Vyriausybėje yra parengta mokesčių reforma. Tačiau kol kas su ja supažindinti tik valdančiosios koalicijos partneriai.
Esą jeigu rasis pritarimas, pertvarka bus pateikta Seimui.
Pasak I.Segalovičienės, prezidentūra nėra susipažinusi su tuo, kas dėl mokesčių pakeitimų diskutuojama koalicijoje.
Tačiau dalyvavo pirminėse diskusijose darbo grupėje ir teikė savo siūlymus.
Iš reformos G.Nausėda, jo patarėjos teigimu, tikisi mokesčių teisingumo.
Prezidentūros nuomone, reikia numatyti papildomas mokestines paskatas šeimoms, auginančioms vaikus, peržiūrėti apmokestinimo pagal veiklos formas skirtumus, galvoti apie investicijų skatinimą, šešėlio mažinimą.
„Žinoma, kada kalbame apie mokesčių reformą, prezidentui yra labai svarbu, kad nebūtų pamesta pagarba žmogui ir dialogas su visuomene.
Šiuo atveju reikia sutarti dėl mokesčių reformos ne tik tarp koalicijos partnerių arba su opozicija. Visų pirma turi būti pasiektas labai aiškus socialinis kontraktas.
Žmonės turi suprasti, kodėl jie turėtų mokėti, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokestį, ką iš to gaus“, – interviu 15min sakė G.Nausėdos vyriausioji patarėja, prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
Tarp turtingiausių ir skurdžiausių – didelis skirtumas
– Pastarieji metai buvo iš tiesų itin sudėtingi: nuo karo Ukrainoje ir visų iš to sekusių problemų bei pasekmių iki toliau smarkiai brangstančio pragyvenimo čia, Lietuvoje.
Kaip, prezidentūros akimis, regis tas gyvenimas Lietuvoje? Turint mintyje, kad prezidentas ir į rinkimus ėjo, ir visą kadenciją akcentuoja gerovės valstybės principo įgyvendinimą šalyje.
– Kai vertiname bendrą situaciją, visų pirma turime suprasti, kad Lietuva vis dar yra labai netolygi. Žiūrint įvairiais aspektais.
Pirmiausia ta problema ir bendrai gerovės valstybės idėja, su kuria prezidentas atėjo 2019 metais, yra paremta būtent principu mažinti visų rūšių nelygybę.
Ypač augant ekonomikai, visiškai neteisinga, jog tam tikros visuomenės grupės, palyginti su kitomis, to augimo nepajunta arba pajunta per lėtai ar netolygiai.
Kai ekonomika ir biudžetas auga, o struktūrinės esminės problemos išlieka nesprendžiamos, tuomet visuminė nelygybės problema išlieka tikrai didelė.
Dabartinės aplinkybės – karas Ukrainoje ir iš to išeinančios visos pasekmės: infliacija, energetikos kaštai, dar ir popandeminis laikotarpis – tą nelygybę mums apnuogina dar stipriau.
Peržvelgę bendrą situaciją, pamatytume, kad tikrai yra asmenų grupė, kuri ir iki šiol buvo pažeidžiama, – tai mažas pajamas gaunantys arba žemame socialiniame ir ekonominiame kontekste gyvenantys žmonės.
Jie susiduria su skurdo, atskirties rizika ir jų situacija tikrai yra ta, kurią turime stebėti, ir būtent šiais žmonėmis rūpintis pirmiausiai ir labiausiai.
Skirtumas tarp 20 proc. tų, kurie turi mažiausias pajamas, ir 20 proc. tų, kurie turi didžiausias, yra 6 kartai.
Nuo prezidento atėjimo pradžios tai vienas rodiklių, kurį šalies vadovas stebi, ir situacija yra pagerėjusi – atėję matėme 7 kartų skirtumą.
Tarp 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių žmonių yra tokių, kuriems galbūt situacija ir gerėja. Matome, kad kai kurių pajamos tikrai gali augti.
Bet ši krizė turbūt išskirtinė dar ir tuo, kad labai stipriai paliečia ne tik pažeidžiamas grupes, ją jau jaučia ir vidurinioji klasė – jos perkamoji galia nukenčia.
Na, o mažėjant perkamajai galiai, akivaizdu, kad žmonės turi mažiau galimybių rūpintis tokiomis ne pirmo būtinumo savo gyvenimo sritimis kaip švietimas, sveikata, o tai labai stipriai lemia jų gyvenimo kokybę ir gerovę, tam irgi turi būti skiriamas didelis dėmesys.
Todėl būtent su žmonių gerove yra tiesiogiai susijęs šis siekis – stabilizuoti arba pristabdyti perkamosios galios mažėjimą ir toms būtinosioms kitoms sritims – ne tik maistui, būstui, bet ir švietimui, kultūrai, socialinei sričiai, tam, kad žmonių gyvenimo kokybė nekristų.
Aišku, galimybių nelygybė irgi egzistuoja ir, matyt, ši mūsų krizė – pavadinkime ją taip sąlyginai – palietė visuomenės grupes nevienodai.
Ši mūsų krizė – pavadinkime ją taip sąlyginai – palietė visuomenės grupes nevienodai.
Iš tiesų žmonės turi ne tokias pačias sąlygas gauti viešąsias paslaugas, nevienodai su situacija susiduria žmonės kaime arba mieste.
Tad turint omenyje nelygybę, skurdo riziką, socialinę atskirtį, perkamosios galios mažėjimą ne tik pažeidžiamų grupių, bet ir viduriniosios klasės lygiu, vienas svarbiausių darbų buvo ir tebėra pasirūpinti žmonėmis, t. y. didinti jų pajamas ir išlaikyti perkamąją galią kuo mažiau krintančią, kad žmonių gyvenimo kokybė nukentėtų kuo mažiau.
Tie sprendimai 2023 metams yra padaryti ir vasario mėnesį jau matysime konkrečius rezultatus, kai žmonės gaus padidintus atlyginimus ar socialines išmokas.
Prezidentui čia labai svarbus pats mąstymo būdas, kaip mes elgiamės sunkiose situacijose – tiek pandemijos, tiek karo Ukrainoje akivaizdoje.
Ar taupome, ar veržiamės diržus, kaip antai per krizę 2009 metais, kas iš principo galiausiai mums apsisuko labai stipriai – išaugo ir nedarbas, ir skurdas, ir socialinė atskirtis, emigracija, ar mes kaip valstybė iš tikrųjų, jeigu galime, padedame laiku ir adekvačiai, taip suamortizuodami ekonominius sunkumus ir realiai apčiuopiamais sprendimais padėdami žmonėms, kai jiems to labiausiai reikia.
Anticiklinės politikos taikymas mums atrodo svarbus ir tai yra mūsų galimybė. O toliau turime atidžiai stebėti situaciją – kokia žmonių padėtis, koks biudžetas, ekonomika, verslo būklė, ir laiku reaguoti remiantis būtent gerovės valstybės principais ir anticiklinės ekonominės politikos galimybėmis.
– Vis dėlto, nepaisant to, kad Vyriausybė numatė pagalbos gyventojams priemones, jos daugiausia orientuotos į kainų šoko švelninimą. T.y. iš esmės į kompensacijas dėl energijos kainų kilimo. Ar to užtenka?
Ir vėlgi, nepaisant to, kad auga pensijos, vaiko pinigai, kitokios valstybės garantuojamos išmokos, akivaizdu, jog padidėjimas šitame kontekste dargi nukeliauja į minusą, t.y. nepadengia niekaip to išlaidų augimo. Tai kaip čia viskas atrodo?
– Iš tikrųjų čia turbūt vėlgi reikėtų pirmiausia stabtelėti ties pažeidžiamiausiomis grupėmis.
