Avižienių gyventojai 15min pasakojo, kad apie tai, jog šalia jų namų bus statoma langų surinkimo gamykla ir sandėliavimo patalpos, jie sužinojo tik budraus kaimyno dėka – jis atsitiktinai pamatė Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje informaciją apie vyksiantį šio projekto viešinimo susirinkimą.
Vilniaus rajono savivaldybė nesutinka, kad gyventojai nieko nežinojo. Esą jie juk dalyvavo viešajame susirinkime, po kurio projekto vykdytojams perduotos visos pastabos. Statytojai irgi nesupranta priekaištų – viešai projektas aptariamas kaip tik tada, kai to reikalaujama pagal teisės aktus.
Klevinėje prašoma ginti viešą interesą
Vis dėlto panašių situacijų Vilniaus rajone – ne viena. Prieš kelias savaites delfi.lt rašė apie Klevinės gyventojų problemas, kai šalia gyvenamųjų kvartalų suplanuota statyti sandėliavimo paskirties pastatą. Kaip 15min sakė šio kaimo gyventojai, jie kreipėsi net į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei aplinkos ministrą dėl šio sklypo paskirties pakeitimo ir planuojamo statyti sandėliavimo paskirties pastato.
Klevinės bendruomenės atstovų teigimu, pradėti projektuoti pastatą buvo galima dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymo, kuriuo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.
„Aplinkiniuose plotuose vyrauja vien mažaaukščiai vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai, o neužstatytuose sklypuose taip pat suplanuotos namų valdos, todėl teigiame, kad pramoninio ir sandėliavimo objekto atsiradimas viduryje esamos ir planuojamos gyvenvietės padarys šioms gyvenvietėms neigiamą poveikį – padidėjęs transporto intensyvumas ir taip jau perkrautu Senuoju Ukmergės keliu, padidėjęs triukšmas, padidėjusi oro bei vizualinė tarša“, – rašo bendruomenė.
Pramoninio ir sandėliavimo objekto atsiradimas vidury esamos ir planuojamos gyvenvietės padarys šioms gyvenvietėms neigiamą poveikį.
Institucijų gyventojai prašo ginti viešąjį interesą, įpareigoti atšaukti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymą dėl sklypo naudojimo būdo keitimo, užkirsti kelią tolesniems veiksmams – projektuoti statinį, gauti statybos leidimą ir statybas pradėti.
Savivaldybė: tai pradinė stadija
Vilniaus rajono savivaldybė savo interneto svetainėje yra išplatinusi šios situacijos paaiškinimą, kuriame tikinama, kad žemės naudojimo paskirtis pakeista pagal galiojančius teisės aktus.
„Atkreipiame dėmesį, kad tai yra tik pradinė projekto rengimo stadija – projektinių pasiūlymų svarstymas, susijusi su teritorijų planavimu. Kol kas nebuvo kreiptasi dėl statybos leidimo išdavimo šiame sklype ir joks statybos leidimas nebuvo išduotas, nes tai yra dar tolimas procesas. Kaip savivaldybę informavo būsimas statytojas, jų įmonė prekiauja profesionalia restoranų įranga, tiekia šiems įrenginiams atsargines dalis, atlieka įrangos pritaikymą klientų patalpose. Planuojamos 2 sandėliavimo patalpos (315 kv. m ir 64 kv. m) ir kitos biuro patalpos. Projektuojamas pastatas būtų 8,3 m aukščio.
Tai yra tik pradinė projekto rengimo stadija – projektinių pasiūlymų svarstymas, susijusi su teritorijų planavimu.
Teisės aktų nustatyta tvarka 2019 m. spalio 10 d. buvo organizuotas viešasis projektinių pasiūlymų aptarimas, kuriame, deja, suinteresuota visuomenė nedalyvavo. Pripažindami, jog suinteresuota visuomenė yra ypač svarbus planuojamos ūkinės veiklos bei statinio projektavimo procesų dalyvis, savivaldybė projektuotojui persiųs visas gautas pretenzijas ir pasiūlys dar kartą organizuoti viešinimo procedūrą“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybė.
Nenori gamyklos
Su panašia situacija tikina susidūrę ir Nemenčinėlės kaime esančios sodų bendrijos „Vasara-2“ gyventojai. Jie pasakoja, kad arčiau nei 50 metrų iki gyvenamojo namo čia planuojama statyti polikarbonato gamyklą.
„Vilniaus rajone susiduria du poreikiai: viena vertus, tai puiki vieta gyventi žmonėms, norintiems būti toliau nuo miesto. Kita vertus, ypač dėl išvystyto kelių tinklo, tai yra puiki teritorija pramonės objektams. Visa bėda ta, kad rajono savivaldybė nesiima reikšmingo vaidmens derinant šiuos poreikius. Sunku įtarinėti korupcija, bet tos situacijos, kai sklypų paskirtis keičiama tiesiog direktoriaus įsakymu, neatsižvelgiant į neigiamą poveikį aplinkinėms gyvenvietėms (nors pagal pačios savivaldybės tvarkas tai turi būti daroma), kai (kaip Nemenčinėlės atveju) visame reikale figūruoja tos pačios pavardės, cituojant klasikus, „minčių kyla įvairių“, – 15min teigė Klevinės gyventojai.
Anot gyventojų, minimas sklypas yra U1 teritorijoje, tad jo paskirtis gali būti tik žemės ūkio, gyvenamoji arba komercinė, kadangi pramonės ir sandėliavimo paskirties sklypai priskiriami U2 teritorijai. Tačiau teritorijos šalia jų namų paskirtis vis tiek buvo pakeista, pasak kaimynų, motyvuojant, kad U1 zonoje galima planuoti ir U2 teritorijas, jeigu jos „nedarys neigiamo poveikio esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms“.
Nemenčinėlės gyventojai nesutinka, kad vos už 50 metrų nuo artimiausio gyvenamojo namo stovėsianti gamykla nedarys neigiamo poveikio. Bandydami apginti savo interesus sodininkų bendrijos „Vasara-2“ gyventojai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl sklypo Nemenčinėlės kaime Šaltoniškių g. 4 naudojimo keitimo.
Vilniaus rajone susiduria du poreikiai: viena vertus, tai puiki vieta gyventi žmonėms, norintiems būti toliau nuo miesto. Kita vertus, ypač dėl išvystyto kelių tinklo, tai yra puiki teritorija pramonės objektams.
Kreipėsi į teismą
Kreipimesi į teismą buvo nurodoma, kad gyventojai 2018 m. rugsėjį pamatė stendą šiame sklype, kuriame informuota apie planuojamą vykdyti ūkinę veiklą – gamybos ir sandėliavimo paskirties pastato statybą.
„Paaiškėjo, kad pastatytame pastate bus gaminamos (liejamos) polikarbonato plokštės. Gamybai naudojama žaliava – plastiko granulės arba plastiko atliekos (atraižos, brokuoti plastiko gaminiai), kurie vietoje bus smulkinami ir paleidžiami į plokščių gamybą“, – kreipimesi į teismą rašė gyventojai.
Nemenčinėlės gyventojai nesutinka, kad vos už 50 metrų nuo artimiausio gyvenamojo namo stovėsianti gamykla nedarys neigiamo poveikio.
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tiek savivaldybė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo bendrovė „Minsko 7“, kuri irgi prašė skundą atmesti, šiuos prašymus grindė tuo, kad sklypo naudojimo paskirtis pakeista teisėtai, o to, jog žemės paskirties keitimas darys neigiamą poveikį esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms, esą pareiškėja neįrodė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sodininkų bendrijos skundą atmetė, argumentuodamas, kad sklypo naudojimo būdas pakeistas teisėtai, o byloje kilęs ginčas, ar atsakovė tinkamai įvertino neigiamą poveikį esamoms ir planuojamoms gyvenvietėms, nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
„Suinteresuota visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje, turi teisę dalyvauti aplinkos ministro nustatyta tvarka atrankos dėl poveikio vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo aplinkai vertinimo procese, gauti informaciją, kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka“, – rašoma teismo nutartyje.
Statybos leidimas neišduotas
Anot Nemenčinėlės gyventojų, šį teismo sprendimą, priimtą šių metų pavasarį, jie yra apskundę Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Vilniaus rajono savivaldybė komentare 15min teigia, kad statybos leidimas UAB „Minsko 7“ minėtam projektui nėra išduotas.
„Tai dar tolimas procesas. Mūsų žiniomis, galutinė atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių dar nėra priimta (ją priima Aplinkos apsaugos agentūra). Savivaldybė, kaip viena iš subjektų, dalyvauja planuojamos ūkinės veiklos procese – nagrinėja atrankos informaciją.
Tai dar tolimas procesas. Mūsų žiniomis, galutinė atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių dar nėra priimta.
Atrankos informacijai savivaldybė pritarė tik patikslinus medžiagą. Pirmą kartą pateikus atrankos informaciją savivaldybė jai nepritarė, pateikė pastabas. Tik patikslinus atrankos informaciją, atsižvelgiant į savivaldybės pateiktas pastabas, buvo pritarta. Dėl kitų subjektų pritarimo planuojamos ūkinės veiklos atrankos informacijai savivaldybė duomenų neturi. Kol kas poveikio aplinkai vertinimas nėra atliktas, kadangi nėra galutinės atrankos išvados“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybė.
Be to, savivaldybė savo sulaukusi statytojų informacijos, kad visuose procesuose glaudžiai bendradarbiaujama tiek su suinteresuotų Nemenčinėlės k. gyventojų advokatu, tiek su gyventojais.
„Vertiname aktyvų visuomenės dalyvavimą ir esame suinteresuoti, kad teritorijų planavimo ir statinių projektavimo procesai vyktų sklandžiai ir nebūtų pažeisti suinteresuotos visuomenės interesai, o kylantys galimi interesų konfliktai būtų sprendžiami efektyviai. Todėl gyventojai jiems rūpimais klausimais visada gali kreiptis į savivaldybę. Visi prašymai ar paklausimai yra nagrinėjami, svarstomi, pagal galimybes priimami atitinkami sprendimai. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad prašymai turi būti pagrįsti ar turėti realų teisinį pagrindą. Tik bendradarbiaudami galime geriau įsigilinti į gyventojų poreikius ir lūkesčius, tinkamai ir laiku į juos reaguoti“, – tikina savivaldybė, taip atsakydama tiems gyventojams, kurie kaltina ją nesirūpinant jų interesais.
Žada, kad taršos nebus
Savo ruožtu gamyklą šioje vietoje ketinančios statyti bendrovės „Minsko 7“ direktorius Maksimilianas Dolženko tikina, kad viskas šioje situacijoje daroma pagal įstatymus. Bendrovė įsigijo sklypą, atliko poveikio aplinkai vertinimą, pasamdė projektuotojus. Kaip sako direktorius, jie mėgina gyventojams įrodyti, kad gamykla neterš aplinkos, tačiau niekas klausyti nenori.
„Žmonės visiškai nesupranta šitos technologijos, tokių linijų nėra Baltijos šalyse, nėra Lenkijoje. Šitų linijų privalumas yra toks, kad jos yra visiškai uždaro tipo – nei dūmų, nei jokių kitų teršalų. Gyventojai mums sako, kad turėtume statyti filtrus, tačiau jų nėra kur statyti, kadangi jokie dūmai neišeina. Linija pagaminta Italijoje, gaminys turi vadinamąjį direktyvinį kodą, kuriame aprašyta jo specifika. Tai mes miesto centre galime jį pastatyti“, – tikino M.Dolženko.
Gyventojai mums sako, kad turėtume statyti filtrus, tačiau jų nėra kur statyti, kadangi jokie dūmai neišeina.
Gamybos procesas, anot direktoriaus, bus toks: „Gamykla pirks granules iš Vokietijos, kurios bus beriamos į uždarą sistemą, kur esant 270 laipsnių temperatūrai suminkštėja, bet nedega, o tada mes suteikdami formą jas išstumiame. Siūliausi kaimynus nuvežti į tokią gamyklą, kad tik jie įsiklausytų. Bet jie neklauso.“
M.Dolženko sakė nesuprantąs, o kur tada Lietuvoje statyti gamyklą, jeigu visur susiduriama su tokiu gyventojų nepalankumu. O gamybai taip pat reikia išvystytos infrastruktūros, ši įmonė irgi moka infrastruktūros mokestį. Anot direktoriaus, už turimas sandėliavimo patalpas kitoje Vilniaus rajono vietoje, Kuprioniškėse, per metus sumokama 27 tūkst. eurų šio mokesčio. Teks jį mokėti ir Nemenčinėlės kaime.
Tačiau ant bendrovės, sako direktorius, „pilamos pamazgos“. Jis sako jau girdėjęs pasiūlymų kelti gamybą į Latviją, kur Ventspilyje kuriama laisvoji ekonominė zona, tik kol kas nepraranda vilties pastatyti gamyklą šalia Vilniaus.
