Kas už ką bus atsakingi?
Pirmadienį konservatoriai ir Laisvės partija pasirašė koalicijos sutartį Vilniuje – politinės jėgos sutarė, kad į sostinės vicemerus kiekviena deleguos po du atstovus.
Savivaldybės administracijai vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Adomas Bužinskas.
Daugumą naujos sudėties Vilniaus taryboje sudarys 28 nariai – 19 TS-LKD frakcijos atstovų ir devyni Laisvės partijos frakcijos nariai.
Du TS-LKD frakcijos deleguoti vicemerai bus atsakingi už energetikos (šilumos, atliekų tvarkymo, daugiabučių namų administravimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo), infrastruktūros, miesto planavimo, transporto, saugaus miesto, sveikatos, socialinės apsaugos, naktinės ekonomikos ir kultūros klausimus.
Už ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo sritis, jaunimo reikalus bei sporto ir sveikatinimo klausimus bus atsakingi Laisvės partijos frakcijos deleguoti du vicemerai.
Sostinės taryboje penkiems – Ekonomikos ir finansų, Ateities Vilniaus, Socialinių reikalų, Kultūros ir turizmo reikalų, Švietimo reikalų – komitetams pirmininkaus TS-LKD frakcijos nariai, trims – Aplinkos ir miesto paslaugų, Miesto plėtros, Sveikatos ir sporto reikalų – komitetams – Tarybos nariai iš Laisvės partijos.
Kokie svarbiausi pokyčiai?
Vilniaus koalicijos programoje nubrėžtos svarbiausių pokyčių kryptys.
Koalicija kelia šiuos tikslus:
Judėjimas
1. Siekti, kad dauguma Vilniaus miesto gatvių ir takų turėtų kokybišką dangą, prioritetą skiriant blogiausios būklės dangoms. Siekti išlaikyti Gatvių standarto įgyvendinimo tęstinumą, esant poreikiui, jį tobulinti.
2. Įvertinus didžiausio intensyvumo gatves ir sankryžas, pradėti problemiškiausių transporto mazgų rekonstrukciją.
3. Užtikrinti, kad būtų įgyvendinti projektai Gariūnų gatvėje, Šiaurinės gatvės projektas iki Ozo draustinio, M.Lietuvio gatvės projektas, išvažiavimo į Trakų miesto pusę rekonstrukcija į 4 eismo juostų gatvę, tunelis į Tarandę, Nemenčinės plento likusios atkarpos rekonstrukcija, Minsko pl.-Gurių g. dviejų lygių sankryža.
4. Plėsti parkavimo vietų skaičių mažo intensyvumo gatvėse, tęsti vejos koriais grįstų stovėjimo aikštelių įrengimą daugiabučių kiemuose, kartu su privačiais partneriais vystyti didelį parkavimo vietų skaičių turinčių aikštelių sukūrimą gyvenamuosiuose rajonuose.
5. Pagerinti sąlygas elektromobilių krovimui – inicijuoti didelės galios krovimo stotelių plėtrą, tęsti mažesnės galios, prie apšvietimo stulpų montuojamų kroviklių įrengimą, standartizuoti krovimo stotelių šalia daugiabučių įrengimo procedūrą.
6. Sujungti miesto šviesoforus į išmanią eismo valdymo sistemą.
7. Nupirkti mažiausiai 159 naujus autonominės ridos troleibusus ir atnaujinti kontaktinį tinklą.
8. Įgyvendinti Darnaus judumo planą ir užtikrinti, kad visos naujai įsigyjamos viešojo transporto priemonės būtų netaršios. Konkursuoti atnaujinamus ir naujus maršrutus.
9. Išplėsti greitųjų autobusų maršrutų skaičių, prioritetą skiriant pietinei miesto daliai.
10. Plėsti A juostų tinklą.
11. Užtikrinti viešojo transporto stotelių tinklo plėtrą bei gerinti laukimo patirtį viešojo transporto laukimo paviljonuose (stotelėse).
12. Pritaikyti viešąjį transportą žmonėms su negalia.
13. Plėsti viešojo transporto jungtis su pakraščio seniūnijomis ir naujais gyvenamųjų namų kvartalais.
14. Bendradarbiaujant su UAB „LTG Link“, siekti integruoti esamus geležinkelio maršrutus su miesto viešojo transporto tvarkaraščiais ir bilietais ir pasiūlyti naujus maršrutus iš stoties į Naująją Vilnią, Pavilnį, Trakų Vokę, Salininkus ir Panerius bei Vilniaus rajoną.
15. Užbaigti dviračių takų tinklo sujungimą, užtikrinant, kad 90 proc. gyventojų pagrindinį dviračių taką pasiektų 250 m atstumu nuo namų. Įrengti kokybiškas dviračių takų jungtis – numatant dviračių eismą gatve, užtikrinti reikiamus nuvažiavimus, ženklinimą ir gatvės dalies, skirtos dviratininkams, žymėjimą, sujungti nesusisiekiančius, tačiau arti esančius dviračių takus, šalia gyvenamųjų rajonų statyti dviračių saugyklas.
16. Užtikrinti kokybišką pėsčiųjų ir dviračių takų valymą rudens ir žiemos metu.
17. Pėsčiųjų perėjas įrengti prie pat gatvių susikirtimų. Taip pat įrengti įstrižines pėsčiųjų perėjas bei specialias pėsčiųjų perėjas dviračių ir pėsčiųjų takų sankirtose.
18. Auginti dviračių elektrinių priemonių naudojimo kultūrą, įvesti greičio ribojimus pavojingose zonose. Esant poreikiui, numatyti konkrečias dviračių elektrinių priemonių stovėjimo vietas.
-
V.Benkunskas: svarstymai dėl privalomo bilietų žymėjimo buvo komunikacinė klaida
-
Valdas Benkunskas: „Aš, kaip meras, ketinčiau kultūros sritį pats kuruoti ir prižiūrėti“
-
Konservatoriai ir „laisviečiai“ Vilniuje pasirašys koalicijos sutartį
-
Naujieji Vilniaus valdantieji jau aiškūs – dvi partijos, tačiau vicemerai vis dar paslaptyje
Švietimas
1. Įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtros planą, plečiant naujų vietų darželiuose skaičių.
2. Užtikrinti, kad finansavimas nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams ženkliai nesiskirtų nuo finansavimo savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantiems vaikams.
3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užtikrinti tolygų, optimalų vaikų skaičių to paties amžiaus grupėse.
4. Savivaldybės lopšeliuose-darželiuose įkurti grupes, priimančias vaikus nuo vienerių metų, skatinti šeimų darželių kūrimąsi.
5. Įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo kokybės pažangos programą bei sukurti ir įgyvendinti ankstyvojo skaitymo ir STEAM ugdymo programas.
6. Įtraukti tėvus į ikimokyklinio ugdymo procesą: teikti tėvams žinias savarankiškam vaikų ugdymui, plėsti tėvų dalyvavimą sprendžiant aktualius ūkinės-finansinės bei pedagoginės veiklos klausimus.
7. Įgyvendinti bendrojo ugdymo įstaigų plėtros planą, plečiant naujų vietų mokyklose skaičių.
8. Parengti ir įgyvendinti mokyklų erdvių atnaujinimo ir renovavimo programą, mokyklas rekonstruoti vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rekomendacijomis naujai statomoms ugdymo įstaigoms.
9. Tęsti mokyklų stadionų atnaujinimo darbus ir įrengti sporto aikšteles šalia darželių.
10. Atlikti miesto mokyklose teikiamo išsilavinimo kokybės tyrimus ir suformuoti pokyčių paketą mokykloms, atsiliekančioms ugdymo kokybe nuo miesto vidurkio.
11. Bendrąjį ugdymą praplėsti miesto pažinimo ir kultūriniu turiniu, užtikrinti skaitmeninio turinio integraciją į bendrojo ugdymo programas, stiprinti STEAM veiklų sąsajas su dalykiniu turiniu, parengti kūno kultūros pamokų gaires.
12. Užtikrinti kokybišką pilietinį ir emocinį švietimą.
13. Efektyvinti ir stiprinti mokslu pagrįstą lytiškumo ugdymą mokyklose: didinti finansavimą, sukurti mokyklų bei kvalifikuotų organizacijų bendradarbiavimo sistemą.
14. Tęsti projektą „Vilnius yra mokykla“.
15. Įtraukti pedagogus, mokinius ir tėvus į mokinio individualių ugdymosi tikslų mokslo metams išsikėlimą bei tarpinius pasiekimų aptarimus.
16. Plėsti galimybes integruoti vaikus su negalia į bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo veiklas.
17. Sukurti ugdymo įstaigų mikroklimato ir bendruomenės emocinės gerovės stebėsenos sistemą, efektyvinti patyčių mokyklose prevenciją: vykdyti kasmetines apklausas, užtikrinti programų plėtrą ir auditą, pasiekti, kad Vilniaus mokytojai iki 2027 m. būtų išklausę patyčių prevencijos kursą bei reguliariai atnaujintų savo įgūdžius.
18. Investuoti į mokytojo profesiją: suteikti finansinių paskatų ir tobulėjimo galimybių, gerinti darbo sąlygas, įdiegti mokytojų kortelės sistemą, vystyti perkvalifikavimo bei pedagogų pritraukimo programas.
19. Neformalaus ugdymo krepšelį padidinti nuo 20 iki 30 Eur per mėnesį bei analizuoti galimybę įsteigti jį ikimokyklinio amžiaus vaikams.
20. Plėsti neformalaus ugdymo krepšelio taikymą su galimybe jį dalinti, jei vaikas lanko daugiau nei vieną būrelį.
21. Bendradarbiaujant su Vyriausybe, siekti įvesti sportininko krepšelį, skirtą aukšto meistriškumo sportininkų ruošimui.
22. Išplėsti „Antrokų mokymo plaukti programą“ visiems Vilniaus antrokams.
23. Atnaujinti sporto ugdymo programas Savivaldybei priklausančiose sporto įstaigose ir padaryti jas viešai prieinamas visiems.
24. Sukurti sporto trenerių kompetencijų kėlimo ir motyvavimo programą, siekiant pritraukti geriausius specialistus dirbti Vilniuje.
25. Įkurti Jaunųjų talentų skatinimo fondą.
26. Plėsti tarptautinio bakalaureato mokyklų tinklą iki trijų mokyklų.
Integracija ir žmogaus teisės
1. Užtikrinti universalaus dizaino principų diegimą visuose savivaldybės organizaciniuose procesuose.
2. Didinti socialinių darbuotojų, psichologų, logopedų, specialiųjų pedagogų bei pedagogų padėjėjų skaičių, kelti jų kvalifikaciją bei darbo užmokestį.
3. Užtikrinti miesto mokyklų ir institucijų, viešųjų erdvių, viešojo transporto, pėsčiųjų takų, gatvių infrastruktūros pritaikymą pagal universalaus dizaino reikalavimus.
4. Plėtoti integralios pagalbos paslaugas žmonėms su negalia ir senyvo amžiaus žmonėms namuose, taip pat – dienos paslaugas socialinės globos namuose.
5. Gerinti paslaugas žmonėms su negalia – suteikti efektyvią pagalbą šeimoms, sužinojusioms apie vaiko negalią (atvejo vadyba, socialinė ir psichologinė pagalba), didinti vaikų su negalia užimtumą (stovyklos, neformalusis ugdymas), teikti asmeninio asistento paslaugas.
6. Plėsti projektą „Senjorų avilys“, siekiant užtikrinti senjorams skirtas patalpas kiekvienoje seniūnijoje. Įsteigti „gerų emocijų krepšelio“ sistemą senjorams.
7. Plėsti paslaugas žmonėms su negalia ir senyvo amžiaus žmonėms, steigti savarankiško-grupinio gyvenimo namus – įstaigas, skirtas gyventi senyvo amžiaus žmonėms ar suaugusiems asmenims su negalia, kuriems kyla sunkumų pasirūpinti savimi.
8. Plėsti laikino atokvėpio (iki 30 parų) paslaugų teikimą, kuris skirtas artimųjų poilsiui ir gali būti teikiamas asmens namuose, dienos centre ar socialinės globos įstaigoje.
9. Vaikams su negalia teikti dienos socialinės globos paslaugas, organizuoti vasaros stovyklas. Įkurti kompleksinių paslaugų centrą, kur būtų teikiamos ankstyvosios reabilitacijos paslaugos, dienos socialinės globos paslaugos, veiktų įtraukusis darželis, metodinis centras.
10. Sukurti nemokamą ,,tėvų mokymosi krepšelį”, kuris apimtų psichologo ar kito specialisto konsultacijas, mokymus ir kitas veiklas besilaukiančioms ir pagausėjimo sulaukusioms šeimoms.
11. Teikti apgyvendinimo, socialinės priežiūros bei intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugas šeimoms ir vaikams, patiriantiems krizę.
12. Užtikrinti socialinės priežiūros paslaugas vaikų dienos centruose.
13. Plėsti pagalbos prieinamumą vaikams ir jauniems žmonėms, pasižymintiems delinkventiniu elgesiu, agresija, rizikingu gyvenimo būdu.
14. Stiprinti globos įstaigose gyvenančių vaikų socialinių emocinių įgūdžių ugdymą, skiriant daugiau resursų globos įstaigų darbuotojų kompetencijoms.
15. Peržiūrėti vaikų krizių centro veikimo principus, suteikti socialines (psichologines) paslaugas besiskiriantiems tėvams ir jų vaikams.
16. Plėsti palydimosios globos paslaugas vaikams, išėjusiems iš institucinės globos įstaigų.
17. Skirti dėmesį romų vaikų švietimo programoms.
18. Įsteigti jaunimo NVO centrą, didinti jaunimo programų finansavimą (jo lubas), mažinti biurokratinę projektų rengimo ir ataskaitų teikimo naštą, efektyvinti jaunimo klubų veiklą. Rūpintis Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimu, vaikų ugdymu, socialine ir finansine parama, įsidarbinimu, stiprinti partnerystę su Ukrainos miestais, teikti humanitarinę pagalbą.
19. Inicijuoti programą „Pirmiausia – namai“, taip užtikrinant ilgalaikių benamių apgyvendinimą.
20. Bendradarbiauti su NVO ir Užimtumo tarnyba dėl socialinę riziką patiriančių asmenų įdarbinimo.
21. Įgyvendinti Įvairovės chartijos principus visose miesto valdymo srityse, užtikrinti Žmogaus teisių komisijos veiklos tęstinumą, sudaryti sąlygas „EuroPride“ renginiui Vilniuje.
Sveikatos priežiūra
1. Siekti integruoti visas Vilniaus miesto savivaldybės valdomas poliklinikas į funkciškai vieningą sistemą, skatinti poliklinikų specializaciją skirtingose medicinos šakose.
2. Įgyvendinti menstruacinių priemonių nenumatytiems atvejams programą Vilniaus mokyklose.
3. Plėsti šeimos gydytojų kabinetų su išplėstinėmis paslaugomis tinklą.
4. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose taikyti universalaus dizaino principus.
5. Sukurti vieningą „žaliojo koridoriaus“ principą tarp visų Vilniaus miesto poliklinikų, suteikiant galimybę vilniečiams greičiau gauti reikalingas paslaugas pas gydytoją.
6. Poliklinikose plėsti šeimos gydytojų komandas, įdarbinant papildomai slaugytoją, gyvensenos medicinos specialistą, atvejo vadybininką ar kitą galimą šeimos gydytojo komandos narį.
Rezidentams, pasirinkusiems Vilniaus miesto sveikatos įstaigas savo rezidentūros baze, skirti ne mažesnę nei 300 Eur išmoką kiekvieną mėnesį.
7. Rezidentams, pasirinkusiems Vilniaus miesto sveikatos įstaigas savo rezidentūros baze, skirti ne mažesnę nei 300 Eur išmoką kiekvieną mėnesį.
8. Organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymus apie pogimdyminę depresiją, stiprinti jaunimo psichikos sveikatos programas (paslaugų plėtra, mokymai mokytojams ir pan.).
9. Tęsti papildomą finansavimą Šeimos gydytojų kabinetams ir slaugos ligoninėms.
10. Gerinti ir optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, t. y. tobulinti įstaigų vadovų ir darbuotojų kompetencijas, įstaigose steigti valdybas (tuo tikslu inicijuoti įstatymo pakeitimus), sukurti paslaugų kokybės standartą, plėsti konsultavimą nuotoliniu būdu.
11. Periodiškai rinkti vilniečių grįžtamąjį ryšį dėl miesto sveikatos sistemos poreikių, pasitenkinimo sveikatos paslaugomis ir skelbti apibendrintus rezultatus viešai.
12. Plėsti ir gerinti visuomenės sveikatos stiprinimo ir ligų bei priklausomybių prevencijos veiklas.
Miesto plėtra
1. Analizuoti ir atnaujinti Bendrąjį miesto planą.
2. Sukurti naują Vilniaus vystymosi planą, kuriomis kryptimis bus skatinamas miesto augimas, kokia infrastruktūra bus planuojama ir kokių teritorijų vystymas (konversija) bus papildomai remiamas.
3. Siekti, kad miesto planavimas vyktų kvartaliniu principu – kiekvienas miesto rajonas ar teritorija priklausomai nuo jai būdingų savybių turėtų atskiras urbanistines taisykles ir architektūrinius reikalavimus.
4. Tęsti, stiprinti ir tobulinti 10 Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių įgyvendinimą.
5. Skatinti buvusių pramoninių ir kitų nenaudojamų teritorijų konversiją, siekiant, kad vykdant tokius projektus būtų ne tik statomi nauji daugiabučiai, bet ir sukuriamos naujos viešosios erdvės, kultūros įstaigos, paliekama vietos visuomeninei infrastruktūrai.
6. Vadovautis turinio prieš formą viršenybės principu – griežtai kontroliuoti, kad poilsio paskirties pastatai nevirstų naujais daugiabučiais, kur sprendiniai neatitinka gyvenamųjų patalpų standartų, gyventojai negauna įvairių lengvatų, stokoja automobilių stovėjimo vietų ir viešosios infrastruktūros.
7. Užtikrinti smulkiosios sporto infrastruktūros prieinamumą mikrorajonuose – kiekvienoje seniūnijoje įrengti po daugiafunkcinę sporto erdvę.
8. Įtvirtinti pamatinį miesto vystymo(si) principą „Miestas per 15 minučių pėsčiomis“.
9. Gerinti gyvenamųjų rajonų aplinką ir gyvenimo sąlygas, pakeičiant sovietinės urbanistikos palikimą vakarietiškais standartais.
Strateginės svarbos objektai ir paslaugos
1. Tęsti Daugiafunkcio komplekso su stadionu ant Šeškinės kalno projektą ir įgyvendinti įsipareigojimus, numatytus koncesijos sutartyje.
2. Įgyvendinti Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno projektą.
3. Tęsti Vilniaus stoties rajono transformacijos projektą „Vilnius Connect“ ir vesti derybas dėl privačių stoties teritorijų konversijos.
4. Inicijuoti derybas su Susisiekimo ministerija dėl subsidijų skrydžių plėtrai verslui svarbiomis kryptimis.
5. Atnaujinti derybas su Vyriausybe ir žydų bendruomene dėl dabartinių Sporto rūmų sutvarkymo.
6. Atnaujinti derybas su Vyriausybe dėl modernaus konferencijų centro, kuris ne tik galėtų ženkliai padidinti miesto pranašumą lyginant Vilnių su kitais regiono centrais, bet ir sudaryti sąlygas verslo turizmo plėtojimui.
7. Bendradarbiaujant su Vyriausybe, siekti įgyvendinti inovacijų LEZ Vilniaus regione.
8. Bendradarbiaujant su Kultūros ministerija, inicijuoti uždaro kino paviljono įrengimą kino pramonės plėtrai.
9. Vystyti strateginius sporto infrastruktūros projektus: lengvosios atletikos maniežą ir irklavimo bazę Žirmūnuose, ekstremalaus sporto centrą Tyzenhauzų gatvėje, 3 baseinus, 3 pilnų matmenų futbolo aikštes, ledo areną Jotvingių gatvėje.
10. „Go Vilnius“ pavesti talentų pritraukimo strategijos sukūrimą.
Naktinė ekonomika
1. Įsteigti Naktinį biurą, kuris rengs „Vilnius visą parą“ strategiją bei jos viešinimo planą, sukurs ir prižiūrės Vilniaus naktinį žemėlapį, dalyvaus kultūros, sporto, jaunimo, miesto plėtros, narkotikų vartojimo prevencijos, alkoholio prekybos licencijavimo bei viešosios tvarkos sprendimuose, bendradarbiaus su miesto NVO, verslo asociacijomis, bendruomenėmis, gyventojais.
2. Pakeisti esamą Naktinio avilio modelį ir perduoti jo administravimą Naktiniam biurui. Užtikrinti, kad Naktiniame avilyje būtų visą parą prieinamos alternatyvios pramogos ir pagalba, pagal poreikį būtų koreguojama jų pasiūla.
3. Reglamentuoti „pirmenybės principą“ – į naują vietą atsikraustant naujakuriams, šie turės įvertinti, ar jiems bus patogu gyventi šalia jau veikiančių muzikos ir kultūros įstaigų, ar būsto pardavėjai užtikrino tinkamas triukšmo prevencijos priemones. Muzikinės ir kultūrinės veiklos ribojimai negalės būti taikomi remiantis naujakurių skundų pagrindu. Ir atvirkščiai – muzikos ir kultūros erdvės negalės būti kuriamos be tinkamų triukšmo prevencijos priemonių ten, kur esami gyventojai to nepageidauja.
Sukurti naują maitinimo įstaigų kategoriją – „dainyklas“ ir atskirti tokias vietas nuo paprastų maitinimo įstaigų bei įvertinti papildomo finansavimo joms galimybes.
4. Sprendžiant konfliktus tarp naktinės ekonomikos veikėjų, dalyvių ir gyventojų, jiems laisvanoriškai sutikus, organizuoti mediacijos paslaugų taikymą.
5. Įsteigti Naktinio biuro valdomą Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo valdymo fondą ir kartu su mediacijos procesu bei «pirmenybės principu» užtikrinti, kad naktinės kultūros įstaigos tvariai ir prognozuojamai, be priverstinio uždarymo grėsmės, galėtų toliau vykdyti savo veiklą.
6. Identifikuoti naujus statybų projektus, kuriuose būtų galima vystyti naujas muzikos erdves su kokybišku garso izoliavimu ir derėtis su vystytojais, kad kultūrinės veiklos galimybės taptų statybos leidimo reikalavimu.
7. Sukurti naują maitinimo įstaigų kategoriją – „dainyklas“ ir atskirti tokias vietas nuo paprastų maitinimo įstaigų bei įvertinti papildomo finansavimo joms galimybes.
8. Organizuoti naktinės kultūros projektų finansavimo konkursą ir skatinti naktinių veiklų inovacijas bei idėjų įvairovę.
9. Organizuoti bendrus renginius su Senjorų aviliu, Naktiniu aviliu ir kitomis įstaigomis tam, kad skirtingos kartos galėtų geriau integruotis į naktinį ir visuomeninį gyvenimą.
10. Kartu su Naktiniu biuru, Naktiniu aviliu ir Vilniaus sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“ finansuoti ir vykdyti prevencines programas, kad naktinis gyvenimas Vilniuje būtų saugesnis, sveikesnis ir patrauklesnis.
Su taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikėjais bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nustatyti taksi iškvietimo punktus toliau nuo senamiesčio, tačiau netoli populiarų pramogų zonų.
11. Panaudoti reklamos plotus senamiestyje socialinei reklamai, miesto renginių informacijai bei vilniečių sukurtiems meno kūriniams rodyti.
12. Siekiant ramybės senamiestyje, su taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikėjais bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nustatyti taksi iškvietimo punktus toliau nuo senamiesčio, tačiau netoli populiarų pramogų zonų.
Kultūra
1. Didinti Vilniaus patrauklumą investicijoms į kūrybinių kultūrinių industrijų sektorių bei ArtTech sritį.
2. Plėtoti kultūrinį turizmą, skatinant renginių turizmą, investuojant į Vilniuje vykstančių festivalių tarptautinę reklamą, siekiant pritraukti pasaulinio garso žvaigždžių koncertus ir į juos atvykstančių turistų srautus.
3. Skatinti senamiesčio pastatų renovaciją supaprastinant komunikacijos ir administravimo procesus, siekiant pastatų atnaujinimo.
4. Skatinti istorinio miesto pavidalo ir aplinkos atkūrimą, Vilniaus savitumo ir medinio paveldo saugojimą, amatininkų, dirbtuvių, parduotuvių, „gyvų“ muziejų, etnografinių užeigų steigimą senamiestyje, edukacinius renginius kultūros paveldo tema.
5. Skatinti Vilniaus miesto istorijos tyrinėjimus didinant Vilniaus istorijos tyrėjams skiriamų stipendijų finansavimo lėšas.
6. Užbaigti desovietizacijos procesus Vilniaus viešosiose erdvėse.
7. Skelbti inovatyvaus istorinės atminties įamžinimo konkursus, patvirtinti istorinės atminties politikos formavimo gaires.
8. Apšviesti miesto kultūros paveldo bei istorinės atminties objektus.
9. Parengti reglamentą dėl istorinių paminklų, atminimo lentų ir kapinėse esančių istorinių paminklų priežiūros.
10. Skatinti kultūrą ir socialines inovacijas gyvenamuosiuose rajonuose, organizuoti meno ir kultūros renginius netradicinėse erdvėse.
11. Finansuoti jaunimo, nevyriausybinių organizacijų kultūrines iniciatyvas bei jaunųjų talentų pritraukimo ir grąžinimo į Lietuvos sostinę programą.
12. Pertvarkyti miesto bibliotekas paverčiant jas daugiafunkciniais kultūros centrais.
13. Pertvarkyti miesto muziejų tinklą aktualizuojant jų veiklas, išnaudojant skaitmeninę erdvę ir jos teikiamas galimybes kultūrinės atminties sklaidai.
14. Siekti, kad Vilniaus meno mėgėjų kolektyvai būtų finansuojami iš miesto biudžeto, vadovaujantis Dainų švenčių įstatymu.
15. Skatinti miesto kultūros mecenatystės iniciatyvas.
16. Didelės apimties kultūros projektus (miesto šventes, festivalius) organizuoti viešųjų konkursų būdu.
Nulinio poveikio klimatui miestas iki 2030 m.
1. Įsteigti specialų fondą, skirtą daugiabučių namų renovacijos projektams įgyvendinti ir šalia valstybės skiriamos paramos papildomai finansuoti renovacijos projektus.
2. Diegti naują namų renovacijos formą – modulinę renovaciją.
3. Skatinti mažąją – šilumos punktų bei pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų – renovaciją.
4. Pakeisti pastatuose likusius elevatorinius šilumos punktus į automatizuotus.
5. Diegti atsinaujinančius energijos šaltinius šilumos ir karšto vandens gamybai.
6. Modernizuoti šilumos tiekimo tinklus ir sumažinti šilumos nuostolius.
7. Plėsti centralizuotus šilumos tinklus į naujai vystomas teritorijas.
8. Plėsti žemos temperatūros šilumos tinklus naujuose rajonuose ir renovuojamuose kvartaluose.
9. Savivaldybės viešuosiuose pastatuose naudoti tik žalią elektros energiją, pagamintą nutolusiose arba ant stogų įrengtose saulės elektrinėse.
10. Diegti saulės energijos panaudojimo sprendimus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijose, numatant automobilių krovos stotelių plėtrą, skatinti saulės elektrinių ant daugiabučių pastatymą kvartaliniu principu, išnaudoti savivaldybės turimus pastatus ir teritorijas.
11. Dalyvauti vandenilio gamybos elektrolizės būdu ES finansuojamuose projektuose, panaudojant technologiją miesto viešojo transporto sektoriuje.
12. Grigiškių hidroelektrinės teritoriją ir tvenkinį pritaikyti žuvų migracijai ir Grigiškių bendruomenės poreikiams.
13. Skatinti įmonių, įstaigų, bendruomenių dalyvavimą aplinkosaugos ir klimato kaitos projektuose.
14. Diegti tūrio daviklius atliekų konteineriuose ir optimizuoti atliekų surinkimo maršrutus pagal nuolat kintantį atliekų susikaupimą.
15. Iš gamintojų ir importuotojų organizacijų perimti rūšiuojamojo atliekų surinkimo kontrolę bei užtikrinti modernią atliekų tvarkymo infrastruktūrą rūšiavimui visiems gyventojams.
16. Užtikrinti patogesnį priėjimą prie atliekų surinkimo infrastruktūros žmonėms su specialiaisiais poreikiais ir negalia.
17. Diegti atliekų surinkimo infrastruktūrą atokesnėse, tačiau tankiai apgyvendintose Vilniaus teritorijose, įskaitant sodų bendrijas.
18. Vandenvietėse įrengti vandens gerinimo įrenginius, kurie užtikrins kokybiško vandens tiekimą Naujamiesčio, Vilkpėdės, Žemųjų Panerių rajonų gyventojams.
19. Užbaigti nuotoliniu būdu nuskaitomų vandens skaitiklių įrengimo projektą.
20. Vykdyti nuotekų tinklų plėtrą.
21. Užbaigti Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukciją ir užtikrinti nuotekų išvalymą iki nuotekų išleidimui nustatytų reikalavimų ir daugiau.
22. Riboti pirotechnikos gaminių naudojimą.
23. Riboti taršių automobilių eismą centrinėje miesto dalyje.
Balansas tarp miesto poreikių ir gamtos puoselėjimo
1. Išsaugoti Ozo draustinį ir įvertinti galimybes esamą elektros liniją paslėpti po žeme, sujungiant Ozo teritoriją su Cedrono draustiniu. Pasiūlyti bendruomenei Ozo draustinyje įrengti patogesnius pasivaikščiojimo takus, prie pagrindinių vietų – apšvietimą.
Suskirstyti miestą į dvi pagrindines zonas, pagal žolės pjovimo pobūdį, ir užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasitikrinti, kuriai zonai priklauso konkreti teritorija
2. Sutvarkyti Verkių dvarą ir parką.
3. Lankymui geriau pritaikyti Pavilnių ir Verkių regioninius parkus, Panerių erozinį kalvyną, Gariūnų mišką, Griovių geomorfologinį draustinį.
4. Suskirstyti miestą į dvi pagrindines zonas, pagal žolės pjovimo pobūdį, ir užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasitikrinti, kuriai zonai priklauso konkreti teritorija, taip pat lengvai pateikti prašymą, kad šios zonos principai būtų keičiami.
5. Inventorizavus miesto želdinius, pakeisti degradavusius arba riziką keliančius menkaverčius medžius ir krūmus vertingesniais augalais.
6. Kurti ne tik žaliuojančius, bet ir žydinčius želdynus, plėsti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą.
7. Tęsti medžių šaknų atidengimą nuo kietųjų dangų.
8. Intensyvaus eismo gatves atskirti nuo gyvenamųjų namų žaliosiomis zonomis.
9. Teikti profesionalią Savivaldybės specialistų pagalbą ir paramą apželdinti miegamųjų rajonų teritorijas, sukuriant žydinčių ir žaliuojančių augalų teritorijas.
Modernios miesto valdymo praktikos
1. Atsakingai, laikantis fiskalinės drausmės tvarkyti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą.
Atlikus savivaldybės įmonių veiklos analizę, spręsti dėl kontroliuojančios įmonės įkūrimo, dalį įmonių sujungiant į holdingą. Siekti, kad vis daugiau paslaugų miestui tiektų privatūs tiekėjai.
2. Efektyviai valdyti Savivaldybės įmones ir viešąsias įstaigas, stiprinant organizacijų valdybų nepriklausomumą ir užtikrinant geriausią įmanomą teikiamų paslaugų kainą ir kokybę. Atlikus savivaldybės įmonių veiklos analizę, spręsti dėl kontroliuojančios įmonės įkūrimo, dalį įmonių sujungiant į holdingą. Siekti, kad vis daugiau paslaugų miestui tiektų privatūs tiekėjai.
3. Siekiant aukščiausių skaidrumo standartų ir išorinio kapitalo pritraukimo, siekti, kad bent viena savivaldybės kontroliuojama įmonė būtų listinguojama vertybinių popierių biržoje.
4. Vilniaus miesto savivaldybei tapus visų valstybinių sklypų valdytoja mieste, atlikti žemės ir sklypų valdymo srityje dirbančių darbuotojų funkcijų bei priemonių auditą ir nustatyti sritis, kurias būtina optimizuoti, įdiegti skaitmeninį sprendimą, skirtą prašymų vykdymo stebėsenai, didinti leidimų išdavimo greitį.
5. Užtikrinti, kad neliktų iš viso neatsakytų ir per nustatytą terminą neatsakytų paklausimų Savivaldybės administracijai ir Savivaldybės įmonėms. Gerinti Savivaldybės administracijos ir Savivaldybės įmonių klientų aptarnavimo greitį ir kokybę. Užtikrinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonių teikiamos paslaugos atitiktų prieinamumo reikalavimus.
6. Automatizuoti kuo didesnę dalį klientų aptarnavimo procesų.
7. Modernizuoti programėlę „Tvarkau Vilnių“. Įvertinti galimybes praplėsti „Tvarkau Vilnių“ funkcionalumus išplečiant sprendimais, orientuotais į komunikaciją su bendruomenėmis, užtikrinti, kad „Tvarkau Vilnių“ programėlė atitiktų prieinamumo reikalavimus.
8. Stiprinti VšĮ „Active Vilnius“ veiklą, užtikrinant efektyvią sporto infrastruktūros nuomos platformos veiklą bei plečiant sporto infrastruktūros priežiūros paslaugas.
9. Užtikrinti maksimalų duomenų atvirumą, informacinių sistemų prieinamumą ir duomenų saugumą, skirti ypatingą dėmesį kibernetinio saugumo stiprinimui – atnaujinti ir plėsti kibernetinio saugumo priemones, didinti tiek administracijos, tiek pavaldžių įstaigų darbuotojų sąmoningumą kibernetinio saugumo srityje, užtikrinti iniciatyvos „Hack me if you can“ tęstinumą, stiprinti saugumo operacijų centro (SOC) pajėgumus. Užtikrinti, jog informacinių technologijų techninė ir programinė įranga, informacinių technologijų priemonės, kuriomis apdorojami ir valdomi duomenys bei teikiamos paslaugos atitiktų aukščiausius techninius ir organizacinius saugumo standartus.
Saugumas ir informuotumas
1. Išplėsti pavojaus sirenų tinklą iki 190 sirenų.
2. Sudaryti tikslų bei nuolat atnaujinamą Vilniaus miesto savivaldybės priedangų žemėlapį, informavimo apie priedangas ir patekimo į jas tvarkas oro pavojaus atveju.
3. Organizuoti aktyvią komunikacijos kampaniją visuomenės informavimui apie galimas ekstremalias situacijas, pasirengimą joms ir aktualios informacijos šaltinius.
4. Aktyviai įtraukti socialinius partnerius į nelaimių ir krizių valdymą – tiek pasirengimo etape, tiek ekstremalių situacijų operacijų centre.
5. Bendradarbiaujant su NVO, numatyti pagalbos mechanizmus ekstremalių situacijų atveju žmonėms su negalia, įskaitant žmonių, kuriems būtų reikalinga pagalba evakuojantis, registrą ir pagalbą teikiančių asmenų priskyrimą teritorijoms.
6. Pasirūpinti saugių darbo vietų įrengimu asmenims, kurie ir ekstremalios situacijos atveju turėtų vykdyti darbo funkcijas.
7. Stiprinti civilinės saugos pajėgas (pratybos, rezervas, kvalifikuoti specialistai) ir didinti tam reikiamą finansavimą.
8. Toliau organizuoti ir dalyvauti pratybose institucijų parengtumui ekstremalioms situacijoms didinti.
9. Skatinti nusikaltimų prevenciją ir atsekamumą plečiant stebėjimo kamerų tinklą ir diegiant kitas saugumo užtikrinimo technologijas, ypatingą dėmesį skiriant problematiškiausioms Vilniaus vietoms ir ugdymo įstaigoms.
10. Puoselėti gatvės meno kultūrą mieste, taikyti nulinės tolerancijos politiką grafičiui.
11. Krizių valdymo sprendimus priimti pagal duomenis ir sklandžią jų sąveiką instituciniu lygiu – stiprinti Vilniaus duomenų centro kompetencijas ir pajėgumus realiuoju laiku teikti duomenis, stiprinti kibernetinę saugą.
