K.Mažeika praėjusį penktadienį įsakymu pakeitė medžioklės taisykles ir nuo 2022-ųjų įteisino medžioklę lankais. Ministras aiškino, kad taisykles Medžioklės taryboje su suinteresuotomis pusėmis suderino aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė, tačiau tarybos nariai tai neigė.
K.Mažeikos atstovas spaudai Justas Jaskonis BNS pirmadienį aiškino, jog ministras pavedė viceministrei Rasai Vaitkevičiūtei nedelsiant parengti įsakymą, kuriuo sustabdomas Medžioklės taisyklių punktas, įteisinantis lankų naudojimą medžioklėje.
Toks įsakymas paskelbtas antradienio pavakarę.
Juo ministras netekusiu galios paskelbė papunktį, kuriuo leista medžioklė lankais ir durklais nuo 2022 metų balandžio 1 dienos.
Kokie kiti svarbiausi medžioklės pakeitimai, kuriuos priėmė ministras K.Mažeika?
Stirnoms ir danieliams nepasisekė
Įsigaliojus įsakymui, nuo šiol gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sąraše liko briedis, taurusis elnias ir vilkas.
Iš šio sąrašo buvo išbrauktos stirnos bei danieliai. Tai reiškia, kad jų medžioklė neberibojama.
Aplinkosaugininkų organizacijos tokiam pakeitimui prieštaravo, teikdamos, kad šios rūšys ir taip daug medžiojamos, o atsisakius limitų jų valdymas visiškai atiduodamas medžiotojams, tačiau į tai ministras neatsižvelgė.
Medžiokliniai prožektoriai – ne tik šernams
Anksčiau medžioklinius prožektorius buvo leista naudoti tik šernų medžioklei, tačiau K.Mažeikos įsakymas juos leido naudoti medžiojant lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių.
„Prieštaraujame tam, kad lapėms daroma išimtis draudime naudoti prožektorius, sulyginant jas su invaziniais žvėrimis, kurių populiacijas siekiama kryptingai mažinti“, – derinant dokumentą ministerijai rašė „Aplinkosaugos koalicija“, vienijanti daugelį aplinkosauginių organizacijų, tačiau į tai taip pat nebuvo atsižvelgta.
Prailgino medžioklės terminus
Ministro įsakymu buvo prailginti medžioklės terminai atskiroms rūšims:
- Briedžius patinus leista medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Anksčiau tai buvo galima iki gruodžio 15 dienos.
- Briedžių pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. Anksčiau tai buvo galima iki lapkričio 15 dienos.
- Tauriuosius elnius pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 iki sausio 31 dienos. Anksčiau buvo leidžiama iki sausio 15 dienos.
- Stirninus – nuo gegužės 1 iki spalio 31 dienos. Anksčiau juos buvo galima medžioti nuo gegužės 15 iki spalio 15 dienos.
- Pilkuosius kiškius – nebeliko ribojimo šiai rūšiai rengti tik 2 medžiokles.
Gali pribaigti, jei pasirodys akivaizdžiai sergantis
Taisyklėse įtvirtinta akivaizdžiai sergančio gyvūno sąvoka. Anksčiau būdavo leidžiama pribaigti sužeistus gyvūnus tam, kad jie nesikankintų, tačiau dabar dar ir akivaizdžiai sergančius.
Kaip turi atrodyti gyvūnas, kad jis medžiotojui pasirodytų akivaizdžiai sergantis, įsakyme nepaaiškinama. Nutraukus gyvūno gyvenimą jį reikia nufotografuoti arba nufilmuoti ir pateikti medžiagą Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams.
Pakoregavo taisykles, kaip elgtis rezervatuose
Anksčiau medžioklės vadovai turėjo patikrinti medžiotojų leidimus ginklams, tačiau dabar pakanka patikrinti tik medžioklės bilietus.
Iš Medžioklės taisyklių buvo išbrauktas punktas, kuriuo buvo numatyta, kad 300 metrų zonoje apie valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose esančius gamtinius rezervatus, taip pat valstybinius rezervatus, kai nenustatytos valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonos, privaloma laikytis apribojimų – leisti sekti sužeistus gyvūnus tik iki tos ribos, drausti įrengti šėryklas kanopiniams, kitaip juos jaukinti ir vilioti ir pan.
Vietoje to, įstatyme atsirado kuklesni apribojimai: „Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radavietėse.“
Pasak antradienį išplatinto „Aplinkos koalicijos“ pranešimo, šis pakeitimas reiškia, jog dabar bus galima statyti medžioklės bokštelius nors ir šalia draustinio ribos, ten vilioti žvėris.
„Viliojimo vietos pritraukia nenatūraliai didelį šernų skaičių, jie ištrypia takus, knisa paklotę ir gali kelti grėsmę draustiniuose saugomoms vertybėms, pvz., ant žemės perintiems paukščiams ar retoms augalų rūšims“, – teigiama išplatintame organizacijos pranešime.
Uždraudė trukdyti medžioti
Ministras įsakyme taip pat numatė naują sąvoką – trukdymą medžioti.
Anot dokumento, tai – aktyvūs asmenų veiksmai medžioklės plotuose, kuriais jie siekia neleisti medžioklės plotų naudotojui teisėtai medžioti, naudotis kitomis Medžioklės įstatymo jam suteiktomis teisėmis arba vykdyti šiame įstatyme numatytas pareigas. Įsakyme numatytas draudimas bet kaip trukdyti medžioti.
Patobulinus taisykles, šratais ir grankulkėmis anksčiau buvo draudžiama medžioti tik briedžius ir elnius, nuo šiol – draudžiama visus kanopinius žvėris.
Pareikalavo atšaukti visus pakeitimus
Baltijos aplinkos forumas (BAF) antradienį išplatino pranešimą, kuriame paragino atšaukti visus naujai priimtus Medžioklės taisyklių pataisymus ir būtų grįžtama prie diskusijų ir pakeitimų derinimo su visuomene.
Atšaukti Medžioklės taisyklių pakeitimus antradienį pareikalavo ir 7 organizacijas vienijanti „Aplinkosaugos koalicija“.
„Mes nerimaujame, kad medžioklė lankais buvo tik masalas visuomenės dėmesiui nukreipti, o šį punktą panaikinus ir dėmesiui atslūgus, kiti, ne mažiau blogi dalykai taisyklėse liks. Galbūt tokia buvo ministro-medžiotojo strategija?“ – pranešime cituojamas nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Jis atkreipė dėmesį ir į kitus įsakymo punktus.
Leis medžioti ne tik kormoranus, bet ir daug kitų žuvis lesančių paukščių
Anot BAF, naujose taisyklėse atsirado punktas, leidžiantis žuvininkystės tvenkiniuose medžioti ne tik kormoranus, bet ir visus žuvilesius paukščius.
Tai, anot pranešimo, leistų medžioti net ir saugotinas paukščių rūšis, tokias kaip pilkasis garnys (populiacija – sparčiai nykstanti), didysis dančiasnapis (ką tik išbrauktas iš Lietuvos Raudonosios knygos), kragas, ir kiti nuo žuvų priklausomi paukščiai.
„Toks sprendimas kardinaliai prieštarauja tiek Europos, tiek ir Lietuvos gamtosaugos įstatymams. Mes griežtai pasisakome prieš tokius leidimus ir reikalaujame visas šias ministro paskubomis prastumtas taisykles atšaukti“, – pranešime cituojamas Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Leis pasiimti sumedžiotų saugomų rūšių dalis
Pasak pranešimo, naujosios taisyklės leidžia pasiimti naudojimui (iškamšoms ar maistui) net ir tuos gyvūnus, kurių medžioti negalima, tačiau jie sumedžiojami dėl to, kad serga ar yra sužeisti.
Tai galiotų ir saugomoms rūšims tokioms kaip stumbrai. Pasak judėjimo „Aš prieš medžioklę“ atstovų, leidus sumedžiotus sergančius ar sužeistus gyvūnus, kurių įprastai medžioti negalima, naudoti iškamšoms ir dešroms, gali būti, kad Lietuvoje netikėtai išaugtų „sergančių“ ar „sužeistų“ stumbrų ar kitų įprastai nemedžiojamų gyvūnų skaičius.
Į šį punktą dėmesį atkreipė ir „Aplinkosaugos koalicija“, teigdama, kad iki šiol galiojęs draudimas savo reikmėms naudoti tokius gyvūnus yra visuotinis gamtosauginis principas, kuriuo siekiama, jog ta rūšis, pvz., stumbras ar lūšis, netaptų pageidaujamu medžioklės objektu. Anot organizacijos, leidus sunaudoti stumbrų mėsą, gali būtų pastebima daugiau „susižalojusių“ ar „susirgusių“ stumbrų, kuriuos esą reikia sumedžioti.
Leis naktinį gyvūnų pjudymą šunimis
Iki šiol šunys medžioklėje buvo naudojami varyminėje medžioklėje išginti gyvūnus iš miško ar sužeisto gyvūno paieškai.
Pasak aplinkosaugininkų, prisidengiant invazinių gyvūnų – ondatrų, nutrijų, meškėnų, mangustų – naikinimu ar medžiojimu, įteisinta brutali naktinė medžioklė (pjudymas) su šunimis, kuri, gamtininkų vertinimu, yra itin brutali ir neetiška.
Šuo pagavęs gyvūną jį tąso ir kandžioja tol, kol prieina medžiotojas. Priėjęs medžiotojas naktį gyvūno nušauti negali, nes tamsoje galėtų sužeisti savo šunį, todėl tikėtina medžioklės baigtis – gyvūno užpjudymas negyvai ar uždaužant kitu įrankiu. Pasak nevyriausybininkų, mažai tikėtina, kad medžiotojai naudotų specialiai apmokytus šunis, galinčius atskirti išskirtinai tik invazines rūšis, todėl grėsme būti užpjudytais šunimis naktį iškiltų visiems gyvūnams.
Išlieka praktika gyvūnų viliojimo vietose naudoti pašarų normą iki 100 kg
Naujose taisyklėse, anot aplinkosaugininkų, išlieka ydinga praktika naudoti gerokai per didelę pašarų normą, kuri labiau panaši į gyvulių penėjimą nei viliojimą.
„Tokiu būdu šios taisyklės realiai leis nepažeidžiant teisės aktų penėti šernus, kiek širdis geidžia. Palyginimui, Europos Komisija kovai su kiaulių maru rekomenduoja viliojimo vietoje naudoti ne daugiau nei 10 kilogramų pašarų per mėnesį viename kvadratiniame kilometre. Taigi, ministras leido penėti laukinius gyvūnus it savo fermoje“, – sako Ž.Morkvėnas.
Medžioklę su prožektoriais laiko neetiška
Komentuodami leidimą plačiau naudoti prožektorius, visuomenininkai tikina, kad tamsoje prožektoriumi apšviestas gyvūnas yra suklaidinamas ir sudaromos nelygiavertės sąlygos medžioklėje – pašvietus medžiotojas lengvai nusišauna laimikį.
Dėl šių aspektų toks medžioklės būdas yra laikytinas neetišku. „Nors taisyklės ir nurodo, kokias rūšis galima medžioti naudojant prožektorius, tačiau realybėje užtikrinti, jog prožektoriai bus naudojami tik nurodytiems gyvūnams, yra neįmanoma, todėl šį pakeitimą galima vertinti kaip iš esmės įteisinantį neetišką medžioklės būdą“, – teigiama pranešime.
Barsukų medžioklė pratęsiama mėnesiui
„Aplinkosaugos koalicija“ taip pat antradienį paskelbė, kad taisyklėse visu mėnesiu prailgintas barsukų medžiojimo terminas, kuris dabar nutęsiamas iki Naujųjų metų, t.y. leidžiama medžioti žiemos miegui urvuose pasislėpusius barsukus.
Pasak organizacijos, medžiojant barsukus urvuose naudojami šunys ir urvai yra kasami, o tokia medžioklė žiemos miego metu yra itin neetiška.
Prezidento patarėjas: reikia diskutuoti dėl kitų punktų
Prezidento patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius antradienį sakė, kad reikia stabdyti ir kitus kontroversiškus įsakymo punktus, ne tik įteisinusį lankus.
„Manau, reikia stabdyti ir kitus punktus, kurie yra kontroversiški. Pavyzdžiui, yra toks punktas apie trukdymą medžioti, apie tai, kaip naudojami prožektoriai, kaip naudojami šunys medžioklėje, kaip sumažinamos zonos, kur negalima medžioti aplink valstybinius parkus, rezervatus. Taigi, visus tuos punktus reikėtų stabdyti, diskutuoti su visuomene ir priimti suderintus pagrįstus ir visuomenės lūkesčius atitinkančius sprendimus“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo prezidento patarėjas, kurį citavo BNS.
