R.Kiškis turėtų pakeisti dabartinį institucijos vadovą Antonį Mikulskį, kuris FNTT vadovavo nuo 2017 m. rugsėjo.
Teisės magistro išsilavinimą turintis R.Kiškis vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1995 metų, pastaruosius 9 metus vadovauja Lietuvos kriminalinės policijos biurui, anksčiau yra vadovavęs Ukmergės rajono policijos komisariatui, turi didelę kovos su organizuotu nusikalstamumu patirtį, yra ne kartą apdovanotas ir skatintas už nuopelnus tarnybai ir valstybei.
Kaip specializuotos policijos įstaigos vadovas, jis koordinavo ir organizavo pokyčius policijos įstaigų padaliniuose, atliekančiuose ikiteisminį tyrimą ir kriminalinę žvalgybą, įgyvendino daug novatoriškų ir pažangių sprendimų šalies kriminalinės policijos veiklai gerinti. R. Kiškis didelį dėmesį skiria pažangos ir technologijų panaudojimo plėtrai.
R.Kiškio vadovaujamoje įstaigoje pareigūnai skatinami tobulėti, perimti patirtį iš pažangių užsienio valstybių, skleisti gerąją patirtį, dedamos visos pastangos pareigūnų motyvacijai didinti. Jam vadovaujant kriminalinės policijos biuras tapo tvirtu bei patikimu Europos teisėsaugos institucijų partneriu, padėjusiu įvykdyti ne vieną stambią tarptautinę operaciją.
Ministrės A.Bilotaitės teigimu, proveržis, naujas požiūris ir technologijų plėtra reikalinga ir FNTT, nes vis daugiau nusikaltimų atliekama elektroninėje erdvėje, o sparčiai besiplečiantis finansinių paslaugų sektorius kelia vis didesnių iššūkių valstybei, kuri turi prievolę prižiūrėti finansų rinkos dalyvių skaidrumą ir apsaugoti piliečių turtą.
„Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje keičiasi ir finansinių nusikaltimų pobūdis. Finansinių nusikaltimų schemos tampa vis sudėtingesnės, jos keliasi į elektronines erdvę, todėl turime sutelkti pajėgas ir užkirsti kelią valstybės ir piliečių apgaudinėjimui.
Naujų iššūkių kyla dėl ekonominių sankcijų Rusijai įgyvendinimo bei dėl itin sparčios finansinių technologijų plėtros. Taigi užtikrinant šalies finansinį saugumą FNTT strateginė reikšmė kasdien auga, tarnybai reikalingi nauji gebėjimai ir proaktyvi veikla“, – sako vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė.
Iš naujojo FNTT vadovo tikimasi aktyvių veiksmų tobulinant rizikų bei grėsmių vertinimo sistemą, didesnio dėmesio veiklos skaitmenizavimui, efektyviai išnaudojant naujausias technologijas, taip pat analizuojant ir naujas finansinio sektoriaus veiklos formas.
Daug aktyvesnių tarnybos veiksmų tikimasi identifikuojant, tiriant, realizuojant neteisėtai įgyto civilinio turto konfiskavimo procesus ir vykdant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.
Anot ministrės A.Bilotaitės, tarnybai šiuo metu taip pat labai svarbu pasirūpinti ir pareigūnų gebėjimų bei motyvacijos kovoti su naujos kartos finansiniais nusikaltimus stiprinimu.
Būtina imtis ir didesnės iniciatyvos vykdant prevenciją ir atliekant tyrimus veiksmų ir nusikaltimų, kuriais daroma žala yra didžiausia Lietuvos valstybės biudžetui ar Europos Sąjungos struktūriniams fondams.
Per praėjusius metus FNTT užbaigtus ikiteisminius tyrimus nustatyta valstybei padaryta žala – 44,3 mln. eurų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis siekia apie 21 mln. eurų. 2021 metais buvo pasikėsinta į 14,8 mln. eurų dydžio paramą iš Europos Sąjungos fondų.
Vidaus reikalų ministerija skiria ypatingą dėmesį pinigų plovimo prevencijai ir kovai su finansiniais nusikaltimais.
Šiais metais pasirašyta keturšalė – Vidaus reikalų ministerijos, FNTT, Policijos departamento ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro – sutartis, siekiant stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, mažinti šių nusikalstamų veikų grėsmes ir riziką nacionaliniu lygiu.
