Byla, susijusi su K.Juraičiu, iškelta dėl įvykio 2017 metų vasarą. Tuomet vidurdienį Vilniuje medikai gavo iškvietimą, kad Lenktosios gatvės gyventojui reikia pagalbos.
Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad blogai pasijuto pats K.Juraitis. Bylos duomenimis, dėl kažkokių priežasčių jis tapo agresyvus, smurtavo prieš mediką, tad teko kviesti policiją.
Pareigūnai sulaikė vyrą, nuvežė į policijos komisariatą. Vyras skundėsi prasta sveikata, todėl buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, bet medikai K.Juraitį leido pristatyti atgal į komisariatą.
Grįžęs ten jis esą nenusiramino, blaškėsi ir, kaip įtariama, pasipriešino jį tramdyti bandžiusiems pareigūnams. Incidento metu kaltinamasis, bylos duomenimis, buvo neblaivus. Pats K.Juraitis savo kaltę neigia.
Teismo posėdžio metu jis aiškino nuo 2002 metų vykdęs eksperimentą, susijusį su priklausomybėmis – esą bandė gydytis alkoholizmą, siekė įrodyti, kad įmanoma pagyti.
„Tyrinėjimai mane privedė prie to. [...] Matyt, aš pats turėjau polinkį į alkoholizmą“, – apie incidentą 2017 metais kalbėjo K.Juraitis.
Tąkart, kaip pasakojo jis, į medikus dėl jo būklės kreipėsi sutuoktinė. Apie mėnesį alkoholį vartojęs K.Juraitis tikino norėjęs pakliūti į psichiatrijos ligoninę, kurioje esą jau gydėsi du kartus.
Tačiau, anot kaltinamojo, jam buvo suteikta ne kvalifikuota sveikatos pagalba, o uždėti antrankiai, jis aiškino negalėjęs kontroliuoti savo veiksmų.
„Esu teisiamas už savo ligą“, – kalbėjo K.Juraitis ir kaltino sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą išnaikinus detoksikacijos centrus.
Įvykius po to, kai sutuoktinė iškvietė medicinos pagalbą, K.Juraitis tikino miglotai prisimenantis. Jis aiškino, kad pamena kautynes, miglotai – pareigūno tempimą link automobilio, pasakojo, kad policijos komisariate jį bandė pagrobti, girdėjo baubimą, riksmus, pamena elektrošoką.
Bet smūgio nukentėjusiajam K.Juraitis tvirtino nepamenantis.
Prisiminimai, jo teigimu, grįžta nuo tada, kai buvo išleistas iš komisariato.
Aš, kai neprisimenu, nesijaučiu kaltas.
„Aš, kai neprisimenu, nesijaučiu kaltas“, – teigė K.Juraitis.
Tiesa, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, K.Juraitis kalbėjo kiek kitaip: jis nurodė esąs priklausomas nuo alkoholio, aštuonis mėnesius nevartojęs, o tada „atkritęs“. Esą jam nepatiko vieno mediko, atvykusio suteikti pagalbos, išraiška – buvo tikras, kad specialistas tyčiojasi.
Parodymuose jis pareigūnus palyginęs su baimę keliančiais ufonautais, tikino buvęs girtas, negalėjęs suvokti savo veiksmų, bet sakė, kad gailisi.
„Dabar aš gyvenime nesakyčiau, kad aš – kaltas“, – atsiprašymą atsiėmė K.Juraitis.
Klausiamas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus, o dabar teigia, kad įvykius prisimena miglotai, kaltinamasis atsakė, kad anksčiau duoti parodymai buvo tik spėjimai – esą jis bandė atsiprašyti už savo ligą.
„Yra susidvejinimas normalaus žmogaus su ligoniu“, – aiškino K.Juraitis, teigė tą dualizmą eksperimentu ir norintis atskleisti. Jis pridūrė, kad ir teisminis procesas – eksperimento dalis, o parodymus esą davė irgi „anas“ – ligonis, „kuris neatsakingas“.
K.Juraitis liudydamas savo noru viešo posėdžio metu atskleidė ypatingus asmens duomenis, susijusius su sveikata žinodamas ir teismo perspėtas, kad juos skelbs žiniasklaida, nors jo advokatas ginamajam siūlė to nedaryti.
K.Juraitis nesutiko su teismo siūlymu bylą dėl asmens duomenų nagrinėti uždarame posėdyje. Jis pareiškė norintis, kad apie jo būklę sužinotų visuomenė.
Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvaujančiam K.Juraičiui kaltinimai pateikti pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl fizinio skausmo sukėlimo ir pasipriešinimo valstybės tarnautojui (LR BK 140 str. 1 d., 286 str.).
Praėjusį kartą teisme suplanuotame posėdyje K.Juraitis nepasirodė dėl ligos.
Tai – ne pirmas kartas, kai jis yra teismo proceso dalyvis. 1997 metais K.Juraitis buvo teistas už oficialaus dokumento klastojimą ir panaudojimą.
Žurnalistu, publicistinių laidų ir filmų kūrėju prisistatantis, prezidento rinkimų kampanijoje dalyvaujantis K.Juraitis iki kovo 28 dienos Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) turi pateikti jį palaikančių piliečių parašus. Parašų, norint tęsti kovą toliau, reikia ne mažiau nei 20 tūkst.
Klausiamas, kaip sekasi juos rinkti, pretendentas teigė, kad parašai renkami ir skaičiuojami, tačiau jų esą gali pritrūkti.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną, o kitas teismo posėdis – balandžio 17 dieną. Tądien proceso dalyviai pristatys baigiamąsias kalbas.
Jeigu K.Juraitis surinktų reikiamus parašus ir oficialiai taptų kandidatu į prezidentus, negalėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negalėtų būti kitaip varžoma jo laisvė. Tačiau VRK jo neliečiamybę galėtų panaikinti.
