Palangiškis Stanislovas Juknevičius kreipėsi į teismą dėl Vilniuje įsikūrusios bendrovės „Marbela“ veiksmų. Vyras tvirtina, kad dirbdamas Norvegijoje negavo tinkamo atlygio už darbą, o jo paslaugų buvo atsisakyta pranešus apie tai vidury nakties išsiųsta SMS žinute. Pagrindinis norvegų priekaištas – esą S.Juknevičius plūdęs kitus darbuotojus.
Atleidimo raštas – tik formalumas
Skelbimą, kad Norvegijos žuvų perdirbimo įmonėse reikalingi darbininkai, S.Juknevičius rado viename laikraščių. Nurodytu telefonu paskambinusio vyriškio tebuvo pasiteirauta, ar šis moka anglų kalbą. Palangiškiui atsakius teigiamai, jo buvo paprašyta atvykti į Vilnių. 2008-ųjų sausio 11 dieną bendrovės biure su S.Juknevičiumi bendravo dvi vadybininkės. „Jos mane labai skubino, tikino, jog lėktuvas turi pakilti po poros valandų“, – pasakojo vyras. Stanislovas pasirašė darbo sutartį, nors šiek tiek stebėjosi, kad susisaisto ne su Norvegijos Karalystėje esančiu darbdaviu, o su Lietuvos bendrove. Tačiau palangiškiui buvo paaiškinta, jog tai tėra formalumas. Pasak S.Juknevičiaus, tąkart jam liepė pasirašyti ir atleidimo raštą. Esą tai vėl tik formalumas. Nenori pasirašyti – nevažiuoji. Pavakare Stanislovas sėdo į lėktuvą, skrendantį į Norvegiją.
Reikėjo dirbti 13,5 valandos per parą, už viršvalandžius niekas nemokėjo, – LŽ sakė Stanislovas.
Gavo žinutę
Darbas žuvų perdirbimo įmonėje buvo sunkus. „Reikėjo dirbti 13,5 valandos per parą, už viršvalandžius niekas nemokėjo“, – LŽ sakė Stanislovas. Tačiau vyras nesiskundė ir išbuvo Norvegijoje du mėnesius. Vėliau tarpininkaujant tai pačiai „Marbelai“ jis vėl išvyko į Norvegiją. Šįkart pasiėmė ir sūnų. Darbo sąlygos buvo tos pačios. „Netikėtai sausio pabaigoje iš „Marbelos“ vadybininkės gavau SMS žinutę. Ji pranešė, kad esu atleidžiamas iš darbo. Teigė, jog dėl to, kad keikiausi“, – tikino S.Juknevičius. Į Lietuvą jis parskrido kartu su sūnumi, žmona ir seserimi. Pastarosios nuo sausio taip pat buvo pradėjusios dirbti toje pačioje įmonėje. Palangiškis su šeima kreipėsi į teismą dėl nesumokėtų pinigų bei jo pašalinimo iš darbo. „Grįžę mes net į darbo biržą negalėjome kreiptis, nes formaliai nebuvome atleisti“, – skundėsi Stanislovas.
Dėl visko kaltas pats
LŽ pavyko susisiekti su „Marbelos“ vadybininke Gintare, kuri tiesiogiai bendravo su S.Juknevičiumi. Pasakyti savo pavardę moteris kategoriškai atsisakė. Ji tvirtino, kad „Marbela“ įvykdė visus įsipareigojimus, o dėl to, jog buvo atšauktas iš Norvegijos, esą
kaltas pats palangiškis. „Būta incidentų – S.Juknevičius keldavo konfliktus, laidė nepadorius juokus, kartą įpykęs trenkė į grindis kėdę. Norvegai kreipėsi į mus, kad nepageidauja tokio darbuotojo“, – kalbėjo Gintarė. Moters teigimu, visas uždarbis Stanislovui buvo išmokėtas, jam priklausę dienpinigiai – net permokėti. Anot vadybininkės, Stanislovas dar mėnesį formaliai buvo jų darbuotojas, nors nedirbo. „Mes net pravaikštų jam nerašėme. Atleidome tik po mėnesio“, – aiškino Gintarė.
Įstatymas gudriai apeinamas
Kodėl įmonė mokėjo S.Juknevičiui dienpinigius, kurie gerokai viršijo uždarbį? Pasirodo, formaliai vyras buvo komandiruotėje. Bendrovės, įdarbinančios Lietuvos piliečius užsienyje, privalo turėti licenciją. „Marbeloje“ LŽ buvo pareikšta, esą jiems jokios licencijos nereikia. „Mes įdarbiname žmones savo bendrovėje, o į Norvegiją komandiruojame. Viskas paprasta“, – paaiškino Gintarė ir pridūrė, kad jie ir žuvų perdirbimo įmonės pastatus Norvegijoje nuomoja.
Lietuvos darbo biržos (LDB), kuri kontroliuoja piliečius užsienyje įdarbinančias bendroves, LŽ pasiteiravo, ar tokie triukai nėra įstatymo nepaisymas. „Žinau dar keletą panašių atvejų. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra darbuotojų nuomos įstatymo. Todėl atsirado tam tikra teisinė kolizija. Formaliai bendrovė įstatymų nepažeidžia“, – LŽ dėstė LDB Užsienio ryšių skyriaus vedėja Monika Vyšniauskienė. Jos teigimu, darbuotojų nuomos įstatymo projektui parengti jau sudaryta darbo grupė, tad tikėtina, jog ateityje įmonės nebegalės taip dirbti.
Istorijų, kai žmonės apgaunami, dirba vergiškomis sąlygomis, patiria psichologinę, o neretai ir fizinę prievartą, galima priskaičiuoti daugybę.
Praneša ne visi
Istorijų, kai žmonės apgaunami, dirba vergiškomis sąlygomis, patiria psichologinę, o neretai ir fizinę prievartą, galima priskaičiuoti daugybę. Kiekvienu tokiu atveju paprastai nukenčia ne vienas asmuo. Tikėtina, kad kai kurie panašaus pobūdžio nusikaltimai lieka neatskleisti, nes žmonės gėdijasi tapę sukčių aukomis ir dažnai net nepraneša apie tai policijai.
Vienoje šiuo metu tiriamoje byloje nukentėjusiųjų yra beveik 100. Nė vienas jų į policiją nesikreipė pats, visus surado pareigūnai. Užsienio šalyje, kurios policija kol kas neįvardija, žmonės buvo laikomi kaip vergai: darbdaviai iš jų atėmė pasus, neišleisdavo į miestą, o jei kuris bandydavo pasipriešinti, visų akivaizdoje sumušdavo. Kad pamokytų.
Dar vienas, tiesa, rečiau pasitaikantis apgaulės būdas – kai sukčius pažada žmones įdarbinti, surenka iš jų pinigus esą kelionei ir dingsta. Tokia istorija neseniai nutiko Šiauliuose. Nukentėjo keliolika asmenų. Jie atidavė apgavikui po kelis tūkstančius litų ir gavo suklastotus lėktuvo bilietus. „Įdarbintojas“ išgaravo be pėdsakų.
Kriminalinės policijos biuro (KPB) Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė sako, kad sukčių skelbimų pasirodo ne tik internete, bet ir didžiuosiuose, dar dažniau – provincijos laikraščiuose. Mažų miestelių gyventojai naivesni, patiklesni. „Paprastai apgavikai prašo palyginti nedidelės sumos, tiek, kiek žmogus įstengia sumokėti, – 300-500 litų“, – LŽ aiškino KPB atstovė.
Būtina viską patikrinti
R.Sirgedienė pasakojo, jog dažnai pareigūnai, atskleidę sukčius, patys susiranda žmones, įkalbinėja juos netikėti, neduoti pinigų ir nevykti į užsienį. „Esame net į oro uostą važiavę, kad atkalbėtume pasiruošusiuosius išskristi“, – prisiminė pašnekovė. Anot jos, dauguma pareigūnais patiki. Susiradęs įdarbinančią bendrovę žmogus gali kreiptis į KPB Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių. Čia bus patikrinta, kokia tai įmonė, kokių duomenų apie ją turi pareigūnai, suteikta konsultacija.
Nenorintiesiems kreiptis į policiją R.Sirgedienė pataria pirmiausia pasidomėti, ar bendrovė turi licenciją. Tai padaryti nesunku, nes šie duomenys skelbiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri rūpinasi įdarbinimo agentūrų licencijomis, tinklalapyje.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 tokias licencijas turinčių bendrovių. Fiziniams asmenims jos neišduodamos. LŽ viename portale aptiko tris vienodus skelbimus, kad Norvegijoje siūlomas darbas už gerą atlyginimą. Skiriasi tik vietos: laivų statykloje, statybose ir žuvų perdirbimo įmonėse, tačiau mobiliojo telefono numeris ir elektroninis adresas – tas pats. Iš adreso matyti, jog tai vardo ir pavardės santrumpa. Į tokius skelbimus derėtų žiūrėti atsargiai.
Žmonės turėtų žinoti, kad su Lietuvos bendrove sudaroma tik paslaugos sutartis, ir reikalauti prieš išvykstant pasirašyti dar ir darbo sutartį su būsimu darbdaviu. Taip pat labai svarbu – atidžiai ją išstudijuoti. „Būna, kad sutartis surašyta anglų kalba ir ne visi ją supranta, o kai kurie tiesiog neskaito“, – sakė R.Sirgedienė. Ji prisiminė atvejį, kai į Lietuvą grįžę žmonės atėjo skųstis policijai, nes darbo per dieną turėjo vos kelioms valandoms. Be abejo, ir uždirbo grašius. „Negalėjome tiems žmonėms padėti. Patikrinus jų darbo sutartis paaiškėjo, kad būtent tokios sąlygos ten ir buvo įrašytos“, – teigė R.Sirgedienė.
LŽ paskambinus į keletą įdarbinimo agentūrų, visur buvo patvirtinta, kad norinčiųjų išvykti uždarbiauti labai padaugėjo.
Išvykstantieji užsidirbti dažnai nežino ir kai kurių darbo užsienyje niuansų. Sakysime, Norvegijoje nustatytas minimalus darbo užmokestis galioja ne visoms kompanijoms. Tarp tokių yra žuvų perdirbimo įmonės.
Norinčiųjų išvykti daugėja
Atsidūrę užsienyje ir įsitikinę, jog buvote apgauti, negalite tikėtis, kad jumis visada pasirūpins vietos pareigūnai. KPB viršininkas Algirdas Matonis prisiminė prieš kelerius metus buvus nemažai apgavysčių. Į Čekiją, Daniją, Slovakiją uždarbiauti išvykę žmonės grįždavo be nieko. Jų pinigus susišluodavo asmenys, visiškai nesusiję su įdarbinančiomis firmomis. „Mes užsienio pareigūnams visada išsiųsdavome informaciją, bet šie reaguodavo gana abejingai. Manoma, kad tai - lietuvių bendruomenės reikalai, tad ji pati ir turi tvarkytis“, – kalbėjo A.Matonis. Jo nuomone, teiginys, jog tokių apgavysčių didėjant nedarbui pagausėjo, tėra prielaida. „Sukčiams tapo sunkiau, kai Lietuva prisijungė prie Europos Sąjungos, kai laisvai galima važinėti“, – pridūrė jis.
LŽ paskambinus į keletą įdarbinimo agentūrų, visur buvo patvirtinta, kad norinčiųjų išvykti uždarbiauti labai padaugėjo. Tokių žmonių esą pradėjo gausėti dar praėjusių metų pabaigoje. Sukčiai, tikėtina, vėl gali suaktyvinti savo veiklą. Pažymėtina, kad ne viena bendrovė veikia pagal „Marbelos“ modelį: žmones įdarbina savo įmonėje, o užsienyje jie dirba kaip komandiruotieji.
