„Prokuroras savo iniciatyva gali atnaujinti bet kurį ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindo. Šiuo metu pagrindų ikiteisminio tyrimo atnaujinimui nėra, todėl ir tokio pobūdžio sprendimas yra nepriimtas“, – raštu atsakydamas į BNS klausimus nurodė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.
Pasak jo, klausimą dėl tyrimo kruopštumo iškėlusiam Europos Tarybos Komitetui prieš kankinimus ir kitokį nežmonišką, žiaurų ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) visos informacijos nebuvo galima pateikti dėl įstatymuose įtvirtintų ribojimų – įstatymas draudžia skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis, be to, didžioji dalis tyrimo metu gautų duomenų yra įslaptinti.
„Didžiajai daliai ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų yra taikomas įslaptintos informacijos apsaugos režimas, nes tie duomenys sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, žymimą atitinkamomis slaptumo žymomis, todėl jų detalizuoti, kaip ir įvardinti konkrečius apklaustus asmenis ar gautus dokumentus, Komitetui nėra galimybės“, – teigė generalinio prokuroro pavaduotojas.
Praėjusią savaitę paviešintoje ataskaitoje Europos Tarybos komitetas nurodė nesąs tikras, kad apie tyrimo vykdymą Komitetas gavo visą informaciją, kuri galėjo būti pateikta.
„Atsižvelgiant į galimos pateikti informacijos trūkumą šiuo metu, be abejo, lieka atviras klausimas, ar ikiteisminis tyrimas atitinka išsamumo/kruopštumo kriterijų“, – sakoma ataskaitoje.
Europos Tarybos komitetas taip pat išsakė pastabas, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas per vėlai, o tyrimo objektas turėjo būti ne pareigūnų įgaliojimų viršijimas, o galimai neteisėtas asmenų kalinimas ir blogas elgesys su jais Lietuvos teritorijoje.
Generalinio prokuroro pavaduotojas atkreipė dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas 2010 metų sausį dėl piktnaudžiavimo pradėtas gavus parlamentinio tyrimo išvadas, kuriose siūlyta prokuratūrai ištirti, ar buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir Dainius Dabašinskas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neviršijo įgaliojimų. Tačiau, kaip sakė D.Raulušaitis, nutraukiant ikiteisminį tyrimą paminėta, kad negauta jokių duomenų apie neteisėtą asmenų gabenimą, jų sulaikymą ar kitokį neteisėtą laisvės apribojimą ar atėmimą.
„Neapsiribojant vien tik pradedant ikiteisminį tyrimą pateiktu galimai nusikalstamos veikos teisiniu vertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 228 straipsnį, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą paminėta ir tai, kad nėra pagrindo spręsti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 100 str. (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis) ir 146 str. (Neteisėtas laisvės atėmimas) klausimo, kadangi ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie neteisėtą asmenų gabenimą, jų sulaikymą ar kitokį neteisėtą laisvės apribojimą ar atėmimą“, – sakoma BNS pateiktuose atsakymuose.
Paviešinus CPT dokumentą, Lietuvos pareigūnų elgesį praeitą ketvirtadienį dar kartą sukritikavo ir tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Amnesty International“.
Išplatintame pranešime spaudai organizacijos atstovė Julia Hall pareiškė, kad tinkamam tyrimui pritrūko politinės valios, ir paragino prokuratūrą pratęsti tyrimą.
„Generalinis prokuroras dabar turi atlikti pilną, efektyvų ir nešališką tyrimą, kurio pirmiausia ir tikėjomės tiek mes, tiek CPT. Mes tikime, kas ES padarys spaudimą Lietuvos Vyriausybei elgtis tinkamai“, – sakoma „Amnesty International“ pranešime spaudai.
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie galimą Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta. Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.
Vienos iš „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.
Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet šiemet sausį jį nutraukė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad pranešimus apie kalinius, jei tokių Lietuvoje buvo, gali komentuoti tik JAV pusė.
