Ministerija taip pat ketina organizuoti reguliarius teisėsaugos institucijų ir savivaldybių susitikimus situacijai aptarti, daugiau informuoti ir šviesti vietos gyventojus.
Šiuos klausimus ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį aptarė su savivaldybių, kuriose yra apgyvendinti neteisėti migrantai, merais.
Susitikime dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Vilkaviškio, Kauno, Švenčionių rajonų savivaldybių merai, administracijų direktoriai.
„Neteisėti migrantai laisvai judėti mūsų šalyje pradės palaipsniui, jokio masinio išėjimo nebus, tačiau, net ir palaipsniui atlaisvindami jų judėjimą, turime įvertinti rizikas ir būti pasirengę jas valdyti. Rizikų nėra daug, tačiau iš ankstesnių krizių valdymo patirties žinome, kad išankstinis pasirengimas, išankstinis visuomenės informavimas labai pasiteisina ir sumažina nereikalingas įtampas. Taigi šį kartą pasirengėme dar atsakingiau“, – sakė A.Bilotaitė.
Bandys išvykti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento ir Policijos departamento vadovai merams pristatė veiksmų planą, kaip vyks migrantų judėjimo apribojimų atlaisvinimas, ir priemones, kurių bus imtasi stiprinant gyventojų ir pačių neteisėtų migrantų saugumą.
Policijos teigimu, viešosios tvarkos pažeidimai tikėtini dėl neteisėtų migrantų bandymų išvykti į Vakarų Europos šalis.
„Nors tokios teisės jie ir neturi, tačiau tikėtina, kad bandymų bus ir dėl to gali padaugėti sukčiavimo, neteisėto žmonių gabenimo atvejų. Taip pat neteisėtų migrantų koncentracijos vietose gali padaugėti neapykantos nusikaltimų, smulkių vagysčių“, – nurodoma pranešime.
Šiuo metu migrantų judėjimas gali būti ribojamas iš viso iki 18 mėnesių – sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius. Pirmuosius du kartus tą daro VSAT ir Migracijos departamentas, trečiąjį – teismas.
Kadangi daugelis neteisėtų migrantų į Lietuvą pateko pernai vasarą, šiuo metu artėja 12 mėnesių terminas, tad dėl atvykėlių likimo VSAT turi kreiptis teismą. Pasieniečiai gali prašyti arba juos sulaikyti, arba leisti gyventi savarankiškai, numatant prievolę reguliariai „pasirodyti“, arba apgyvendinti stovyklose, sudarant galimybę iš jos išeiti.
Anot pasieniečių, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau maždaug šimtui bus prašoma taikyti sulaikymą, ribojant išėjimą iš apgyvendinimo vietos.
Išleista 35 mln. eurų, tęs išmokas
VRM duomenimis, šiuo metu penkiuose apgyvendinimo centruose gyvena kiek daugiau nei 2,6 tūkst. užsieniečių, beveik 1,5 tūkst. iš jų turi neteisėto migranto statusą, nes nesiprašė arba negavo prieglobsčio ir visi teisminiai ginčai baigti – jie turi būti išsiųsti iš šalies.
Dėl beveik 1,2 tūkst. prieglobsčio prašytojų dar vyksta prašymų nagrinėjimai arba procesai teismuose.
VRM nurodo, kad neteisėti migrantai anksčiau ar vėliau turės būti grąžinti į jų kilmės šalį. Nepaisant to, ar jie gyvens užsieniečių apgyvendinimo centruose, ar savarankiškai, ir toliau bus aktyviai ieškoma galimybių įgyvendinti sprendimą išsiųsti juos į kilmės šalis.
Ministerija skaičiuoja, kad per metus migrantų krizės valdymui jau išleista 35 mln. eurų, didžioji dalis šių išlaidų – Europos Komisijos skirtos lėšos.
Siekiant paskatinti savanorišką grįžimą į kilmės šalis, VRM nutarė tūkstančio eurų išmokos mokėjimą pratęsti iki rugsėjo 22 dienos.
Leidimai gyventi Lietuvoje suteikti 130-čiai neteisėtai atvykusių užsieniečių.
Prieš metus kilusį migrantų iš Baltarusijos antplūdį Lietuva vadina Minsko režimo hibridine ataka. Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Dalis jų savanoriškai grįžo į kilmės šalį, dalis buvo deportuoti, kitiems buvo suteiktas prieglobstis arba jie pasišalino iš Lietuvos.
