Matydamas rezultatus, N.Cesiulis plačiai šypsojosi. Panašu, kad dar paauglystėje ant popieriaus lapo užrašytai svajonei – būti miesto meru – lemta išsipildyti jau dabar. Tiesa, kelias iki pergalės, kaip pats sako, buvo ilgas ir sekinantis.
„Buvo sunkus etapas, daug žmonių, daug įmonių, daug įstaigų aplankyta, kalbėta. Jausmas geras, be abejo, nuėjus tokį ilgą kelią, tiek daug dirbus, galutinis rezultatas tai vainikuoja ir mes džiaugiamės“, – teigė N.Cesiulis, kurio veide buvo galima įžvelgti ir džiaugsmo, ir nuovargio, ir ryžto, ir savotiško susimąstymo.
Jaunosios kartos atstovu rinkimų kampanijos metu save pristatęs 37-erių socialdemokratas su rinkėjais dalijosi ir labai progresyviais planais, pavyzdžiui, įsteigti Bakingamo universiteto atstovybę Alytuje, ir kalbėjo tai, dėl ko miestiečiams skauda labiausiai – kad sugrąžins išvykusius alytiškius, ir žadėjo, kad miestą valdys kitaip – kalbėsis su visais ir... nevogs.
15min pateikia interviu su naujuoju Alytaus miesto meru N.Cesiuliu.
– Nerijau, kada ir kaip buvo priimtas sprendimas, kad mėginsit tapti miesto meru?
– Jis buvo priimtas labai seniai. Nežinau, ar galima sakyti, gal skambės juokingai – aš gavau tokią knygą „Sėkmės principai“, parašytą Briano Tracy, man atrodo, kurioje reikėjo įsivardinti savo gyvenimo tikslus ir aš pasirašiau 15 metų tikslą sau į ateitį – būti Alytaus miesto meru. Aš turiu dar tą lapelį kažkur.
Pradėjau savo veiklą nuo mokinių tarybos, tada jaunimo organizacijos, buvau studentų atstovybėje, jos prezidentu, po to dirbau nacionaliniame studentų ir jaunimo organizacijose, teko atstovauti Lietuvai užsienyje. Tad tas pradėjo formuotis manyje labai anksti ir kai pamačiau, kad būdamas aktyvus, turėdamas labai gerą idėją, atsimuši į tam tikrus žmones, kurie nenori nieko keisti, aš pagalvojau, kad jaunimas turi vis dėlto anksčiau ar vėliau ateiti ir keisti esamą situaciją.
Tapau vienu jauniausių tarybos narių, 25-erių, ir paskui tris kadencijas dirbau miesto taryboje. Manau, kad subrendau ir kolegos pasitikėjo, pasiūlė mane kandidatu į miesto merus nuo partijos. Ir matote – situacija yra tokia, kokia yra, nuo šiandien galėsite mane vadinti miesto meru.
– Koks yra jausmas, ar tai ką keičia?
– Nežinau, ar yra koks nors jausmas. Tai gana sudėtingas laikotarpis buvo, sudėtinga rinkimų kampanija, gerokai pavargau. Tikrai aplankiau daug žmonių ir pamačiau visai kitokį miestą. Miestą, kurį mačiau prieš rinkimų kampaniją, ir miestą, kai pasibeldžiau į daugiau nei penkis tūkstančius butų. Kai aplankiau įvairių šeimų, įvairiai gyvenančių asmenų – piktų ir draugiškų, siūlančių ir keikiančių.
Tai man susidarė kur kas platesnis miesto vaizdas. Išgirdau jų problemas, ką reikėtų pirmiausia daryti. Alytuje man buvo atidaryta daugiau nei 90 proc. durų, bet paklausus, ko tikisi iš naujo mero, atsakydavo: „Nieko“. Tai man yra labai svarbu – grąžinti tikėjimą miestu, savivalda, miesto mero pozicija. Visąlaik sakiau, kad esu paprastas žmogus, o mero valdymo laikotarpis – ketveri metai. Ir po to vėl tampi paprastu žmogumi, tai aš noriu visą kadenciją būti paprastu žmogumi.
– Galbūt pamenate kokią nors įsimintiniausią istoriją iš aplankytų žmonių?
– Be abejo. Sutikome miestiečių, iš kurių vyras atėmė vaikus, išsivežė kažkur. Sutikome tokių, kurie 9 valandą ryte vos sugebėjo paeiti. Senjorų labai daug sutikome, kuriems pateikus lapelį ir paprašius ateiti balsuoti, sulaukdavau klausimo: „O kas tu toks?“ Sutikome labai daug įvairių žmonių, buvo įdomu pamatyti kitokį Alytų. Be abejo, buvo klausimų dėl darbo vietų, parkavimo, gatvių. Eiliniai klausimai, kurie net nėra mero kompetencija.
Man Alytuje buvo atidaryta daugiau nei 90 proc. durų, bet paklausus, ko tikisi iš naujo mero, atsakydavo: „Nieko“.
Aš manau, kad meras neturi būti, kaip dažniausiai mano kolega (pralaimėjęs kandidatas į merus G.Daukšys – aut. past.) sakydavo, ūkiškas, aš manau meras turi būti vizionierius ir strategas, turi matyti miestą, augimą žymiai toliau. Ne tik šiandien užlopyti duobę ar sutvarkyti šaligatvį.
– Kokias išvadas pasidarėt po kelionių po butus?
– Manau, kad reikės labai svariai padirbėti socialinėje srityje, nes iš tikrųjų žmonėms reikia labai paprastų dalykų, pavyzdžiui, butą praplėsti. Vieno bendrabučio kambario bute matėme gyvenančius šešis žmones. Tai iš tikrųjų tas kelia nerimo. Ir tas socialinis sluoksnis... Mes tikrai pirksime nekilnojamąjį turtą tiems žmonėms. Senyvo amžiaus žmonės nori, kad jų anūkai, jų vaikai grįžtų iš užsienio, kad jie čia kurtųsi, padėtų, slaugytų juos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuviai išsirinko merus: daugiausiai socialdemokratų, trečdalis – nauji
Tikrai laukia iššūkių laikotarpis per tuos ketverius metus. Tačiau, manau, mes visai kitos kartos politikai, man 37-eri, esu jaunas, turiu kitą požiūrį. Ir mes pabandysime tą požiūrį įdiegti, bendrauti ir siūlysime politinėms partijoms keistis. Nes tai, kas buvo daroma iki šiol – nebuvo labai gerai.
– Vienas iš jūsų siekių, apie kuriuos esate kalbėjęs, tai yra Didžiosios Britanijos Bakingamo universiteto atstovybė Alytuje. Kiek tai yra įmanoma?
– Tai būtų mūsų svajonė. Prieš porą mėnesių buvo atvykęs Bakingamo universiteto atstovas, jis pasiūlė galimybę Alytuje įkurti padalinį. Kadangi karališkasis universitetas turi padalinių Europoje, yra ieškoma vietų, kur galėtų įsikurti, geriausių patalpų, specialistų ir integruotis į rinką. Tai mums, miestui, turėti užsienio universiteto padalinį rinkodaros atžvilgiu būtų labai gerai.
Aišku, nežinia, kiek kainuotų studijos, kokiose patalpose vyktų, bet mes spręsime tokius dalykus. Turėti visų lygių – nuo profesinės mokyklos iki universiteto – studijas Alytuje būtų labai svarbus dalykas. Aš, kaip naujas miesto vadovas, dėsiu pastangas, kad toks universitetas atsirastų, jeigu jis sutiks.
– Miesto taryboje dirbate pastarąsias tris kadencijas ir matėte kaip ligi tol miestą valdė socialdemokratai – buvo meras Česlovas Daugėla (kadencijos nebaigęs dėl pareikštų dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba įtarimų – aut. past.), tuomet Feliksas Džiautas ir Jurgis Krasnickas (pagarsėjęs keiksmais ir kalbomis apie vagystes – aut. past.). Matėte, kaip jie valdė iš vidaus. Žinome, kad ne viskas buvo gražu, kai kurie dalykai nuskambėjo visoje Lietuvoje. Kas buvo ne taip, ką darysite kitaip? Nes viskas buvo su socialdemokratų vėliava.
– Ką galvojome keisti – tą ir pakeitėme. Į politiką atėjo nauji žmonės, kitokios nuomonės, suderinamos nuomonės. Būdami šią kadenciją keturiese taryboje opozicijoje, pateikėme gana daug siūlymų, priėmėme gana daug gerų sprendimų, mes inicijavome daug tvarkų ir pakeitimų, tai tas buvimas opozicijoje davė daug peno apmąstyti, ką mes darėme kitaip ir atsirinkti, ką turime daryti kitaip. Aš pats mokiausi iš visų merų – visi jie turėjo labai gerų savybių, kiti galbūt turėjo ir prastesnių, bet kas yra geriausia, mes atsirinkome, ir žmonės tuo patikėjo.
– Tai ko tikrai nedarysite kaip meras?
– Tikrai nevogsiu. Ir išklausysiu, įsiklausysiu ir priimsiu sprendimus, kai bus tos srities specialistų pritarimas.
Man 37-eri, esu jaunas, turiu kitą požiūrį. Ir mes pabandysime tą požiūrį įdiegti, bendrauti ir siūlysime politinėms partijoms keistis. Nes tai, kas buvo daroma iki šiol – nebuvo labai gerai.
– Nors panašu, kad koalicija jau aiški (jau anksčiau buvo skelbta, kad socialdemokratai pasirašė bendradarbiavimo sutartis su konservatoriais, liberalais, valstiečiais ir žaliaisiais bei „Alytaus piliečiais“), taryboje partijų ir komitetų paletė bus labai didelė – 8 skirtingos politinės jėgos. Kaip įsivaizduojate darbą kartu?
– Manau, kad nebus sunku. Čia yra politika, yra išmanymas, bendravimas su žmonėmis. Mes turime priemones, su partneriais ne vienerius metus esame dirbę, ateina prie mūsų prisijungti ir nauji žmonės. Mes tikrai rasime naują kalbą – ir čia pasireikš, kaip meras moka valdyti komandą, suvaldyti žmonės.
– Alytus po ketverių metų – kaip jis atrodys?
– Kur kas gražesnis, kur kas mažesnis nedarbas, žmonės norės čia sugrįžti, kurtis, dirbti ir gyventi.
