Pastarosiomis dienomis feisbuke vėl suaktyvėjo teigiantieji, neva 5G ryšio plėtra turėjo įtakos COVID-19 protrūkiui. Teiginių spektras – platus.
Aiškinama esą karantino sukaustytame pasaulyje lengviau plėtoti 5G tinklą, o naujos kartos ryšio sukeliamos ligos esą yra priemonė sumažinti planetos gyventojų skaičiui.
Tai nėra tiesa. Europos Sąjungos (ES) kovos su dezinformacija ekspertai 5G ryšio tinklo siejimą su COVID-19 įvardijo vienu dažniausiai kartojamų melų.
Virusas, ne bangos
Pagrįstu įrodymu, kad 5G tinklas gali susilpninti žmogaus imunitetą taip pat nėra. Sausio mėnesio pabaigoje apie tai rašė britų „The Guardian“, faktų tikrintojai fullfact.org ir Kroatijos faktų tikrintojai faktograf.hr.
Pasaulinę pandemiją sukėlė ne radijo bangos, kurios naudojamos 5G tinklui, o virusas. Naujausi tyrimai rodo, kad labiausiai tikėtina, kad virusas į žmogaus organizmą peršoko iš kito žinduolio.
SŪRS ir AARS pasaulį sudrebino atitinkamai 2003 m. ir 2012 m., gerokai iki pastatant pirmuosius 5G ryšio bokštus.
Daugiau apie COVID-19 sukeliančio SARS-CoV-2 virusą kilmę – čia.
Teoriją, esą koronaviruso protrūkis tėra būdas paslėpti 5G ryšio sukeltą ligą tyrė JAV faktų tikrintojai „Politifact“ ir taip pat konstatavo, kad tai tėra pagrindo neturinti sąmokslo teorija.
Dainininkės teorija
Tuo metu nenuginčijamų įrodymų, kad 5G ryšis kenkia žmogaus sveikatai – nėra. Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NSVL) sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vadovo Mariaus Urbono, tyrimų, kurie įrodytų tiesioginę 5G tinklo žalą žmogaus sveikatai, jam matyti neteko.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad neviršijus leidžiamų ribinių verčių nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia vėžinių susirgimų, širdies ir kraujotakos sistemos ligų, nervų sistemos susirgimų, nesukelia vyrų nevaisingumo, vaikų vystymosi pokyčių“, – 15min vasarį sakė M.Urbonas.
Daugiau informacijos apie 5G tinklo plėtros poveikį – čia.
Dėmesį į 5G tinklo sąsajas su COVID-19 protrūkiu paskutiniu metu siekė JAV dainininkė Keri Hilson. Atlikėjos pasisakymus tyrę Jungtinių Valstijų žurnalistai juose neaptiko nė krislo tiesos.
Paradoksalu, tačiau dalis feisbuko įrašų kalba apie itin slaptus populiacijos kontrolės planus apie, kuriuos nežino niekas. Vis dėlto daugiausia informacijos apie tokius ketinimus turi nieko bendro nei su mokslu, nei su 5G ryšiu neturintys feisbuko grupių nariai.
Laiko saugiu
5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis.
Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu.
Nors 5G ryšiui naudojamos aukštesnio dažnio bangos, jos vis dar patenka į nejonizuojančių kategoriją. Tai reiškia, kad tokio tipo bangos neturi pakankamai energijos, kad galėtų pažeisti ląsteles.
Pavyzdžiui, žmogaus akimi matoma šviesa sklinda dar aukštesnio dažnio elektromagnetinėmis bangomis. Kartu su saulės šviesa keliaujančios ultravioletinės bangos – balansuoja ties jonizuojančios spinduliuotės riba.
Spinduliuotės keliamo pavojau žmogaus sveikatai neįžvelgia Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO), Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija (ICNIRP).
Tiesa, yra mokslininkų, išreiškusių rūpestį dėl nenuspėjamos 5G tinklo plėtros poveikio žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, Kalifornijos Berklio universiteto tyrėjas Joelis Moskowitzas klausimą dėl saugumo iškėlė žurnalo „Scientific American“ tinklaraštyje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.