„[...] gavus šią (bendrovių „Pfizer“ ir „BionNTech“ kuriamą vakciną – aut.past.) mRNA injekciją žmogus iš esmės tampa GMO“, – teigia įrašo feisbuke autorius. Nuo įrašo paskelbimo dienos juo buvo pasidalinta beveik 500 kartų.
Tačiau RNR vakcinos žmogaus genų keisti negali ir nekeičia. Todėl nei pagal RNR vakcinos veikimo modelį, nei pagal oficialų genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) apibrėžimą mRNR vakcinos žmogus netampa GMO.
Kas ta iRNR vakcina?
Įraše naudojamas angliškas terminas „mRNA“ (ang. messenger RNA). Ši raidžių kombinacija lietuviškai verčiama „informacinė ribonukleino rūgštis“ arba iRNR.
Įprastose vakcinose dažniausiai naudojami neaktyvūs ligas sukeliantys mikroorganizmai arba patogenų pagaminti baltymai (antigenai). Patekę į organizmą, jie suaktyvina imuninę sistemą, kad ši būtų pajėgi kovoti su į organizmą patekusiu gyvu ligos sukėlėju.
Kembridžo universiteto idėjų kalvės „PHG Foundation“ teigimu, RNR vakcina veikia panaudojant procesą, kurį žmogaus ląstelės atlieka gamindamos baltyminius junginius. Kiekvieną akimirką gyvo žmogaus ląstelės naudoja DNR iRNR molekulių gamybai.
Šios naudojamos gaminti specifinius baltymus. iRNR molekulės yra „baltymų inžinieriai“, amato išmokę iš DNR užkoduotos informacijos. Šis procesas mūsų visų organizmuose vyksta nuolatos.
iRNR pagrindu sukurtos vakcinos pagalba į organizmą patenka iRNR molekulė, kuriai mokslininkai jau yra suteikę „statyboms“ reikalingą informaciją, gautą iš COVID-19 sukeliančio viruso genetinės informacijos.
Gavusios šią informaciją mūsų kūno ląstelės žino, kokius antigenus gaminti. COVID-19 atveju, tai yra informacija apie spyglinį (S) baltymą, kurį SARS-CoV-2 naudoja prisijungti prie žmogaus ląstelių.
„Tokiu būdu jūsų imuninės sistemos ląstelės išmoksta atpažinti viruso baltymus ir sukelia imuninės sistemos atsaką prieš juos, sukurdama viruso baltymus atpažįstančius antikūnus“, – naujienų agentūrai AP vakcinos veikimo principą paaiškino Kolumbijos universiteto biologijos ir chemijos profesorius Brentas R.Stockwellas.
Žmogaus genetinė sandara šiuo procesu nėra keičiama. Suleistos iRNR molekulės organizme išgyvena kelias valandas, o per tą laiką imuninei sistemai suteikia kovai su COVID-19 sukeliančiu virusu reikalingų antigenų gamybos receptą.
Kas tas GMO?
Europos Sąjungos (ES) teisėkūroje GMO yra apibūdinami kaip „organizmai, kurių genetinė medžiaga (DNR) buvo pakeista tokiu būdu, kuris nenutinka natūraliai dauginantis ar kitokiu natūralios rekombinacijos būdu“.
Idant organizmas būtų priskiriamas GMO kategorijai, turi būti pakeista jo DNR ląstelių branduolio informacija. Tuo metu iRNR vakcinos veikimo modelyje pasitelkiamas jau egzistuojantis žmogaus DNR ląstelių veikimo mechanizmas, o DNR užkoduota informacija nėra keičiama.
iRNR vakcinos pagalba į kūną patenka molekulės, kurios imuninei sistemai nurodo, kokius antigenus kurti. Grįžtant prie statybvietės analogijos, iRNR vakcina į statybų aikštelę įleidžia konkrečią užduotį išmanantį inžinierių, kuris moko statybininkus, kaip išspręsti susidariusią problemą.
GMO pavyzdys būtų tinkamas, jei vakcinos pagalba informacija, kaip susikurti „inžinierius“, būtų įterpiama į žmogaus DNR ir ne tik itin ilgam laikui liktų DNR atmintyje, bet ir būtų perduodama atžaloms iš kartos į kartą.
Panašių įrašų, kuriuose aiškinama neva iRNR tipo vakcina keičia žmogaus DNR, būta ir anksčiau. Juos narpliojo naujienų agentūros AP ir „Reuters“, britų faktų tikrintojai fullfact.org.
Patikimi šaltiniai
Informacinę erdvę stebinčių institucijų ir SAM atstovai pataria nenaudoti socialinių tinklų kaip vienintelio informacijos šaltinio ir ypač skeptiškai vertinti bet kokią informaciją, skelbiamą komentaruose.
Raginama rinktis oficialių institucijų, patikimų žiniasklaidos priemonių duomenis bei akylai stebėti, iš kur atkeliauja informacija.
Oficialią informaciją apie COVID-19 pateikia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
