbėdamas apie pastaruoju metu policijos neutralizuotas grupuotes Lietuvos kriminalistų vadas mini ir plačią kontrabandinę veiklą išvysčiusią Taraškevičiaus gaują. Tiriant jos galimus nusikaltimus įtarimai buvo pareikšti daugiau kaip šimtui asmenų. A.Matonis taip pat užsimena apie išsklaidytas Vyšniausko ir Baranausko gaujas.
„Neutralizavus senąsias grupuotes, iš tiesų sumažėjo atvejų, kai savo santykius nusikaltėliai aiškinasi smurtu. Dabar jie konfliktus sprendžia taip, kad paprasti žmonės ar teisėsauga to net nesužino. Patys nusikaltėliai, net jei jie ir nukentėjo per kažkokį susirėmimą, jei buvo rimčiau sužaloti, niekur nesikreipia. Kartais tokie atvejai išlenda į viešumą prieš jų valią. Yra nemažai tyrimų, kai nė viena pusė nenori bendradarbiauti, nei viena pusė neduoda parodymų“, – sako A.Matonis.
Savo veiklą iškelia į užsienį
„Nenustebkite, bet nusikalstamas pasaulis irgi veikia verslo principais. Nusikalstamos struktūros nagrinėja rinkas savo veiklai vykdyti ir viską gerai apmąsto. Gyvename Europos Sąjungoje, mūsų sienos atviros, tad ir nusikalstamam pasauliui yra atsivėrusios milžiniškos rinkos tiek Vakaruose, tiek ir Rytuose. Jos nepalyginami didesnės, nei Lietuvos rinka. Lietuva nėra ta šalis, kur galima išvystyti labai plačią veiklą. Visų pirma, čia nėra ypatingai aukštas pragyvenimo lygis ir nėra ypatingai daug ką grobti. Iš kitos pusės, mūsų šalyje policija veikia pakankamai neblogai, pakankamai neblogai veikia bausmių sistema, bausmės Lietuvoje tikrai nėra pačios švelniausios. Nusikaltėliai visą tai įvertina ir dalį savo veiklos iškelia į kitas šalis“, – dar vieną priežastį, kodėl organizuotų grupuočių veikla pastaruoju metu mažiau krenta į akis įvardija pareigūnas.
 |
| kadras iš policijos filmuotos medžiagos/„Aras“ sulaiko įtariamąjį |
Nusikaltėlių veiklos metodai užsienyje gali būti įvairūs. Į užsienį gali būti iškeliama dalis veiklos, o nusikaltimų organizavimas lieka Lietuvoje. Tokiais atvejais pareigūnams, net ir žinant apie gaujos egzistavimą, susieti jos veiklą į vieną visumą būna nepaprastai sudėtinga.
„Mes matome, kad pastaruoju metu daug nusikalstamų veikų yra perkelta į kitas šalis. Iš vienos pusės, ten ne taip gerai veikia teisėsauga. Užsieniečiai atpratę nuo tokių įžūlių nusikaltimų, su kokiais susidurdavome mes. Kalbu apie ypač įžūlius plėšimus ar vagystės vidury dienos, kai išdaužus stiklą per kelias akimirkas pagrobiama didelės vertės brangiųjų metalų ar juvelyrinių dirbinių. Tose parduotuvėse net signalizacijos nebūna. Lietuvoje tokio nusikaltimo, neįvykdęs rimtos žvalgybos ar neįsigilinęs į visas smulkmenas, neatliksi. O ten tai galima padaryti labai paprastai, be didelių išankstinių įdirbių“, – sako A.Matonis.
 |
| Policijos nuotr./Sulaikytas kokaino krovinys |
Lietuvos pareigūnų duomenys, Europolo statistika, užsienio policijos analizė rodo, kad profesionalūs nusikaltėliai iš Lietuvos ypač neramina Skandinavijos šalių, Jungtinės Karalystės, Vokietijos teisėsaugininkus. Kai kurių lietuviškų gaujų ryšiai siekia net Venesuelą, JAV, Kanadą, Kiniją, Tunisą.
Erdvės savo veiklai organizuoti nusikaltėliai turi daug, o drastiškai konkuruoti bei kovoti tarpusavyje atsivėrus sienoms, gaujoms nebėra būtinybės.
Tarptautiniu mastu lietuviai gerai matomi tiriant prekybos narkotikais bylas, jie tarpininkauja ar net organizuoja kvaišalų kontrabandą, ypač aktyviai veikia vykdydami prabangių automobilių vagystes, bei organizuodami jų kontrabanda iš Vakarų Europos į Rusiją ar Vidurinės Azijos šalis. Nespjauna mūsų nusikaltėliai ir į prekybą ginklais, prekybą netikrais mokėjimo instrumentais ar netikrais pinigais.
Dar viena priežastis, kodėl lietuvių gaujos nusikaltimams pastaruoju metu renkasi užsienio šalis – švelnios bausmės.
„Lietuvoje ankstesnis teistumas laikomas sunkinančia aplinkybe. Tuo tarpu jeigu tas pats anksčiau Lietuvoje teistas asmuo padaro nusikaltimą užsienyje, ten jis teisiamas, kaip visiškai nepakliuvęs į teisėsaugos akiratį. Tokiu atveju jam ir bausmė skiriama švelnesnė. Užsieniečiai dažniausiai nesidomi, ar jis jau buvo teistas mūsų šalyje. O ir bausmės atlikimo sąlygos ten geresnės“, – sako A.Matonis.
Prognozės – nedėkingas dalykas
Kriminalinės policijos biuro vadovas pripažįsta, kad analizuodama nusikalstamame pasaulyje vykstančius procesus, policija bando ir prognozuoti galimas nusikalstamumo tendencijas. Tačiau A.Matonis pripažįsta, kad prognozės – nedėkingas dalykas.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Algirdas Matonis |
„Bet kokia nusikalstama veikla ar veika daroma tam, kad būtų gauta pajamų, kad būtų galima įgyti kažkokį finansinį potencialą. Žmonės, ruošdamiesi užsiimti neteisėta veikla, dabar labai stipriai viską apmąsto ir taip pat bando prognozuoti. Jie stebi, ką daro teisėsauga, ką daro policija, kokios bausmės numatomos už tai, per kiek laiko paleidžiama iš įkalinimo įstaigos. Stengiamasi kuo mažiau rizikuoti. Pavyzdžiui narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas internetu. Labai įdėmiai žiūrima, ar ta medžiaga, kurią ruošiamasi platinti, jau yra Lietuvoje įrašyta į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Jeigu neįrašyta, pradedama platinti. Vos tik ta medžiaga įrašoma, veikla nutraukiama, nes už tai jau numatoma baudžiamoji atsakomybė“, – nusikaltėlių veikos metodus atskleidžia pareigūnas.
Ateities procesus, pasak A.Matonio, ir toliau smarkiai įtakos migraciniai procesai. Tačiau kur link suksis organizuotų nusikalstamų susivienijimų veiklą, pasakyti sunku. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus daug lietuvių buvo tapę narkotikų kurjeriais. Jie iš Pietų Amerikos gabendavo dideles narkotikų partijas, kai kurie kvaišalus veždavo net savo kūne. Tačiau užteko kelių sulaikymų pačioje Pietų Amerikoje ar paskirties šalyje ir policija pastebėjo, kad susižavėjimas šia veikla atslūgo.
Pareigūnai prognozuoja, kad nusikaltėliai ir toliau savo veiklą skaidys į kelias smulkesnes veiklas, manydami, jog atskirai paimtas vienas ar kitas elementas neužtrauks atsakomybės.
„O jeigu kalbėsime apie tai, kokios veikos ir toliau bus pastebimiausios, tai galime paminėti nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Žinoma, nusikalstamos veiklos lyderiu ir toliau išliks nusikaltimai, susiję su narkotikais. Tai ir prekyba narkotikais, ir narkotikų kontrabanda“, – sako kriminalinės policijos vadovas.
A.Matonio manymu, neatsisakys lietuviai ir prabangių automobilių vagysčių. Šie automobiliai ir toliau dings iš Lietuvos ar Vakarų Europos – Vokietijos, Belgijos, Nyderlandų, kitų šalių.
„Yra milžiniška šių automobilių paklausa ten, kur erdvės didžiausios – Azijoje, Rusija. Ten tais automobiliais visi puikuojasi, visi važinėja, nors visi ir žino, kad jie vogti“, – sako Lietuvos kriminalistų vadas.
