Prieš vidurdienį į Vinco Kudirkos aikštę atėjo ir jaunųjų socialdemokratų, ir jaunųjų liberalų, ir jaunimo organizacijos „Darbas“ atstovai. Jie reiškė palaikymą naujam Darbo kodeksui.
Geografijos mokytoju dirbantis jaunasis socialdemokratas Mantas tikino, kad atėjo prie Vyriausybės neparagintas LSDP partijos vyresnybės.
„Neprašė manęs nei premjeras, nei niekas iš Seimo narių“, – teigė jis.
Tai, kad atėjo ne tik socialdemokratai, bet ir „darbiečiai“ bei liberalai, pasak Manto, rodo, kad naujasis Darbo kodeksas suvienijo Lietuvą, nes visos didžiosios partijos vieningai pasisako už šį įstatymą.
„Kai tą pačią idėją palaiko skirtingų politinių partijų atstovai – tai labai geras ženklas Lietuvai“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, dabartiniame Darbo kodekse buvo per mažai garantijų darbuotojams, jaunimui.
„Nuo šiol jaunimas dirbs ir nesijaus, kad juos gali atleisti iš darbo be jokių priežasčių“, – aiškino jis.
Tiesa, kaip tik buvusiame Darbo kodekse buvo numatyta, kad darbdavys turi nurodyti atleidimo priežastis, o dabar tos nuostatos nebeliko.
Protestavo ir socialdemokratai
Tačiau ne visi socialdemokratai pritaria naujo Darbo kodekso priėmimui. Štai smulkiuoju verslu besiverčiantis Vilniaus socialdemokratas Vytis sakė, kad jo paties partija nutolo nuo socialdemokratiškų vertybių, o partijos vadovai nebeatstovauja savo elektoratui.
„Partijos viduje bandome dvejus metus diskutuoti, bet partijos vadovybė ignoruoja mus, neina kalbėtis, jiems neįdomu, ką eilinis narys galvoja, todėl einame į viešumą, kad įsiklausytų. Šiandien eisime prie partijos būstinės, gal pravers langą, paklausys, ką žmonės galvoja“, – sakė jis.
Vyčio nuomone, jaunuosius socialdemokratus palaikyti Kodekso išvedė partijos vadovybė, pažadėjusi vieną kitą postą.
Premjero neprisišaukė
Po vidurdienio aikštėje ėmė rinktis protestuotojai. Studentai iš Kauno vėl pasistatė palapines. Prie jų prisijungė kelių profsąjungų atstovai. Taip pat protestuoti atėjo ir keli Socialdemokratų partijos nariai.
„Premjere, išeik, Darbo kodeksas – verslo nupirktas“ – per mikrofoną šaukė protesto dalyviai į taktą mušdami būgnais.
Šalia būriavosi keli socialdemokratai – Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, teisingumo ministro atstovas spaudai Sergejus Tichomirovas, vidaus reikalų viceministras Justas Pankauskas. Prie jų priėję žmonės su ironija dėkojo politikams už puikų darbą ir prašė perduoti linkėjimus partijos vadovams.
Su protestuotojais susitikti pasiryžo Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
Jis klausė protestuotojų, kuo konkrečiai ji nepatenkinti, ir kvietė juos diskutuoti prie stalo, o ne aikštėje. Piketuotojai klausė kanclerio, kodėl jis pasirodė tik praėjus valandai po protesto pradžios. „Ką konkrečiai jūs dirbote pusę dienos, jei mūsų vis prašote kalbėti konkrečiau“, – dūrė piketuotoja, kai A.Mačiulis ėmė tikinti, kad jų nepasitenkinimas nėra argumentuotas.
Tuomet kancleriui buvo perskaitytas rašytinis netenkinančių nuostatų sąrašas, tačiau į rankas taip ir neįduotas.
Vyriausybė: Kodeksas priimtas demokratiškai
Vėliau Vyriausybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame pabrėžia, jog naujasis Darbo kodeksas buvo apsvarstytas ir priimtas demokratiškai.
„Dėl naujosios Darbo kodekso redakcijos diskutuota visus metus. Trišalė taryba turėjo galimybę demokratiškai apsvarstyti kiekvieną straipsnį, surasti sprendimus ir tą padarė. Seimas, priimdamas Darbo kodeksą, nuo Trišalės tarybos sprendimų nenutolo, todėl sakyti, kad socialinio modelio priėmimo procesas nedemokratiškas – yra neteisinga. Seime už naują Darbo kodeksą balsavo tiek kairieji, tiek dešinieji – ir valdantieji, ir opozicija. Norint orių atlyginimų, tam turime sudaryti sąlygas. Tikiu, kad naujasis Darbo kodeksas leis tai pasiekti, tik duokime laiko“, – apie pirmadienį vykstantį protestą prieš naująjį Darbo kodeksą sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Vyriausybė pabrėžia, kad A.Mačiulis kvietė protestuotojus aptarti Kodeksą, į Vyriausybę, tačiau piketuojantieji dukart atvykti atsisakė – kartą pakeitę laiką, antrąjį kartą – visai atsisakę atvykti. Kancleris ir premjero patarėjas, siekdami išklausyti mitinguojančiųjų, į Kudirkos aikštę išėjo patys.
„Apgailestaujame, bet mums susidarė įspūdis, kad piketuotojai nelinkę spręsti klausimų realaus dialogo būdu, bet daugiau siekia dėmesio sau viešojoje erdvėje negu balanso darbo santykiuose. Pabandėme paklausti, kurios nuostatos labiausiai kelia nepasitenkinimą, tačiau raštiškų argumentų ir šįkart nesulaukėme", - išplatintame pranešime cituojamas A.Mačiulis.
Pasiruošė geriau
Praėjusią savaitę stovyklautojai sulaukė premjero pašaipos neva jie net nežino prieš ką protestuoja. Todėl pirmadienį protestuotojai jau berte bėrė jiems neįtinkančias naujo Darbo kodekso nuostatas. Be to, jie atkreipė dėmesį, kad galutinis Kodekso tekstas net nėra paskelbtas, todėl Algirdo Butkevičiaus kritika dėl jų neįsigilinimo skamba keistai.
„Grįžome toliau viešai reikšti nepasitenkinimo, skatinti žmones išgirsti, kas įvyko su naujuoju Darbo kodeksu, ir jam priešintis, nes kitaip darbuotojai taps visiškai beteisiai“, – sakė vienas iš stovyklos lyderių studentas Benediktas.
Jis sakė, kad protestuoti ketinama visą savaitę. Anot jo, laukiama, kad prie studentų prisidės daugiau darbuotojų profsąjungų atstovų.
Tačiau pirmadienį prie protestuotojų jungėsi tik mažos kuopelės profsąjungiečių bei Sovietų Sąjungą šlovinantis politinis veikėjas Jurijus Subotinas ir keistuolis Mindaugas Jonušas-Minedas.
„Policija pasirengusi tūkstančiams, atrodo. Tų tūkstančių visada norėtųsi, bet žmonės gal jau mano, kad nieko neverta tikėtis. Turbūt priežasčių vangumui yra ne viena. Profsąjungos jau metus plūkėsi prie šito projekto ir su turimais resursais gal energijos jau sumažėję. Gal sunku įsitraukti į ilgą procesą ir tiems, kurie dienomis dirba. Trečia, jau vasara – žmonės jau nori ilsėtis“, – svarstė studentas.
Socialinės ir politikos kritiką studijuojantis Benediktas tikino, kad ir pats po sesijos verčiau leistų laiką prie ežerų, tačiau kol kas svarbiau ginti darbuotojus.
Piketuos kuopelėmis
Profsąjungų atstovai 15min aiškino, kad kasdien piketuoti prie Vyriausybės ketina po penkiolika jų atstovų. Tokiems piketams paprašyta leidimų iš savivaldybės.
Pirmadienį su plakatu V.Kudirkos aikštėje stovėjęs Vilniaus viešojo transporto vairuotojų profesinės sąjungos vadovas Jaroslavas Zamovskis sakė, kad jam labiausiai neramu dėl to, kad naujame Darbo kodekse neužtikrintas darbuotojų atstovų saugumas. „Dabar be profsąjungos sutikimo tokių žmonių darbdavys negali atleisti, o pagal naująjį Darbo kodeksą jau galės“, – sakė jis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius tikino, kad galbūt stambesnio mitingo profsąjungų konfederacija neorganizuoja dar ir dėl to, kad jos vadovas Artūras Černiauskas pats susijęs su valdančiąja Socialdemokratų partija, kas nėra priimtina.
Anot jo, žiniasklaidoje darbo santykiai liberalizuoti jau seniai, tačiau norimo efekto nepasiekta.
„Darbo vietų tik sumažėjo, profesionalai nutekėjo į užsienį arba į kitus sektorius. Išplito ne tik autorinės sutartys, bet ir verslo liudijimai, terminuotos sutartys, daliniai etatai. Investicijos iš užsienio neatėjo. O dabar tas pats modelis perkeliamas į visą darbo rinką, kur žmonės ne tokie drąsūs, kokie būna žurnalistai“, – piktinosi jis.
Todėl D.Radzevičius norėtų, kad priimdama naują Darbo kodeksą valdžia ir pati ką nors įsipareigotų.
„Mes visi sutinkame, kad Darbo kodeksą reikia keisti, tačiau dabar niekas neprisiima atsakomybės, kas bus, jei jis neveiks. Priimant tokio lygio dokumentus reikia išplėstinio poveikio vertinimo“, – sakė jis.
Laukia prezidentės veto
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas tikino, kad kol kas tūkstančių žmonių į gatves išvesti neišeina, nes tam nėra gautas leidimas.
„Vyksta piketai, tokio masinio susirinkimo mes neplanavome, bet piketus penkiolikai žmonių įstatymas leidžia, tai, mano žiniomis, apie keturiasdešimt organizacijų tokių leidimų paprašė“, – sakė jis.
Surinkti daugiau žmonių, anot A.Černiausko, darbo metu ir dar vasarą yra sunku, tačiau jis neatmetė, kad toks susibūrimas gali įvykti rudenį, jei prezidentė Dalia Grybauskaitė naujo Darbo kodekso nevetuos.
Jis tikino pats tikrai neatkalbinėjantis žmonių nuo protestų, nors 2012-aisiais ir dalyvavo rinkimuose į Seimą su Lietuvos socialdemokratų partija.
„Niekada nebuvau partijos narys, o rinkimuose jų sąraše dalyvavau, nes tada jie dar elgėsi socialdemokratiškai. Mes turime nuotraukas, kaip A.Butkevičius dalyvauja tokiame pačiame proteste, kai tai buvo sugalvoję konservatoriai. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Kad mūsų socialdemokratai taip nusigrybaus, mes nesitikėjome“, – aiškino jis.
A.Černiauskas tikino, kad dabar profsąjungos laukia prezidentės veto, o, jei jo nebus, tada bus rengiami didesni protestai ir tariamasi dėl Kodekso pakeitimo su būsima valdžia.
„Jei jie prisižadės, kad Kodeksą pakeis, grąžins tas nuostatas, dėl kurių susitarėme, tai gal mes tada savo nariams, kurių turime daugiau kaip 60 tūkst., patarsime, kaip balsuoti“, – užsiminė jis.
Savaitgalį protestą buvo nutraukę
„Gyvenimas per brangus“ pasivadinę protestuotojai dar praėjusią savaitę Vinco Kudirkos aikštėje pasistatė palapines ir reiškė nepritarimą naujajam Darbo kodeksu.
„Naujai priimtas Darbo kodeksas kenkia Lietuvos žmonėms. Politikai visiškai neatsižvelgė į darbuotojų, profesinių sąjungų ir Lietuvoje gyvenančių žmonių teises. Visi darbuotojams naudingi pasiūlymai buvo atmesti ir nesvarstomi“, – savo manifeste skelbia protestuotojai ragindami prezidentę naują Darbo kodeksą vetuoti.
Protesto akcijos dalyviai nurodė, kad yra pasirengę ir galimiems Vyriausybės bandymams trukdyti taikius protestuotojų susibūrimus.
Tačiau jų niekas neišvaikė. Ilgajam savaitgaliui akciją studentai nutraukė patys.
Ministras pirmininkas reaguodamas į šią akciją sakė, kad jaunuoliai net nežino, apie ką Darbo kodeksas yra. Seimo pirmininkė pareiškė jog, protestuotojai net nesugebėtų atsakyti, ką priėmė Seimas.
Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusią savaitė sakė Kodekse matanti taisytinų nuostatų ir kad jame reikės rasti balansą tarp darbdavių ir darbuotojų interesų.
