Nuo šiol specialiame klausimyne donorams šalies kraujo centruose nebeliks klausimo dėl homoseksualių lytinių santykių vyrams – visų donorų vienodai bus klausiama apie nesaugius lytinius santykius, turėtus per pastarąjį pusmetį.
Šiuos pakeitimus pirmadienį pristatė Nacionalinis kraujo centras (NKC) ir homoseksualus Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, šia proga pirmą kartą davęs kraujo. Kartu su juo pirmąkart duoti kraujo atvyko ir Laisvės partijos frakcijos kolega Kasparas Adomaitis.
„Jausmas geras, pokyčiai po pokyčių. Jeigu viskas bus gerai, planuoju ateiti reguliariai“, – žurnalistams sakė T.V.Raskevičius.
„Manau, kad daug LGBT žmonių jau dabar buvo kraujo donorais, tiesiog jie turėdavo kiekvieną kartą žemintis pildydami anketą ir ignoruodami tai, kas jie yra. Aš labai džiaugiuosi, kad tą bus galima daryti ne tik atvirai, bet ir saugiai“, – tvirtino jis.
Parlamentaras sakė, jog džiaugiasi dėl atsisakomų „įsišaknijusių stereotipų“ apie homoseksualios orientacijos asmenis.
„Sudarydama galimybę homoseksualiems žmonėms tapti kraujo donorais, Lietuva vaduojasi iš baimių ir uždarumo, atėjusių dar iš sovietmečio. Žmogaus galimybę tapti kraujo donoru lemia ne seksualinė orientacija, o elgesys ir sveikatos būklė“, – sakė T.V.Raskevičius.
NKC direktorius Daumantas Gutauskas atkreipia dėmesį, kad šios naujovės diegiamos įvertinus Vakarų šalyse susiklosčiusią praktiką ir taip Lietuva „atsikrato sovietinių reliktų“.
Jis pabrėžė, kad nuo šiol duoti kraujo homoseksualus asmuo galės, jei per paskutinius keturis mėnesius neturėjo nesaugių lytinių santykių.
„Naujoves, kurios eliminuoja šių žmonių diskriminaciją donorystės srityje, neseniai įtvirtino Olandija, Ispanija ir kitos šalys. Vietoj diskriminacinio klausimo apie žmogaus seksualinę orientaciją, lieka klausimas, ar donoras turėjo nesaugių lytinių santykių per pastaruosius šešis mėnesius“, – sakė D.Gutauskas.
NKC vadovas BNS patvirtino, kad nors anketoje liks klausimas apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį, detalesnės apklausos metu vėliau bus tikslinamasi dėl keturių mėnesių termino.
Pasak D.Gutausko, tai svarbu, nes ŽIV inkubacinis periodas – apie keturi mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas.
2021 metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, iš žmonių, kurie nurodė, kad ŽIV galimai užsikrėtė lytinių santykių metu, 70 proc. užsikrėtė heteroseksualių, o 30 proc. – homoseksualių santykių metu.
D.Gutausko teigimu, po donacijos nustatomi ŽIV atvejai nėra dažni – pernai jų nebuvo nė vieno, 2020-aisiais tokių nustatyti du.
Įsigaliojus naujovėms, klausimyne teiraujamasi tik apie nesaugius lytinius santykius per pastarąjį pusmetį. Iki šiol buvusių klausimų, ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais, o moterų – ar jų partneris galėjo turėti lytinių santykių su kitais vyrais, nebeliko.
D.Gutauskas akcentavo, kad nesaugūs laikomi ir heteroseksualūs lytiniai santykiai be apsaugos priemonių su daugiau nei vienu partneriu, taip pat bet kokie lytiniai santykiai už atlygį.
NKC vadovas pabrėžė, kad iki šiol homoseksualūs vyrai kraują duoti galėjo, bet „situacija buvo labai apsunkinta“.
„Taip, homoseksualus žmogus techniškai galėjo duoti kraujo, jei neturėjo homoseksualių santykių keturis mėnesius. Na, tai žinote, iš vienos pusės galėjo, iš kitos – ne“, – teigė jis.
Šiuo metu klausimų, diskriminuojančių dėl seksualinės orientacijos, netaiko Italija, Ispanija, Vengrija, Rusija, Pietų Afrika, Argentina.
JAV nuo 2020 metų balandžio 12 mėnesių ribojimą (laikotarpį be lytinių santykių norint duoti kraujo) sutrumpino iki 3 mėnesių, apie tokius ketinimus paskelbė ir Australija. Austrija panaikino ankstesnį visišką draudimą vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais ir duodančiais kraujo, pakeisdama į 12 mėnesių abstinencijos nuo lytinių santykių laikotarpį.
Donorams gegužę įsigaliojo dar viena naujovė – asmenims, kurie pasidarė tatuiruotę ir nori paaukoti kraujo, pakaks palaukti keturis mėnesius vietoj iki šiol buvusių šešių.
Be to, kraujo centrų medikai galės nuspręsti, ar taikyti trumpesnį terminą, įvertinę, kur buvo atlikta tatuiruotė – sertifikuotame salone, namuose ar kitur, kur yra didesnė rizika užsikrėsti.
Naujovės laukia ir užsienyje buvusių kraujo donorų. Siekiant tiksliau įvertinti įvairių virusų plitimo tikimybę ir užkirsti kelią jų plitimui, NKC darbuotojai įvertins rizikas ir nustačius, kad potencialus donoras lankėsi šalyje, kurioje, tikėtina, galėjo užsikrėsti virusu, kraujo donacija bus nukeliama saugant recipientus nuo galimo užkrato.
Taip pat vietoje abstraktaus klausimo „ar gyvenote užsienyje, kur ir kiek“ donorų bus klausiama, ar šie užsienyje gyveno bent pusę metų per pastaruosius ketverius metus.
NKC direktorius BNS sakė, kad visais atvejais konkrečias paciento galimybes aukoti kraują vertins medikai, todėl nuolatinio „nesaugių“ valstybių sąrašo skelbiama nebus.
NKC duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. 2021 metais Lietuvoje atlikta daugiau nei 64 tūkst. donacijų, kurių metų surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams.
Kraujo gali duoti visi sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų, sveriantys bent 50 kilogramų.
Kraujo donorais negali būti sergantys cukriniu debetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis ligomis, sunkiomis širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ligomis, taip pat linkę nenormaliai kraujuoti, sergantys skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ligomis.
