Tai, kad televizijų eteryje nebeliko ilgesnių Šaulių sąjungos Pelėdų būrio neatlygintinai sukurtų reklamų apie vakcinaciją, 15min patvirtino sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.
Ji teigė, kad pereinant prie jaunesnių žmonių skiepijimo bei artėjant gegužės 31ajai, kai turėtų prasidėti vieninga masinė vakcinacija, informacijos sklaidos priemonės ir kanalai keičiasi.
Komunikuojam žinutę, o tai ką duoda skiepas, kokias galimybes atveria.
„Jaunėjant vakcinuojamų asmenų kiekiui, labiau pereinama į socialinius tinklus. Taip pat pakito reklamų pobūdis televizijoje – pereinama nuo tikslinės auditorijos 65+ į jaunesnę auditoriją, kitaip tariant, komunikuojam žinutę, o tai ką duoda skiepas, kokias galimybes atveria“, – komentavo A.Šuksta.
Senjorus bandys pasiekti kitaip
Neseniai pradėtos transliuoti reklamos yra 10 sekundžių trukmės.
Jose, kitaip nei ankstesnėse, neišvysime medicinos specialistų, aiškinančių, kokia yra skiepų nauda.
Šios reklamos paprastesnės – tik su muzika ir judančia vizualizacija.
Jas bežiūrint, galima susidaryti įspūdį, kad pasiskiepijusieji įgis laisvę vaišintis, sportuoti, pramogauti, keliauti, iškylauti ar apkabinti.
Reklamas, kaip ir ankstesnes, kūrė šauliai, o su turiniu esą padėjo Lietuvos komunikacijos asociacija.
„Prašėme pagalbos šaulių organizacijos ir ją gavome. Taip pat kreipėmės į Komunikacijos asociaciją, formavome pagrindines žinutes, kokios jos turėtų išeiti. Asociacija tikrai mums pagelbėjo“, – tikino ministro atstovė spaudai.
Nors į senjorus orientuotos reklamos eteryje nebeliko, A.Šuksta pažymėjo, jog informacija apie vakcinaciją juos turėtų pasiekti kitais keliais.
„Šiuo metu reklamos nėra transliuojamos, tačiau yra išlikusios kitos priemonės – didžiąja dalimi lankstinukai, savivaldybių vykdoma programa, komunikacija per regioninę žiniasklaidą ir jos kanalus“, – vardijo ji.
-
Apklausa parodė, kiek Lietuvos gyventojų sutiktų skiepytis nuo COVID-19: sąmokslo teorijos ne itin populiarios
-
Reklaminė vakcinacijos kampanija startuos tik dabar: veikiama, kai problemos akivaizdžios ar įsisenėjusios?
-
SAM tęsia informacinę kampaniją: atsiras nauja rubrika, į klausimus apie vakcinas atsakys ekspertas dr. M.Strioga
-
A.Veryga: reklama, kviečianti vakcinuotis, primena laidotuves, judėjimo ribojimai žmones varo į neviltį
-
COVID-19 informavimo kampanijai skirta dar 3,3 mln. eurų
-
G.Nausėda mano, kad Vyriausybės komunikacija nenuosekli, o dalis karantino laisvinimų – pavėluoti
Viešojo konkurso dar nepaskelbė
Siekiant užtikrinti informacijos sklaidą apie COVID-19 valdymą šalyje, prevencines ir apsaugos priemones, vakcinacijos būtinumą ir jos naudą, teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, tyrimus, gydymą bei galimybę gauti emocinę pagalbą, Sveikatos apsaugos ministerijai iš rezervo balandį atseikėta 3,3 mln. eurų.
Toks lėšų poreikis paskaičiuotas 9 mėnesiams įvertinus paslaugų kiekius ir preliminarias kainas.
Įvairią informaciją, susijusią su COVID-19, planuojama skleisti per televiziją, portalus, radiją, lauke, specializuotoje žiniasklaidoje, taip pat – periodinėje spaudoje, socialiniuose tinkluose ir kitomis viešinimo iniciatyvomis.
Viešasis pirkimas, bandant įsigyti minėtas paslaugas, dar nėra paskelbtas.
„Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, reikia parengti technines specifikacijas“, – nurodė A.Šuksta.
Vakcinacija, tikėtina, Lietuvoje tęsis iki metų pabaigos.
Ji patvirtino, kad ši kampanijos dalis nestartuos kartu su masinės vakcinacijos pradžia, bet tai esą ne problema:
„Vakcinacija gegužės pabaigoje tikrai nepasibaigs. Vakcinacija, tikėtina, Lietuvoje tęsis iki metų pabaigos, o tada prasidės antras turas.“
Vertinamos paraiškos
A.Šuksta teigė, kad skelbiamas viešasis pirkimas yra didelės vertės, dėl to, anot jos, ir procedūros užsitęs.
„Net jei jis būtų prasidėjęs tą pačią akimirką, kai Vyriausybė patvirtino, 3 mln. eurų komunikacijai, iki birželio 1 dienos nebūtume spėję [jo įgyvendinti]. Didelės vertės pirkimai užtrunka mažiausiai nuo 1,5 iki 2,5 mėnesio“, – dėstė ministro atstovė spaudai.
783 tūkst. eurų vertės informacinės kampanijos apie COVID-19 konkursą kovą taip pat paskelbė ir Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) taryba, tačiau jo laimėtojai dar nėra aiškūs.
„Konkursas baigėsi balandžio 16 dieną. Žinau, kad šiuo metu vyksta vertinimas, tačiau jis dar nėra pasibaigęs. Informacija bus vieša kaip ir visuomet“, – teigė A.Šuksta.
Sprendžiant iš duomenų viešųjų pirkimų portale, konkurso dalyvių paraiškas vertina Lietuvos komunikacijos asociacija, tam skirta 1,5 tūkst. eurų.
Teigia, kad komunikacija turi keistis
Ar gerai, kad reklama, kurioje senjorai raginami vakcinuotis, nebetransliuojama, o ir bendras informacinis laukas apie vakcinaciją nuo COVID-19 keičiasi?
Vilniaus universiteto lektorė A.Valinčiūtė leido suprasti, kad taip.
Komunikacija apie skiepijimą, pasak jos, ir turi kisti pagal aplinkybes bei atnaujinamus duomenis.
Tikėtina, kad vis didėjant pasiskiepijusių žmonių skaičiui, mes po truputį priartėsime prie žmonių grupės, kurie vis dar dvejoja ar yra nusprendę nesiskiepyti.
„Informacijos poreikis išlieka visuomet, bet tematikų poreikis gali skirtis, todėl ir komunikacija apie vakcinas turi kisti kartu su kintančiomis aplinkybėmis.
Pavyzdžiui, tikėtina, kad vis didėjant pasiskiepijusių žmonių skaičiui, mes po truputį priartėsime prie žmonių grupės, kurie vis dar dvejoja ar yra nusprendę nesiskiepyti. Todėl turi kisti ir komunikacijos žinutės.
Kokios jos turėtų būti, atsakyti vėlgi yra sunku, neturint pakankamai sistemiškai renkamų duomenų“, – 15min komentavo ji.
Perspektyvi, bet neišplėtota iniciatyva
Pirmiausia, A.Valinčiūtė pabrėžė, jog gyventojams turi būti prieinama gydytojų teikiama informacija apie skiepus.
„Neseniai JAV atliktas tyrimas parodė, kad šeima ir jos saugumas, o ne ekonomika ar draugai, yra pati svarbiausia motyvacija skiepytis.
Kito tyrimo metu išsiaiškinta, kad pačiu reikšmingiausiu informacijos šaltiniu tampa gydytojai. Tą byloja ne vienerius metus atliekami tyrimai, todėl būtų gerai užtikrinti, kad gydytojas, turintis geriausias žinias apie konkretaus asmens sveikatą, būtų pasiekiamas konsultacijai apie skiepus“, – dėstė ji.
Mokslininkė pasveikino ministerijos iniciatyvą suteikti platformą onkoimunologui Mariui Striogai vaizdo formatu atsakinėti į gyventojų klausimus apie vakcinaciją.
Tiesa, ši iniciatyva, A.Valinčiūtės įsitikinimu, išplėtota nepakankamai.
„Vaizdo įrašai, bent jau kanale „Youtube“, peržiūrėti tik po kelis šimtus kartų. Būtų šauni mintis pagalvoti kaip juos būtų galima paskleisti didesniam žmonių ratui“, – siūlė ji.
Ragina pasitelkti „vakcinacijos ambasadorius“
Tačiau svarbiausia, pasak mokslininkės, kad gyventojams, kurie jau pasiskiepijo, būtų padėkota, jie būtų paskatinti dalytis savo patirtimi su aplinkiniais.
„Šiuo metu apie trečdalis Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos. Labai svarbu pirmiausia padėkoti šiems žmonėms: jau dabar jie ne tik yra apsaugoti patys, bet saugo ir tuos, kurie dar tik laukia skiepo.
Visgi svarbus ir kitas aspektas – asmeninis pavyzdys yra ypač svarbus vakcinacijos elgseną skatinantis faktorius. Kol viešojoje erdvėje ir toliau sklando informacinis chaosas apie vakcinas, būtent šie žmonės dabar yra patys svarbiausi vakcinacijos ambasadoriai.
Todėl reikėtų kaip įmanoma labiau skatinti juos dalintis savo patirtimi ir geru pavyzdžiu įkvėpti kitus rūpintis savo ir savo šeimos sveikata bei gerove“, – komentavo A.Valinčiūtė.
Efektyvi komunikacija – tik grįsta įrodymais
O kaip ji vertina naujai pasirodžiusias, trumpas reklamas televizijoje? Ar jos gali būti efektyvios ir įtikinti žmones eiti skiepytis?
Mokslininkė darė prielaidą, kad jos skirtos labai specifiškiems kontekstams, pavyzdžiui, reklamai lauko ekranuose ar stotelėse.
„Reklamos tikrai nėra savaime blogos, bet žinoma jų pagrindinis tikslas aktualizuoti ir, mano supratimu, priminti Lietuvos gyventojams apie vykstančią vakcinaciją bei „Petys už laisvę“ akciją“, – teigė ji.
O tam, kad reklamos būtų efektyvios, jos, pasak lektorės, turi būti visiems suprantamos, parengtos ne biurokratine kalba, galiausiai – remtis tyrimų duomenimis.
Jų pagrindinis tikslas aktualizuoti ir, mano supratimu, priminti Lietuvos gyventojams apie vykstančią vakcinaciją.
„Pasirenkama komunikacijos strategija turi remtis solidžiomis fundamentinių tyrimų įžvalgomis, gristomis empirinių tyrimų duomenimis – tik tokiu atveju galima kalbėti apie įrodymais grįstą komunikaciją.
Priešingu atveju, jei komunikacijos veiksmai grindžiami ne specialistų pamąstymais „kas galėtų būti efektyvu“, tokie spėjimai neretai gali ir nepasiteisinti“, – įspėjo A.Valinčiūtė.
Svarbu atnaujinti duomenis, sekti, kas vyksta užsieny
Ji pažymėjo, kad vykdant ilgalaikes komunikacijos akcijas, socialinę reklamą labai svarbu sistemingai rinkti duomenis apie šalies gyventojų ir skirtingų jų grupių nuomonę skiepų klausimais, jos kaitą.
„Tokie duomenys padeda išsiaiškinti specifinius nuogąstavimus, naujai kylančius klausimus ar netgi naujai atsirandančius klaidingus įsitikinimus konkrečioje gyventojų grupėje.
Taip atrodo profesionali visuomenės sveikatos komunikacija – leidžianti reikiamu metu, nukreipti reikiamą informaciją per kanalus, kuriais tiesiogiai pasiektume tikslinę auditoriją“, – apibendrino mokslininkė.
Svarbu, pasak jos, vykstančias diskusijas skiepų klausimais sekti ir kitose šalyje – juk Lietuva nėra izoliuota:
„Daug mūsų šalies gyventojų skaito įvairias naujienas anglų ir rusų kalbomis, todėl svarbu sekti kaip skiepų diskusijos vystomos ir užsienio kontekstuose. Tai ypač aktualu siekiant užkirsti kelią dezinformacijai.“
Statistikos departamento duomenimis, bent viena COVID-19 vakcinos doze Lietuvoje pasiskiepijo beveik 864 tūkst. žmonių arba 30,9 proc. populiacijos.
