„Tenka pripažinti, kad klausimą uždavęs Juozas Olekas, tiksliai suformulavo, jog per daug „demokratijos“. Iš psichiatrinės klinikos išėjęs pacientas patenka į tam tikrą vakuumą. Ir čia iš tiesų trūksta reglamentavimo konkretumo ir kitų dalykų. Šitą dalyką tikrai reikia tvarkyti. Čia ne psichiatrinės ligoninės ar vadovų problema, bet paciento, kurio problemos dar pagilėja“, – sakė ligoninės medicinos audito darbuotojas Arvydas Akstinavičius.
Jis tikino net nekvestionuojantis, kad prievartinę psichiatriją reikėjo išgyvendinti iš Lietuvos, tačiau esą dabar linkstama link kito kraštutinumo, kai niekam nė neįdomu, ar sunkiomis ligomis sergantys ir pavojų sau bei artimiesiems galintys sukelti žmonės išvis gydosi.
Seimo komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas, išgirdęs tokius pasvarstymus, nukirto, kad jokiu būdu nebus kalbama apie tai, kad priverstinai būtų galima gydyti daugiau Lietuvos gyventojų.
Nebus jokios kalbos, kad priverstinio gydymo pacientų daugės. Kaip tik atvirkščiai – jų turėtų mažėti, – sakė M.Majauskas.
„Nebus jokios kalbos, kad priverstinio gydymo pacientų daugės. Kaip tik atvirkščiai – jų turėtų mažėti. Veiksminga galėtų būti nebent proaktyviai siūloma ir teikiama pagalba, o ne tai, kad iš ligoninės išrašytas asmuo dar turės priverstinai kažką daryti“, – atkirto M.Majauskas.
Vis dėlto, jis pripažino, kad turėjusiems problemų žmonėms psichikos sveikatos centrų specialistai turėtų paskambinti, pasiteirauti, kaip jiems sekasi.
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Jūratės Lengvenienės teigimu, dabar psichoterapeutai, pas kuriuos pacientai lankosi, gauna ligoninės išrašus, tačiau dažnai nė nepasidomi, ar pacientai toliau vartoja medikamentus, ar savo nuožiūra jų vartojimą nutraukia. O tada, gali būti, po kurio laiko vėl grįžta atgal į ligoninę ligai paūmėjus.
„Čia yra rimta problema. Mes kalbame ne apie tuos pacientus, kuriems reikia psichoterapijos, bet apie tuos, kurie gali būti agresyvūs savo ir artimųjų atžvilgiu. Net ir tai nurodžius išraše, niekas jų mūsų valstybėje neieško ir jų gydymusi nesidomi“, – sakė ligoninės darbuotoja.
Tiesa, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje net nėra skaičiuojama, kiek pacientų čia patenka pakartotinai. J.Lengvenienė aiškino, esą to fiksuoti nėra įmanoma.
Priverstinai per metus gydo apie 200-300 žmonių
Ji pabrėžė, kad priverstinai pastaruoju metu yra gydoma vis mažiau pacientų – išvis apie 3 proc. Vilniaus psichiatrijos ligoninės pacientų arba 200-300 žmonių per metus. Pusė jų yra pripažinti neveiksnūs. Dėl gydymo priverstinai sprendimus visuomet priima teismas. Kartais priimant sprendimą leidžiama dalyvauti ir pacientams, jei tai nekenkia jų sveikatai. Tačiau J.Lengvenienė pripažino, kad dažnai pacientai priimant sprendimą nedalyvauja ne dėl savo bėdų, o dėl to, kad jų dalyvavimo nepageidauja patys teisėjai. Teismų sprendimus skundžia apie 10 proc. priverstinai gydytų pacientų.
Jei žmogui reikalinga psichoterapija, jam tikrai nėra, ką veikti ligoninėje. Jis tas paslaugas gali gauti ambulatoriškai, – sakė J.Lengvenienė.
Dauguma ligoninės pacientų ligoninėje gydytis sutinka patys. Beveik visi jie sutinka ir gydytis vaistais. Pasak J.Lengvenienės, vaistais yra gydomi 99,8 proc. ligoninės pacientų. Komisijos narius toks procentas nustebino. Socialdemokratas Juozas Olekas stebėjosi, kad ligoninėje dirba tik du psichoterapeutai, 17 psichologų ir 62 gydytojai.
Pasak jo, vien šie skaičiai rodo, kad Naujojoje Vilnioje galimai pirmenybė teikiama gydymui vaistams.
„Čia neatvyksta pacientai dėl psichologinių traumų. Čia atvyksta rimti pacientai su sunkiomis ligomis“, – aiškino J.Lengvenienė.
Elektrošokas – geriausias būdas gydyti sunkias ligas?
Per metus ligoninėje gydosi apie 7000 žmonių. Maždaug 200 pacientų be vaistų dar yra gydomi taikant elektros impulsinę terapiją – liaudiškai tariant, elektrošoką.
Ligoninės pavaduotoja medicinai tikino, kad sunkiai sergantiems pacientams tai yra veiksmingiausias gydymo būdas.
„Sunkiems pacientams tai yra pats veiksmingiausias gydymo būdas ir prie šitos terapijos yra eilė“, – sakė medikė, akcentuodama, kad procedūra yra brangi – valstybei kainuoja apie 100 eurų.
Ji paaiškino, kad tokia terapija veiksminga, kai žmogus negali nuryti vaistų, kai visiškai nesiorientuoja ir nesivaldo. Pasak jos, gydymą elektrošoku skiria gydytojų konsultacinė komisija iš trijų medikų, o pacientas, jei nėra gydomas priverstinai, turi pasirašyti, kad sutinka tokiu būdu gydytis.
Medikė tikino, kad, nors ir labai gera, nepilnamečiams ši terapija vis dėlto yra skiriama labai retai. Esą per pastaruosius penkerius metus tokiu būdu buvo gydomi vos du paaugliai.
Seimo nariai teiravosi, ar Lietuvoje toks gydymo metodas yra skiriamas rečiau ar dažniau nei kitose Europos ar kaimyninėse valstybėse, tačiau ligoninės personalas aiškino tokių duomenų neturintis ir su kaimynais nesilyginantis, nes pats jaučiantis, kokia gydymo praktika geriausia.
„Mes neturime jokių šalutinių šio gydymo reiškinių. Kas gali būti, tai trumpalaikiai atminties sutrikimai, bet jie paprastai per savaitę praeina“, – nurodė medikė.
A.Akstinavičius pridūrė, kad jo žiniomis, ši priemonė yra taikoma visoje Europos Sąjungoje, Australijoje, Japonijoje, kai kuriose Amerikos valstijose.
Psichoterapija – tik po gydymo vaistais
Seimo nariai ligoninės darbuotojų teiravosi, kokia dalis ligoninės pacientų Naujoje Vilnioje apskritai gauna psichoterapinį, o ne medikamentinį gydymą.
J.Lengvenienė patikino, kad psichiatrai ir psichologai dirba su puse ligonių, tačiau pabrėžė, kad patys pacientai Naujojoje Vilnioje ieško ne tokio gydymo.
„Pas mus neatsigula pacientas į ligoninę, kad jis būtų gydomas psichoterapija. Jei žmogui reikalinga psichoterapija, jam tikrai nėra, ką veikti ligoninėje. Jis tas paslaugas gali gauti ambulatoriškai. Pas mus tai yra sudėtinė gydymo dalis. Tų pacientų, kuriems reikia skubios psichoterapinės pagalbos, pas mus yra apie 18 proc.“, – dėstė medikė.
Pasak jos, ligoninė tinkamai nustato, ar pacientą tikrai būtina guldyti. Esą net po bandymo nusižudyti atidžiai žiūrima, ar tai nebuvo tik „demonstratyvus pasipjaustymas“ arba tik girta klejonė, kurios ryte pacientas nė neatsimena. Tokių pacientų ligoninė gydyti neguldo į stacionarą.
Jei jau ligonis paguldomas, tuomet jis gydomas vaistais, nes net depresiją gydyti psichoterapijos metodais pirmąsias dvi savaites, anot personalo, yra beprasmiška.
Pasak jų, negalima pacientų stacionare gydyti ir ilgiau nei mėnesį, nes kai kurie jų ima naudotis ligonine it viešbučiu. Ypač – žiemą, kai tingi kūrenti krosnis.
Galiausiai, pokalbiui baigiantis medikai ėmė patys klausinėti politikų, ar jie nemano, kad psichiatrų darbas yra pavojingas ir neketina numatyti didesnio atlygio už tokį darbą, tačiau politikai nė nenorėjo klausytis.
Seimo komisijos pirmininkas M.Majauskas pabaigė posėdį, o po apsilankymo ligoninėje neslėpė susidaręs liūdną įspūdį apie jos veiklą.
„Aš manau, kad ši institucija vis dar išlieka valstybe valstybėje ir yra toks atitikmuo, kaip susisiekimo srityje „Lietuvos geležinkeliai“. Manau, kad šios dienos vizito tikslas yra parodyti, kad nėra neliečiamų institucijų ir pokalbiai turi būti atviri apie psichikos sveikatą ir reikalingus pokyčius. Vakarų šalys stengiasi mažinti elektrošokų ir vaistų naudojimą psichikos sutrikimų gydyme, tai toks požiūris, kai tai vadinama pagrindu, liūdina“, – sakė jis.
