Ketinimo protokolą pasirašė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Vyčio paramos fondo vadovas Česlovas Jezerskas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas.
„Susirinko rimta kompanija, kuri už savo žodžius atsako ne tik darbais, bet ir parašais. Kaunas turi ne tik gatves tvarkyti, bet ir atiduoti duoklę istorijai, ją prisiminti“, – dėdamas parašą ant ketinimų protokolo, rėžė Kauno miesto meras V.Matijošaitis.
„Pirmiausia noriu padėkoti kauniečiams ir Kauno merui už pasitikėjimą, viltį, Kaune pastatyti Vyčio skulptūrą. Užduočiai įvykdyti duoti tik 5 mėnesiai – tai nedidelis laiko tarpas. Lietuvoje to neįmanoma padaryti – nėra sąlygų. Todėl vykau į Kijevo liejyklą. Ukrainiečiai taip pat buvo šokiruoti dėl termino, kad projektą galima bus įvykdyti. Iš pradžių derėtasi ir su vokiečiais, lenkais, tačiau dėl kelių priežasčių nuspręsta kreiptis į ukrainiečius. Viena tų priežasčių, žinoma, piniginė – Ukrainoje pigiau, o ir sąlygos šioje liejykloje sudaromos pačios geriausios.
Lipdysim iš pradžių iš molio. Vėliau bus nuimamos formos ir liejama iš bronzos. Birželio vidury Vytis atkeliaus į Kauną. Vieta dar neaiški. Pasiūlytos trys vietos“, – tikino skulptorius A.Sakalauskas.
Pasak jo, darbus, kurie startuos jau sausį, žada atlikti 10 darbininkų.
„Reiks samdyti dvi pamainas, nes lieti iš bronzos – sudėtinga. Tarėmės ilgai. Vien liejyklai reiktų trijų mėnesių, tad iš pradžių visi buvo šokiruoti. Nieko negalime pakeisti – teks spėti. Kiek bronzos gali prireikti? Maždaug šešių tonų“, – patikino A.Sakalauskas.
Pasak Kauno miesto tarybos nario, architekto prof. Jono Audėjaičio, pakviesto tapti trečiuoju Vyčio paramos fondo valdybos nariu, renkant Vyčiui vietą, sulaukta daugybės miestiečių pasiūlymų. Kai kurie netgi nurodė, kas turėtų būti užrašyta ant postamento.
„Buvo siūlomas ir Aleksotas, Žaliakalnis, tačiau Nemuno sala, kurią itin pamėgę miestiečiai, Santaka, kur yra aukuras, ir piliavietės vieta – artimiausios kauniečiams. Tai buvo dažniausiai siūlomos vietos. Dėl vietos spręs balsavime dalyvaujantys gyventojai ir skulptūros autorius. Netrukus startuos internetinė apklausa, kurios metu ir bus išrinkta erdvė, kurioje skulptūra iškils. Planuojant ją, labiausiai galvojama apie Kauno pilies teritoriją“, – tikino prof. Jonas Audėjaitis, pabrėžęs, jog geografiškai visos trys vietos yra geros.
Sausį bus surinkę 72 tūkst. eurų
Šiandien esame pajėgūs atlikti pirmą reikalingą mokėjimą – apie 72 tūkst. eurų. Tiek ir surinkta. Jokių prašymų iš valstybės nebus.
Vyčio paramos fondo direktorius Vilius Kavaliauskas patikino, jog pirmoji Vyčio idėja buvo tokia – žmonių dovana Lietuvai šimtmečio proga. Tokia pagrindinė idėja ir išliks. Paviešinus idėją, buvo pradėtos rinkti lėšos, tačiau kai pastatyti skulptūrą Lukiškių aikštėje planai žlugo, lėšų rinkimas buvo trumpam sustabdytas.
V.Kavaliauskas žada, kad netrukus prasidės aktyvi lėšų rinkimo kampanija. Tikimasi, kad projektą pavyks įgyvendinti savomis lėšomis.
„Sunkiai galime paaiškinti, kodėl strigo projektas Vilniuje. Ko mes veržiamės ten, kur mūsų nenori? Yra puikus miestas Kaunas – veržlus, mobilus, ambicingas miestas, suprantantis istorinę misiją, istorinės atminties problemas, turintis didžiulį intelektualinį pajėgumą.
Šiandien esame pajėgūs atlikti pirmą reikalingą pervedimą – apie 72 tūkst. eurų. 470 asmenų jau yra parėmę fondą. Jų pervedimai svyruoja nuo 1 euro iki 6 tūkst. eurų. Tarp tų asmenų – ir daug kauniečių. Paskelbus, kad skulptūra bus Kaune, tiesiog plūstelėjo pinigai – tris dienas ėjo.
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius yra atlikęs didžiausią finansinį įnašą, – tai garbingiausias aukotojas. Kelios Vilniaus įmonės yra pasiūliusios net savo darbines paslaugas paminklui statyti. Daug kauniečių ir klaipėdiečių yra prisidėję, kad paminklas būtų pastatytas Kaune.
Fondas turi gerus savo atstovus Kaune: be minėto S.Tamkevičiaus, tai ir Gediminas Jankus, Margevičienė, Raimondas Kaminskas, Jurgis Brėdikis. Už šio fondo stovi ir Valdas Adamkus, pareiškęs, jog pastatęs Vytį, Kaunas taps dvasingumo sostine. Taip pat prisidėjusi ir tokia iškili asmenybė kaip Vygaudas Ušackas“, – patikino V.Kavaliauskas.
Jo teigimu, galutinė skulptūrai pastatyti reikalinga lėšų suma paaiškės po to, kai bus parinkta jai vieta. Kai bus vieta, bus nustatytas ir aiškus paminklo aukštis. Planuose jis svyruoja nuo 6,4 iki 7 metrų. Preliminari suma taip pat svyruoja: nuo 470 iki 550 tūkst. eurų. Kaina nuo preliminariai planuotos – 428 tūkst. eurų, išaugo dėl to, kad idėjai įgyvendinti liko nedaug laiko – teks samdyti ukrainiečius darbininkus.
Visi aukotojai, pervedę į paramos fondą bent eurą, gaus diplomus. Planuojama juos apdovanoti ir mažomis Vyčio skulptūromis.
„Turime tris principus: kad tai būtų šimtmečiui, kad tai būtų Vytis ir kada tai būtų žmonių dovana savo šaliai. Tikėkimės, mums pavyks su finansavimu. Jei vis dėlto ne, kreipsimės pagalbos į valstybę. Kadangi tai bus pirmasis Vytis Lietuvoje, tikimasi, jog jis tinkamai atliks savo pareigą – taps laisvės kovų savotišku memorialu. Tai ne tik Kauno, tai – visos Lietuvos paminklas“, – patvirtino V.Kavaliauskas.
V.Matijošaitis kreipėsi į visus lietuvius: „Dalyvaukite aktyviai, rinkdami vietą skulptūrai. Kad ji stovėtų ne ten, kur nori Audėjaitis ar meras. Balsuoti bus galima iki sausio 15 dienos. Tuomet paaiškės vieta ir prasidės darbai.“
Ar Kauno miesto savivaldybė bus pasiruošusi paremti projekto įgyvendinimą, jei prireiks? Pasak mero, „pinigai nebus šimtmetį minint problema“.
Ar Vilniuje iškils Vytis?
Kas nutiktų, jei Seimas vis dėlto nuspręstų, jog Vyčio skulptūros reikia ir Vilniui?
„Jie tikrai nebus vienodi. Čia yra vieno autoriaus, Vilniuje gali atsirasti kito. Jonavoje – trečio. Nemanau, kad vieno Vyčio pastatymu užsibaigs Lietuvoje šimtmečio šventimas. Yra puikių, modernių Vyčio projektų. Manau, verslas pasiims kokį, kad ir prie savo biuro pastato. Per daug sureikšminame patį pirmąjį“, – patikino V.Matijošaitis.
„Vyčio paramos fondas yra surengęs konkursą. Trylika puikių skulptorių yra pateikę savo darbus, kuriuos verta pastatyti. Mes nenuleidžiame rankų. Bet štai šitas vienas dabar yra realus. Po prezidentės patarėjo žodžio viskas su Vilniumi nusikėlė. Manau, bus skelbiamas naujas konkursas. Realiai porą metų nieko nebus“, – patikino Vyčio paramos fondo atstovai.
Vytis Lietuvoje įskėlė diskusiją
Kalbos, jog Kauno miesto savivaldybės vadovybė derasi dėl Vyčio skulptūros, idėjos, kuri varžėsi dėl teisės išdygti rekonstruotoje Vilniaus Lukiškių aikštėje, tačiau konkursą pralaimėjo, pasklido lapkričio pabaigoje. Jei nereikia vilniečiams, kauniečiai, neva šį tautos simbolį priims išskėstomis rankomis.
Jau tuomet meras V.Matijošaitis užsiminė, jog skulptūrą norima pastatyti iki liepos 6-ąją švenčiamos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos. O vietą jai parinks ne valdininkai ar kokia komisija, o patys Kauno gyventojai. Išrinkus vietą, turėtų paaiškėti ir tikslus skulptūros dydis.
„Savivaldybės darbuotojams, visai komandai ši idėja nėra naujovė. Su Vyčio autoriais mes bendravę dar prieš jiems nueinant į Vilnių. Pačioje pradžioje buvome apsitarę, kad Vytis stovės mieste. Tačiau autoriai panoro dalyvauti Vilniuje, Lukiškių aikštėje“, – lapkričio pabaigoje teigė Kauno meras, sulaukęs gausybės kauniečių laiškų su raginimais Vytį pastatyti laikinojoje sostinėje.
Preliminari tuo metu įvardyta Vyčio gamybos kaina – 428 tūkst. eurų, jeigu jis būtų gaminas apie septynių metrų, kokį siūlė skulptorius A.Sakalauskas.
Šių metų kovą bendrovei „Vilmorus“ atlikus apklausą paaiškėjo, kad 76 proc. lietuvių pritartų Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje. Tokiai idėjai pritarė ir Seimo nariai, gegužę priėmę rezoliuciją, siūlančią pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra.
Sulaukęs tokio palaikymo, Vyčio paramos fondas Vyčio skulptūrą planavo pastatyti savomis lėšomis, tačiau jų idėją skeptiškai įvertino tiek Kultūros ministerija, tiek Seimo Kultūros komitetas, tiek Vilniaus miesto savivaldybė. Kultūros ministerija nusprendė surengti kūrybines dirbtuves, kurias Vyčio paramos fondas pralaimėjo.
Lapkričio 27 d. pranešta, kad Kultūros ministerijos skelbtą paminklo rekonstruotoje Lukiškių aikštėje konkursą laimėjo Andriaus Labašausko memorialas, primenantis mišką ir partizanų bunkerį. Visuomenės balsai tiek už bunkerius primenantį memorialą, tiek už A.Sakalausko Vyčio skulptūra pasiskirstė beveik po lygiai – už abu juos atiduota beveik po 12 tūkst. balsų, o Vyčio projektas pirmavo vos 50-čia balsų. Tačiau galutinį žodį tarė komisija.
Vyčio paminklo iniciatoriams pralaimėjus konkursą dėl galimybės statyti monumentą sostinės Lukiškių aikštėje, prakalbta apie tai, jog jis gali būti įrengtas Kaune. O štai Kultūros paveldo departamentas pareiškė, kad konkursą laimėjusio menininko pasiūlyta pastatyti kalva neatitinka prieš septynerius metus patvirtintų paveldosauginių reikalavimų, jog Lukiškių aikštė turi būti lygi.
„Kauniečiai daug smalsesni už Vilniaus valdžią. Vilniaus meras net nebuvo atėjęs pažiūrėti tos mūsų skulptūros, o kauniečiai net eksponavo ją. Manau, kad yra požiūris šiek tiek skirtingas nei Vilniaus mero“, – dar lapkričio pabaigoje reziumavo Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas.
