Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje iki šiol valstybės biudžeto lėšomis yra įsteigti 28 grupinio gyvenimo namai, kuriuose šiuo metu gyvena 38 vaikai ir 174 suaugę asmenys. Jie įsikūrę Telšių, Kėdainių, Kelmės, Panevėžio, Šilutės, Marijampolės, Akmenės, Tauragės, Vilkaviškio, Švenčionių, Pakruojo rajonuose, Kaune, Šiauliuose, Kalvarijoje ir Visagine.
Ministerijos atstovai tikina, kad Žiežmarių atvejis nėra vienintelis –bendruomenės nepasitenkinimas dėl neįgaliųjų apgyvendinimo jau buvo kilęs Kauno mieste, Didvyžiuose, Marijampolėje ir Visagine.
Suprantame, kad perėjimas nuo stacionarios globos prie naujų formų bendruomeninių paslaugų yra reikšmingas sisteminis pokytis.
„Globos namų administracijos buvo susitikusios su vietos bendruomenėmis, kalbėjosi apie globos namų pertvarką, bendruomenės ir savivaldybių atstovai lankėsi kituose sėkmingai veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose, kur galėjo bendrauti su grupinio gyvenimo namų gyventojais, darbuotojais ir kaimynais.
Suprantame, kad perėjimas nuo stacionarios globos prie naujų formų bendruomeninių paslaugų yra reikšmingas sisteminis pokytis, kuris ir dabar, ir ateityje reikalaus daug visų mūsų pastangų, supratingumo ir geranoriškumo“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Jie pabrėžia, kad ši pertvarka prasidėjo nuo išsamios analizės – buvo tiriamas visuomenės požiūris, socialinės globos įstaigų gyventojų poreikis. Vėliau buvo organizuotos diskusijos, sukurtos ekspertų grupės.
„Pertvarkos procesas yra sudėtingas ir ilgas, o jo sėkmė priklauso tiek nuo kiekvieno šioje srityje dirbančio specialisto, tiek nuo bendruomenių atvirumo ir tolerancijos.
Taip pat primename, kad Seimas, ratifikuodamas Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, pripažino kiekvieno neįgalaus asmens teisę pasirinkti, kur gyventi ir su kuo gyventi, ir įsipareigojo užtikrinti reikiamą pagalbą bendruomenėje“, – atsiųstame atsakyme tikino SADM.
Neįgalieji su kaimynais geria arbatą
Grupinio gyvenimo namų vadovai įsitikinę, kad žmonės neįgaliųjų bijo be reikalo. Visagine grupinio gyvenimo namai neįgaliesiems veikia jau antrus metus. Protinę ar psichinę negalią turintys žmonės buvo atkelti į kelis sujungtus butus ir iki šiol gyvena daugiabutyje. Visagino socialinės globos namų direktorė Vida Meškėnienė 15min pasakojo, kad pradžia buvo labai sunki, kaimynai reiškė nepasitenkinimą, tačiau, įsikėlus neįgaliesiems, požiūris pakito.
„Per dvejus metus dar neturėjome jokių problemų nei su gyventojais, nei su visuomene. Mūsų daugiabutis labai didelis, bet visi jau tapo draugais, neįgalieji iš tikrųjų jaučiasi kaip namuose“, – kalbėjo V.Meškėnienė.
Visagino socialinės globos namų vadovė pažymėjo, kad butuose gyvenantys aštuoni neįgalieji patys savarankiškai gamina maistą, tvarko namus, vaikšto į įvairius būrelius ir puikiai pritapo prie kaimynų.
„Gal ir normalu, kad yra tas pasipriešinimas, kai žmonės jų dar nemato, nesusipažįsta, nebendrauja, bet dabar kaimynai ateina ir į svečius, kartu geria arbatą“, – pasakojo V.Meškėnienė.
Pas mus visi linksmi, bendraujantys, visi vieni kitus priima ir gerbia.
Ji džiaugiasi, kad bent Visagine gyventojai tikrai tampa sąmoningesni neįgaliųjų atžvilgiu.
„Jiems apsigyvenus, kaimynų požiūris pasikeitė kardinaliai. Labai džiaugiuosi, kad tas požiūris keičiasi, nes pas mus visi linksmi, bendraujantys, visi vieni kitus priima ir gerbia.
Kaip tik ruošiamės statyti naujus namus Dūkšte, tai irgi buvau nuvažiavusi, kalbėjau, Ignalinos savivaldybė ir sklypą noriai duoda, tikrai nėra jokio pasipriešinimo“, – sakė V.Meškėnienė.
Pokyčiai nevyksta greitai
Vilkaviškio rajono Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys 15min pripažino, jog neigiamos žmonių reakcijos prieš kraustynes taip pat sulaukė – gyventojai rinko parašus, kad neįgalieji pas juos nebūtų atkeliami.
Tačiau, pasak jo, po daugiau nei metų gyventojai jau suprato, kad globos namai, siekdami integruoti neįgaliuosius, tikrai nenori sukelti konfliktų.
„Visi nori, kad būtų gerai, todėl parenkami tie gyventojai, kurie gali gyventi kartu. Ne paslaptis, kad kai kurie turi ir rimtų elgesio sutrikimų, kelia rūpesčių dėl tam tikrų charakterio bruožų, o dabar aplinkiniai sako, kad neįgaliųjų jie kartais net nepastebi“, – sakė R.Žiemys.
Jis taip pat patvirtino, kad Vilkaviškio neįgalieji patys užsiima įvairiomis veiklomis, vaikšto į psichikos sveikatos centrus, patys apsiperka ir ruošia maistą, dalyvauja renginiuose, bendrauja.
R.Žiemys pasakojo, kad prieš atsikraustant neįgaliesiems buvo diskutuojama ir su savivaldybės atstovais, ir su kaimynais, siekiant atsakyti į visus rūpimus klausimus. Artimiausiu metu, pasak jo, planuojama įrengti ir daugiau būstų neįgaliesiems.
Žmonės mokosi vieni iš kitų, todėl matydami geruosius pavyzdžius jie supras, kad tai nieko baisaus.
„Kitais metais planuojame statyti dar trejus namus, bet norėtumėm, kad jie nebūtų kur nors pakraštyje, nes kartais reikia ir ligoninės, ir dar kažkur nuvykti. Vis tik tai turi būti integracija“, – kalbėjo R.Žiemys.
Jis pabrėžė, kad visuomenės požiūris į neįgaliuosius negali greitai pasikeisti, todėl svarbu yra visų pirma kitokius žmones pažinti iš arčiau.
„Žmonės mokosi vieni iš kitų, todėl matydami geruosius pavyzdžius jie supras, kad tai nieko baisaus. Tada ta priešprieša ir dingsta, o juk kiekvienas nepažintas dalykas kelia baimę“, – sakė Didvyžių socialinės globos namų vadovas.
15min jau rašė, kad Žiežmarių gyventojai nėra patenkinti Strėvininkų socialinės globos namų ketinimu dešimčiai neįgaliųjų pastatyti naujus grupinio gyvenimo namus. Ketvirtadienį vietos gyventojai susitikime su globos namų direktoriumi liejo emocijas ir protestavo prieš naujų kaimynų atkeldinimą.
