Teisėkūros metodinių rekomendacijų tikslas – atkreipti valstybės institucijų ir valstybės tarnautojų, rengiančių teisės aktų projektus, dėmesį į teisėkūros teisinį reguliavimą ir Konstitucinio Teismo praktiką, gerinti teisės aktų projektų kokybę, užtikrinti jų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, taip prisidedant prie teisėkūros tvarumo, stabilumo ir daromų teisės aktų pakeitimų sistemiškumo užtikrinimo.
„Atviros Vyriausybės idėja įpareigoja ir toliau dirbti teisėkūros kokybės gerinimo klausimais. Siekdami vienodo ministerijų teisėkūros proceso standarto, jau spalio mėnesį suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei pateiksime vertinti tam skirtą teisės akto projektą. Norime užtikrinti atvirą, skaidrų, pilietinę visuomenę įtraukiantį ministerijų, Vyriausybei pavaldžių įstaigų teisėkūros procesą. Tai leistų turėti tvarius viešojo sektoriaus priimamus sprendimus, aktualius visai visuomenei ar didelei jos daliai“, – pabrėžia teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.
Ateinančiais metais ketinama surengti mokymų ir konsultacijų ciklą, skirtą valstybės institucijų atstovams, rengiantiems teisės aktų projektus.
Rekomendacijose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, norėdami užtikrinti tvarią teisėkūrą, teisės aktų rengėjai turi įvertinti visas galimas alternatyvas, jų pasekmes ir poveikį. Siekiant kuo geriau atliepti valstybės ir visuomenės poreikius, rengiami teisės aktai turi būti aiškūs ir suprantami, sudaryti kokybišką sistemą.
Prieš priimant sprendimą dėl poreikio keisti teisinį reguliavimą, turėtų būti identifikuota ir išgryninta problematika ir tikslai, įvertinta, ar keliama problema reali, pagrįsta duomenimis, ar ją svarbu spręsti nedelsiant. Taip pat labai svarbu įvertinti galimus problemos sprendimo būdus, reikiamas administracines, metodines, organizacines ir technologines priemones, įvertinant įgyvendinimo terminus ir kaštus, sprendžiamos problemos istorinę retrospektyvą. Šie žingsniai leis efektyvinti teisėkūrą ir išvengti neperspektyvių teisėkūros sprendimų.
Teisėkūros metodinėse rekomendacijose siūloma laikytis šių 2 subsidiarumo taisyklių: įstatymus rengti bendriesiems principams, esminėms bendro pobūdžio reguliavimo nuostatoms įtvirtinti, o poįstatyminius teisės aktus – procedūriniams klausimams, įstatymų įgyvendinimo tvarkai detalizuoti.
Rekomendacijose aptariamas visas teisėkūros ciklas, prasidedantis teisėkūros iniciatyvos pareiškimu ir pasibaigiantis galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimu, kuris savo ruožtu gali tapti pagrindu naujam teisėkūros ciklui, prasidedančiam naujos teisėkūros iniciatyvos pareiškimu.
Pabrėžiama, kad teisėkūros procese labai svarbus galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas – teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas, atskleidžiantis, kokį poveikį teisinis reguliavimas darė tam tikrai vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms.
Deramą dėmesį siūloma skirti ir informacijos apie teisėkūros iniciatyvas viešinimui: skelbti informaciją institucijos interneto svetainėje, sistemoje E. pilietis, socialinių tinklų paskyrose ir pan.
Teisingumo ministerija, įvertinusi iš pilietinės visuomenės atstovų, verslo asociacijų gaunamus signalus dėl itin didelės įvairaus lygmens teisės aktų gausos, jų tarpusavio nesuderinamumo, neaiškumo, parengė ir Rekomendacijas dėl galiojančių teisės aktų kodifikavimo ir poįstatyminių teisės aktų konsolidavimo.
Jomis siekiama padėti institucijoms suprasti kodifikavimo esmę ir poįstatyminių teisės aktų konsolidavimo paskirtį, tikslus ir būdus, nuosekliai ir sistemingai įvertinti kodifikavimo ir konsolidavimo poreikį atitinkamoje socialinių santykių srityje, pateikti gaires, kaip efektyviai, skaidriai suplanuoti ir įgyvendinti galiojančių teisės aktų kodifikavimo ar konsolidavimo procesus.
