Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 06 28

Nedegantis Artūras Skardžius prabilo premjero žodžiais

Apkaltos išvengęs Artūras Skardžius tapo Seimo „valstiečių“ sąjungininku, kovojant su šimtamilijoninės vertės valstybės investicijomis – Vilniuje ir Kaune statomomis atliekų deginimo jėgainėmis. Jis tapo vienu iš garsiausiai šiuos valstybės projektus kritikuojančių politikų. Kritikuodamas jis kalba ir premjero žodžiais.
A.Skardžius aktyviai reiškėsi prie kogeneracines jėgaines, jo pozicija labai panaši į LVŽS poziciją
A.Skardžius aktyviai reiškiasi prieš atliekų deginimo jėgaines, jo ir LVŽS pozicijos virto labai panašiomis / Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai ne kartą gynė A.Skardžių, kai politikas turėjo problemų dėl 15min žurnalistinio tyrimo apie jo ryšius su energetikos įmonėms.

Pernai tyrimą dėl jo veiklos vykdė Seimo Antikorupcijos komisija. Ten politikai patvirtino „kompromisines“ išvadas – nustatė, kad A.Skardžius galimai pateko į interesų konfliktą.

Vėliau Seime buvo suburta specialioji komisija dėl galimos A.Skardžiaus apkaltos, vadovaujama „valstietės“ Agnės Širinskienės. Praėjusią savaitę ji nusprendė, jog nėra pagrindo pradėti A.Skardžiaus apkaltos procedūrą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Artūras Skardžius, Agnė Širinskienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Artūras Skardžius, Agnė Širinskienė

Tos pačios LVŽS frakcijos balsais A.Skardžius buvo perkeltas į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą.

Ten jis aktyviai kritikuoja valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomas Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgaines. Tai sutampa su LVŽS politikų pozicija – jie taip pat jau kelerius metus kelia abejones dėl strateginių valstybės projektų ir netgi svarsto galimybę juos stabdyti.

Prieš mėnesį A.Skardžius ėmėsi iniciatyvos ir į Seimo darbotvarkę neplanuotai įtraukė LVŽS politikų registruotą įstatymo projektą, siūlantį uždrausti atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų.

Jeigu ši pataisa būtų priima, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė galėtų sustabdyti šimtamilijoninius valstybės projektus. Pats premjeras S.Skvernelis anksčiau yra išreiškęs paramą šiai pataisai.

Dabar, kai Seime įsisiūbavo audringos diskusijos dėl atliekų deginimo jėgainių, apkaltos išvengęs A.Skardžius įsijungė į „valstietišką“ kritikų chorą. Jis negi prabilo S.Skvernelio žodžiais ir gina premjerą.

Pats A.Skardžius 15min teigė seniai kovojantis prieš valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ projektus. Jis išvengė tiesaus atsakymo į klausimą, kodėl būtent dabar ėmė kalbėti premjero argumentais.

S.Skvernelio komentare 15min rašoma, kad premjero požiūris į jėgaines neturi nieko bendro su A.Skardžiumi ir jo apkaltos komisija.

Dabar, kai Seime įsisiūbavo audringos diskusijos dėl atliekų deginimo jėgainių, apkaltos išvengęs A.Skardžius įsijungė į „valstietišką“ kritikų chorą. Jis negi prabilo premjero S.Skvernelio žodžiais.

A.Skardžių gelbėjo „valstiečiai“

Seimo nario Artūro Skardžiaus apkaltos komisijai pradėjus darbą LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis išreiškė abejones dėl apkaltos perspektyvų: „Jeigu neatsiras jokios naujos informacijos, jei teisėsaugos institucijos neduos naujos informacijos, tai perspektyva tos apkaltos tikrai liūdnoka.“

Ir jis buvo teisus. Praėjusią savaitę „valstietės“ Agnės Širinskienės vadovaujama komisija baigė darbą. Komisija nusprendė, kad A.Skardžius nėra vertas apkaltos, o kaltinimai jam yra nepagrįsti. Tokį sprendimą dar turi patvirtinti visas Seimas.

Tai ne pirmas kartas, kai „valstiečių“ pastangomis priimamas A.Skardžiui palankus sprendimas.

Anksčiau, po 15min publikacijų, parlamentaro veiklą tyrė Seimo Antikorupcijos komisija. Komisijos tyrimas parodė daug dalykų: ir tai, kad A.Skardžiaus šeimos verslą Baltarusijoje finansavo „Gazprom“ bankas, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimą, kad A.Skardžiaus įstatymų siūlymai sudarė galimybę pasipelnyti valstybės sąskaita.

Bet viso to komisijos išvadose neliko. Jose buvo parašyta tik tai, kad A.Skardžius galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Tyrimui vadovavęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius aiškino, jog tai – „kompromisinės“ išvados. Jis užsiminė, kad tokių išvadų siekė „valstiečių“ ir A.Skardžiaus frakcijos atstovai.

„Reikėjo imtis priemonių, kad būtų priimtos, nors ir kompromisinės, išvados, tam, kad nebūtų sugriautas komisijos darbas“, – tuomet kalbėjo V.Gailius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vitalijus Gailius ir Artūras Skardžius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vitalijus Gailius ir Artūras Skardžius

Vėliau portalas delfi.lt skelbė, kad prieš šių „kompromisinių“ išvadų priėmimą premjeras S.Skvernelis komisijos vadovui V.Gailiui siūlė teisingumo ministro postą. Abu politikai tai neigė.

S.Skvernelis dėl A.Skardžiaus viešai pasisakė principingai ir teigė, kad jo veikla turi būti ištirta. Tačiau galiausiai jis nepasirašė po parlamentarų siūlymu pradėti A.Skardžiaus apkaltos procesą. Vėliau premjeras žiniasklaidai tvirtino, kad apkaltos proceso pradžią palaiko, nes taip Seimo nariui bus suteikta galimybė apsiginti.

„Vyraujanti frakcijos nuomonė yra, kad reikia pradėti ir suteikti galimybę Seimo nariui tokiu būdu save apsiginti“, – sakė S.Skvernelis, Seime balsavęs už apkaltos komisijos sudarymą.

Tos pačios komisijos, kuri dabar neįžvelgė pagrindo A.Skardžiaus apkaltai.

Gynė premjerą ir kritikavo valstybės projektus

2017-ųjų pabaigoje A.Skardžius „valstiečių“ balsais buvo perkeltas į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Opozicija tam priešinosi ir teigė, kad atsinaujinančios energetikos srityje interesų turintis Seimo narys negali dirbti komitete, kuris nagrinėja būtent šią sritį. Tačiau premjeras S.Skvernelis sakė sveikinantis A.Skardžiaus perkėlimą.

„Tas žingsnis išsiųsti į kitą komitetą yra sveikintinas, nes pagrindinis interesas ir interesų konfliktas yra Ekonomikos komitete ir Energetikos komisijoje“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Taip A.Skardžius buvo perkeltas į Aplinkos apsaugos komitetą. Tai – svarbus epizodas.

Netrukus po to, 2018-ųjų kovo mėnesį, būtent šis komitetas ėmė nagrinėti klausimus dėl valstybės statomų atliekų deginimo jėgainių. Premjeras S.Skvernelis ir kiti LVŽS nariai nuo kadencijos pradžios reiškia abejones dėl šių projektų ir netgi svarsto galimybę juos stabdymą. 15min tyrimas atskleidė, kad politikai remiasi ne valstybės institucijų informacija, bet suinteresuotos verslo grupės „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais ir jų apmokėtais tyrimais.

VIDEO: „Valstiečių“ abejonės dėl šimtamilijonių valstybės projektų: remiasi ne institucijų, o verslininkų žodžiais

Aplinkos apsaugos komitete svarstant šiuos klausimus, A.Skardžius buvo vienas iš aktyviausių valstybės projektų kritikų.

„To proceso nesustabdysi, kaip ir nesustabdysi bėgančio bizono“, – sakė jis.

Parlamentaras tvirtino, jog visos jo problemos ir apkaltos procesas prasidėjo dėl jo vykdomos kovos su UAB „Lietuvos energija“. Labiausiai A.Skardžius kritikavo valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ ir privačios bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ partnerystę statant atliekų deginimo jėgainę Kaune.

Kovo mėnesį Aplinkos apsaugos komiteto posėdžiuose A.Skardžius gynė ir premjerą nuo Seimo nario Lino Balsio kritikos. Pastarasis teigė, kad S.Skvernelis nekreipia dėmesio į statomus objektus ir neketina jų stabdyti. A.Skardžius atsakė, kad premjeras nekaltas, nes ir pats gyvena netoli būsimos Vilniaus atliekų deginimo jėgainės.

„Linai (kreipiasi į L.Balsį, – 15min), tu esi dėl premjero neteisus; joks jis ten ne melagis. Aš asmeniškai girdėjau kelis kartus, kad premjeras ten pat gyvena Lazdynuose; jis yra Lazdynų gyventojas ir sako: man asmeniškai, tai iš viso tragedija yra šitoje vietoje. Ir nereikia čia premjero kaltinti“, – prieš kelis mėnesius Seimo posėdyje kalbėjo A.Skardžius.

Dabar jis prabilo kitaip. Šį trečiadienį vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, A.Skardžius vėl ėmėsi ginti premjero, tik jau išsakė kitokią poziciją dėl S.Skvernelio gyvenamosios vietos.

„Šiuo atveju kaltinimai premjerui, kad jis siekia pasigerinti savo gyvenamąją vietą ir ekologinę situaciją savo gyvenamojoj ten vietoj turbūt yra nepagrįsti“, – trečiadienį kalbėjo A.Skardžius.

Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Vilniaus kogeneracinė jėgainė
Vilniaus miesto savivaldybės nuotr./Vilniaus kogeneracinė jėgainė

Ėmė kalbėti premjero žodžiais

Seimo narys A.Skardžius ne tik viešai palaikė premjerą, bet pastaruoju metu ir perėmė dalį Vyriausybės vadovo argumentų dėl atliekų deginimo jėgainių.

S.Skvernelis dar prieš tapdamas premjeru dėstė abejones dėl atliekų deginimo jėgainių poveikio sveikatai ir kėlė klausimą, ar žmonės nebus nuodijami. Panašius klausimus jis kartoja iki šiol.

„Čia yra tokios išmetamos medžiagos, kas skelbiama viešai, kurios šimtmečiais išlieka. Kurie daro poveikį aplinkai, kurie daro poveikį sveikatai, grėsmės apsigimimų“, – prieš savaitę Seime kalbėjo S.Skvernelis.

Kompetentingi pareigūnai neigia premjero pasisakymus. Aplinkos ministerija savo oficialiuose dokumentuose rašo, kad pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose, kartais ir netoli miestų centrų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

A.Skardžius ir anksčiau pasisakydavo svarstant atliekų deginimo jėgainių klausimus. Pavyzdžiui, 2016–2017 metais apie tai jis diskutavo Seimo Energetikos komisijoje. Tuomet politikas kėlė abejones dėl lygiavertės konkurencijos, ar vartotojui nekils kainos, ar valstybė neišstums Kaune ir taip perpildytos rinkos dalyvių. Jis teigė, kad valstybei trūksta strategijos, bet projektus vertino kaip logiškus.

„Aš pritariu, projektai yra labai logiški, bet kiekvienam projektui yra laikas, ar ne? Pirmiausiai, strategijoje turi būti numatyta, ką mes, kokį kurą pagrindinį šilumai imam ir kokį elektrai gamintis. <...> Aš nekvestionuoju šitų projektų, bet su pačiu mąstymu valstybėj yra blogai“, – kadencijos pradžioje kalbėjo A.Skardžius.

Tačiau šiais metais A.Skardžiaus argumentai pasipildė naujomis – S.Skvernelio kalbas primenančiomis – frazėmis. Anksčiau posėdžiuose nekėlęs poveikio sveikatai klausimų, dabar A.Skardžius, kalbėdamas su 15min, Vilniaus atliekų deginimo jėgainę apibūdino taip: „Tiesiog Lazdynų gyventojų genocidas.“

„Tas dioksinų sugaudymas, kontrolė, priežiūra, kad jie patekę į aplinką nenuodytų žmonių. Tai turėtų būti šiek tiek toliau nuo gyvenamųjų rajonų. <...> Čia tikslių klinikinių tyrimų nėra, gąsdinimų yra labai daug visame pasaulyje, kadangi tai yra ilgalaikiai procesai, kai paliečia žmonių sveikatą, genetiką ir visa kita“, – 15min sakė A.Skardžius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statybos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus atliekų deginimo jėgainės statybos

Kitaip tariant, A.Skardžius pradėjo kalbėti labai panašiais teiginiais kaip ir S.Skvernelis.

A.Skardžius neatsakė į 15min klausimą, kodėl ėmė kalbėti premjero žodžiais. S.Skvernelis taip pat 15min nepateikė atsakymo, ar su A.Skardžiumi bendravo apie atliekų deginimo jėgaines.

S.Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas 15min perdavė komentarą, kad premjeras nėra susijęs su apkaltos komisijos, tyrusios Seimo nario A.Skardžiaus veiksmus, darbu bei išvadomis. Taip pat, kad „mėginimai susieti premjero požiūrį–pastabas dėl kogeneracinių jėgainių su „suinteresuotais verslo lobistais“, taip pat Seimo nariu A.Skardžiumi yra nekorektiški, o svarbiausia – neturi nieko bendro su tikrove“.

Pasiūlė įtraukti „valstiečių“ projektą į darbotvarkę

Faktai rodo, kad A.Skardžius atstovavo „valstiečiams“ artimai pozicijai dėl minėtų valstybės projektų. Pavyzdžiui, prieš mėnesį jis savo iniciatyva pasiūlė į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti LVŽS politikų registruotą įstatymo pataisą, kuri galėtų apriboti atliekų deginimo jėgaines.

Kauno kogeneracinė elektrinė
Kauno kogeneracinė elektrinė

Seimo dabar svarstomas įstatymo projektas siūlo uždrausti atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu iki gyvenamųjų teritorijų. Pagal pateiktą pataisą, dėl valstybės jau statomų šimtamilijoninių jėgainių likimo spręsti turėtų Vyriausybė, atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus.

Specialistai aiškina, kad priėmus tokią pataisą Lietuvoje apskritai neliktų vietos, kur būtų galima statyti atliekų deginimo jėgaines. Anksčiau šiam projektui paramą išreiškė ir S.Skvernelis.

A.Skardžius šią Aplinkos apsaugos komiteto apsvarstytą pataisą į darbotvarkę pasiūlė įtraukti neplanuotai. Jis teigė, kad premjeras dėl „Lietuvos energijos“ kreipėsi į teisėsaugą, taigi dėl įstatymo projekto turėtų būti sprendžiama ir Seime.

Korupcija, žinot... Jos neranda, kai nenori, – sakė Artūras Skardžius. ​

Anksčiau premjeras Seime kalbėjo apie neįvardintą „grupę draugų“, kurie esą siekė atliekų deginimo jėgainių projektų įgyvendinimo. S.Skvernelis nurodė tik tiek, kad toji „grupėje draugų“ susidaro iš politikoje dalyvaujančių asmenų, „Lietuvos energijos“ žmonių ir specialiųjų tarnybų darbuotojų.

Panašius žodžius apie asmenų grupę nuolat kartoja ir A.Skardžius.

Teisėsauga išnagrinėjo premjero pateiktą medžiagą. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar šio mėnesio pradžioje Vyriausybei atsakė, kad jų pateikta informacija nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.

„Korupcija, žinot... Jos neranda, kai nenori“, – A.Skardžius sakė 15min paklaustas, kodėl jis iki šiol kalba apie menamas korupcines schemas „Lietuvos energijoje“, kai teisėsauga to nenustatė.

Neseniai prokuratūra paskelbė nutraukusi tyrimą ir dėl paties A.Skardžiaus veiksmų.

15min klausė A.Skardžiaus, ar supanašėjusi jo ir LVŽS politikų pozicija dėl atliekų deginimo jėgainių gali būti susijusi su jį išteisinusiu Seimo komisijos sprendimu.

„Ne, „valstiečiai“ manęs negelbėjo. Aš galiu pasakyti, kad nuo praėjusios kadencijos pradžios aš reikalavau, kad atliekos būtų reguliuojamos“, – tvirtino A.Skardžius, paklaustas apie panašius jo ir „valstiečių“ pasisakymus valstybės projektų atžvilgiu.

15min tęs tyrimą apie verslo įtaką politikams.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Artūras Skardžius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Artūras Skardžius

Apie tyrimą ir šaltinius

Ši publikacija – žurnalistinio tyrimo dalis apie „Danpower Baltic“ įmonės ir jai atstovaujančių lobistų įtaką politikams. Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė, Šarūnas Černiauskas ir praktiką atliekanti Minerva Schools at KGI studentė Kornelija Ukolovaitė.

Tyrimas atliktas reaguojant į premjero Sauliaus Skvernelio pasakymą, kad valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomos atliekų deginimo jėgainės yra nuodijančios žmones ir korupciniai projektai.

Šio tyrimo pagrindiniai šaltiniai yra Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių garso įrašai. Taip pat – politikams pateikti dokumentai: Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos informacija, „Lietuvos energijos“ paaiškinimai, KTU studija apie atliekų kiekius, gyventojų skundai.

Nagrinėjome žiniasklaidos pranešimus, viešus politikų pasisakymus, Europos Komisijos laiškus Lietuvos institucijoms, susijusių įstatymų pataisas, Vyriausybės nutarimus, teismų sprendimus. Tyrime naudojome konfidencialius (asmeninius) laiškus premjerui S.Skverneliui.

Atliekant žurnalistinių tyrimą bendravome su premjeru S.Skverneliu ir jo atstovais (jis į daugelį klausimų neatsakė), aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, Seimo Energetikos komisijos pirmininku Virgilijumi Poderiu, Seimo nare Virginija Vingriene, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, finansų ministru Viliumi Šapoka, Ūkio ministerija, KTU, buvusiu premjero patarėju Tomu Garasimavičiumi, buvusiu „Lietuvos energijos“ vadovu Daliumi Misiūnu, neregistruotu lobistu Martynu Nagevičiumi, „Ekokonsultacijų“ vadove Lina Šleinotaite-Budriene, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, „Danpower Baltic“ atstovais, Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?