23 519 – tiek į merų rinkimų antrąjį turą atėjusių Vilniaus rajono gyventojų palaikė Roberto Duchnevičiaus kandidatūrą. Ir tai buvo 526 balsais daugiau, nei balsuota už jo oponentą iš LLRA-KŠS Waldemarą Urbaną (22993 balsai).
Vilniaus rajonas – žiedinė sostinės savivaldybė, viena didžiausių Lietuvoje pagal plotą, pagal gyventojų skaičių daugiau jų yra tik didžiuosiuose miestuose. Tačiau dėmesio ši savivaldybė sulaukia paprastai mažiau. Bent jau iki šiol, kai jos vadovai buvo linkę užsisklęsti ir dėmesį sutelkti labiau į didžiausią šio rajono tautinę bendriją – lenkus.
Tačiau naujai išrinktas meras Robertas Duchnevičius sako, kad bus atviras visiems, o ir ketina atstovauti visų bendruomenių interesams vienodai.
Kas jis? Iš pirmo žvilgsnio – jaunas, inteligentiškas, aktyvus. Mūsų kalbinti R.Duchnevičiaus kolegos sako, kad jis moka taip bendrauti su žmonėmis, ieškoti jiems palankių sprendimų, jog to rinkėjai tiesiog negalėjo nepastebėti.
Keli biografijos faktai
- Gimė 1991 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus rajone
- Tautybė – lenkas
- Baigė Nemenčinės K.Parčevskio gimnaziją 2010 m.
- Išsilavinimas – MRU teisės bakalauras ir verslo teisės magistras
- Nuo 2017 m. – Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys
- Nuo 2015 m. – Tautinių mažumų departamento teisininkas
- Socialdemokratų partijos Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas
- Ugniagesys savanoris
- Pomėgiai – sportas, knygos, klasikinė ir roko muzika, kelionės
- Vedęs – žmona Jolanta Šimanska, augina dukrą
Dėkojo pirmiausia žmonai
Vėlyvą rinkimų sekmadienio naktį, jau paskelbus, kad būtent jis tapo Vilniaus rajono meru, R.Duchnevičius pirmiausia dėkojo žmonai Jolantai, kaip sakė, „už tą kantrybę, nes laikotarpis nebuvo lengvas“.
Ji buvo kartu Socialdemokratų partijos štabe, greta vyro stovėjo ir prieš žiniasklaidos kameras. Paklausta, kaip jaučiasi, kalbėjo: „Aš labai didžiuojuosi savo vyru. Noriu padėkoti rinkėjams už aktyvumą, padėkoti, kad palaikė mus. Ir linkiu darbingos kadencijos.“
J.Šimanska yra sukūrusi nedidelį verslą – vadovauja buhalterinės apskaitos įmonei „Eurovaldymas“. Tačiau anksčiau ir pati bandė sėkmę rinkimuose – 2019 metais kandidatavo su ta pačia Socialdemokratų partija į Vilniaus rajono tarybą, bet liko septinta ir nepateko. Tuo metu ji buvo ir R.Duchnevičiaus, kaip tarybos nario, visuomeninė patarėja. Jie dar nebuvo susituokę.
Gebėjimu telkti neabejoja
Prisiekęs R.Duchnevičius taps jauniausiu meru Lietuvoje. Anot LSDP pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, tai, ką jis padarė, didžiulis pasiekimas, tačiau kartu ir didžiulė atsakomybė, nes gautas didžiulis pasitikėjimas, kuris įpareigoja.
„Bet neabejoju, kad Robertas gebės visus sutelkti bendram darbui dėl visų Vilniaus rajono žmonių gyvenimo kokybės gerinimo“, – pirmadienį po rinkimų sakė V.Blinkevičiūtė.
Ji tikino, kad tai yra „didelio, nuoseklaus darbo rezultatas“.
Naujai išrinktas meras iki šiol ne tik buvo Vilniaus rajono tarybos narys, bet ir dirba Tautinių mažumų departamente teisininku.
Šio departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė irgi trumpai pakomentavo šį kolegos karjeros pokytį, teigdama, kad ir patirtis dirbant departamente gali būti naudinga vadovaujant daugiatautei savivaldybei.
„Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės visada vertino galimybę bendradarbiauti su politikoje dalyvaujančiais įvairių tautų atstovais. Džiaugiamės, kad jauno Lietuvos lenko Roberto Duchnevičiaus aktyvi politinė veikla duoda rezultatų, ir tikime, kad Departamente įgyta daugiakultūrio darbo patirtis padės jam įgyvendinti Vilniaus rajono bendruomenę konsoliduojančias veiklas ir vadovauti tokiai daugiatautei savivaldybei“, – tokiu direktorės komentaru pasidalijo departamentas.
-
Vilniaus rajone dėl mero posto varžosi du lenkai: kodėl vienas yra didžiausias lenkų partijos priešas?
-
Po istorinės Roberto Duchnevičiaus pergalės Vilniaus rajone – padėkos žmonai ir rinkėjams
-
R.Duchnevičius Vilniaus rajone žada siekti plačios koalicijos su LLRA-KŠS
-
Naujasis Vilniaus rajono meras R.Duchnevičius – apie būsimą darbą, raganų medžioklę ir I.Šimonytės paramą
„Jis turi tokią natūralią charizmą“
R.Duchnevičiaus bičiulis, taip pat teisininkas ir publicistas, Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen patarėjas Aleksandras Radčenko 15min pasakojo, kad jiedu pažįstami jau arti dešimties metų, o suvedė juos Lenkų diskusijų klubas.
„Su Robertu susipažinome 2014 m. rudenį. Kaip tik prieš kelias savaites buvome įsteigę Lenkų diskusijų klubą, kuris turėjo tikslą parodyti, jog Lietuvos lenkai tai ne tik Tomaszewskis ir koloradinės juostelės. Robertas atėjo į vieną iš mūsų surengtų diskusijų ir liko klube visam laikui, tapdamas ne tik vienu iš klubo ramsčių, bet ir, drįsčiau sakyti, mano draugu.
Tuo metu jis jau buvo aktyvus Socialdemokratų partijos veikėjas, vėliau tapo ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu, bet niekada nebandė panaudoti Klubo savo ar savo partijos „piarui“, – pasakojo A.Radčenko.
Lenkų diskusijų klubo tikslas buvo parodyti, jog Lietuvos lenkai tai ne tik Tomaszewskis ir koloradinės juostelės. Robertas atėjo į vieną iš diskusijų ir liko klube.
Jis neslepia, kad jam nuo pat pradžių įspūdį darė jaunojo politiko noras gilintis ir pirmiausia įgyti patirties, o tik tada eiti tolyn: „Pamenu, kad 2016 m. socialdemokratai siūlė jam kandidatuoti į Seimą, siūlė pakankamai aukštas vietas sąraše. Net aš pats jį įkalbinėjau kandidatuoti, o jis atsisakė, paaiškindamas man savo sprendimą taip: „Manau, kad man dar padirbėti savivaldoje, reikia daug dalykų išmokti, suprasti, įgyti patirties.“
Manau, kad būtent tas jo kuklumas, santūrumas, blaivus savęs ir kitų vertinimas labiausiai ir žavi. Man rodos, kad Robertas yra toks natural born politician – lyderis iš prigimties, jis turi tokią natūralią charizmą, jis paprastas, nepasikėlęs, jam patinka bendrauti su žmonėmis, jis vienodai gerai jaučiasi ir partinėse konferencijose, ir bendraudamas su močiutėmis Skaidiškėse.
Ir kai jis sako, kad jam skaudu dėl vienos ar kitos gyventojų problemos – jis neapsimeta, jis realiai bando šias problemas spręsti. Tai gal toks savotiškas paradoksas, bet jam, opozicinės partijos savivaldybės tarybos nariui, pavykdavo Vilniaus rajone išspręsti gyventojų problemas, kurių nenorėjo spręsti LLRA-KŠS atstovai: ar tai dėl apšvietimo įrengimo, ar tai dėl gatvės asfaltavimo, ar tai dėl šiukšlių sutvarkymo ar kokių nelegalių statybų.
Matyt, tam padėdavo ir teisinis išsilavinimas, kuris leisdavo rasti ir sprendimus, ir kaip remiantis teisės aktai paspausti savivaldybės aparatą suktis greičiau ir efektyviau, bet manau, visų pirmiausia, jo atkaklumas. Jis tiesiog niekada nepavargdavo rašyti raštus, pasisakinėti tarybos posėdžiuose ir žiniasklaidoje.“
Ir kai jis sako, kad jam skaudu dėl vienos ar kitos gyventojų problemos – jis neapsimeta, jis realiai bando šias problemas spręsti.
Turi gerą humoro jausmą ir nevaidina visažinio
A.Radčenko sako, jog, jo nuomone, nebuvo taip, kad R.Duchnevičiaus pergalę Vilniaus rajone nulėmė tik, tarkim, naujakuriai iš aplink sostinę esančių gyvenviečių.
„Dabar yra žiniasklaidoje daug pasvarstymų: kas lėmė Duchnevičiaus pergalę: lietuviai naujakuriai, o gal lenkai nusivylė LLRA-KŠS? Tikriausiai ir vienas, ir kitas faktorius labai svarbus. Bet man rodos, visų pirmiausia, tai lėmė paties Duchnevičiaus asmenybė ir įdirbis bendraujant su rajono gyventojais. Jei antrajame ture būtų kas nors kitas – rezultatas galėjo būti kitoks, būtent šių 526 balsų gal ir pritrūktų.
Nacionalinių partijų strategijos Vilniaus krašte beveik 30 metų atrodė panašiai: likus 2–3 mėnesiams iki rinkimų jų vadovybė prisimindavo apie Vilniaus ar Šalčininkų rajonus, „ant smūgio“ suformuodavo rinkiminį sąrašą, kandidatai pavažiuodavo per miestelius ir kaimus, padalindavo skrajutes su šūkiu „reikia permainų“ ir... tvarkingai prakišdavo rinkimus, geriausiu atveju gaudami vieną ar kelis mandatus.
Tuo tarpu Duchnevičius dirbo, važinėdavo po tuos kaimus ir miestelius metų metus, spausdavo rankas, kalbėdavosi valandų valandas, spręsdavo problemas arba bent jau jas paviešindavo. Šimtai, jei ne tūkstančiai, Vilniaus rajono gyventojų jį tiesiog asmeniškai pažįsta. Ir Robertas tiesiog patinka žmonėms“, – įsitikinęs naujojo Vilniaus rajono mero bičiulis.
„Teko ne kartą kalbėtis su juo ir prie alaus bokalo. Ne tik apie politiką. Jis inteligentiškas, apsiskaitęs, turintis gerą humoro jausmą. Jis turi labai greitą reakciją, labai greitai analizuoja informaciją, priima sprendimus, mąsto plačiai ir analitiškai, nevaizduoja, kad yra visažinis, jam ne gėda prisipažinti, kad kažko nežino ar nemoka, ir kreiptis į atitinkamos srities specialistus pagalbos ar patarimų.
Tai labai gera, nors ir retai pasitaikanti tarp Lietuvos politikų savybė“, – pagyrų negailėjo A.Radčenko.
Jis turi labai greitą reakciją, labai greitai analizuoja informaciją, priima sprendimus, mąsto plačiai ir analitiškai, nevaizduoja, kad yra visažinis, jam ne gėda prisipažinti, kad kažko nežino.
Įdėta daug darbo
R.Duchnevičiaus kolega, bendražygis Vilniaus rajone, taip pat socialdemokratas Algis Vaitkevičius 15min sakė, kad ši pergalė – bendra visos komandos, kuri kartu su Robertu įdėjo labai daug darbo.
„Jis į mūsų komandą atėjo kaip jaunas žmogus, kuris turėjo daug idėjų, minčių. Tai, matyt, yra pavyzdys, kaip mobilizavo visą skyrių. Sugebėjo taip komunikuoti, kad juo žmonės patikėjo. Ne jis vienas laimėjo, o laimėjo visa komanda. Tai yra pavyzdys, kaip tą komandą suburti. O kadangi žmonės buvo suvienyti, aš tikiuosi, jis ir rajoną sugebės suvienyti“, – kalbėjo Vilniaus rajono taryboje jau ne pirmą kadenciją dirbsiantis A.Vaitkevičius.
Paklaustas, kuo išrinktasis meras patraukė rinkėjus, jis svarstė: „Jis dirbo jau beveik dvi kadencijas taryboje, darė darbus kaip opozicijos lyderis, pavadinčiau, tai sunkiausias darbas. Kai kreipiasi žmonės, kai nuvažiuoji arba studijuoji tas problemas, išrinktas meras taip sugebėdavo viską sukomunikuoti, padaryti, jog valdančioji dauguma turėdavo priimti palankius sprendimus. Gal ne visuomet tai sekdavosi, bet kai sugebi padaryti kažką būdamas ne ten, tai jau šį tą pasako.“
Laukdamas naujosios kadencijos tarybos ir naujojo mero darbo pradžios, A.Vaitkevičius neslėpė besidžiaugiąs, kad pasikeitė įstatymas ir kinta merų įgaliojimai. Vis dėlto neatmetė, kad lengva sutarti merui ir tarybos daugumai iš LLRA-KŠS nebūsią labai lengva.
„Mums niekada nebuvo lengva, mes esam pripratę“, – baigdamas nusijuokė A.Vaitkevičius.
