Triukšmas dėl šovinių
Aštuonerius metus darbo patirties mokesčių teisės ir administravimo srityje kaupęs M.Kaseliauskas vadovauti VMI pradėjo 2005 m., valdant socialdemokratams.
Pirmą kartą neįprastame kontekste jo pavardė nuskambėjo 2010 m. Tada M.Kaseliauskas vos netapo įtariamuoju byloje dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo jo motinos Stefanijos Kaseliauskienės įmonėje „Premjera“, kuri veikė Tryškiuose (Telšių raj.).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) įtarė, kad „Premjeroje“, kur buvo įdarbinta daug neįgaliųjų, buvo pasisavinami neįgaliųjų algoms skiriami Darbo biržos pinigai. Kratos S.Kaseliauskienės namuose metu pareigūnai rado popierinį paketą su 149 šaudmenimis. Pareigūnai teigė turintys duomenų, kad šaudmenys priklauso M.Kaseliauskui, ir ketino jam pateikti įtarimus.
Pats M.Kaseliauskas žiniasklaidai tada teigė, esą jis apie jokius šovinius nieko nežino ir šaunamojo ginklo nei jis, nei tėvai niekada neturėjo. Tuometinis VMI vadovas svarstė, kad kaip pretekstą naudojant jo motinos įmonės veiklos tyrimą galbūt yra ieškoma priekabių prie jo paties. Tuo metu kaip tik buvo svarstoma FNTT prijungti prie VMI, o FNTT vadovai to nenorėjo.
M.Kaseliausko teigimu, tuometinis FNTT vadovas Romualdas Boreika asmeniškai lankėsi pas jį, pasakojo apie atliekamą tyrimą ir siūlė „saugoti šeimą nuo nemalonumų“.
Galiausiai M.Kaseliauskui įtarimai pareikšti nebuvo: tai padaryti FNTT uždraudė prokuratūra.
Mįslingas kyšis
2012 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl kyšio M.Kaseliauskui. Kaip tų metų gegužę paskelbė naujienų portalas delfi.lt, ikiteisminį tyrimą STT agentai pradėjo gavę vieno asmens pareiškimą, kuriame jis nurodė 2012 m. vasarį M.Kaseliauskui perdavęs kyšį. Kyšio suma esą siekė 20 tūkst. litų.
M.Kaseliauskas tada teigė, jog informacija apie galimus įtarimus dėl kyšio ėmimo – provokacija, siekiant sumenkinti jo ir jo vadovaujamos institucijos reputaciją.
„Siekiant sumenkinti mano, kaip VMI vadovo, reputaciją, o kartu ir visos institucijos darbą, imtasi eilinių šmeižto akcijų, kurios gali būti susijusios su VMI aktyviai vykdoma veikla“, – teigė M.Kaseliauskas.
Reaguodamas į jam mestus kaltinimus M.Kaseliauskas išplatino informaciją, kad dar tų pačių metų kovą VMI pati informavo STT apie vienos pilietės bandymą daryti galimai neteisėtą poveikį VMI vykdomuose informacinių technologijų projektuose.
Įtarimai M.Kaseliauskui ir šioje situacijoje galiausiai nebuvo pareikšti. Tiesa, M.Kaseliauskas vėliau sulaukė įspėjimo už tai, kad paviešino minėtos pilietės vardą: Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nusprendė, kad tai galima traktuoti kaip neteisėtą asmens duomenų tvarkymą.
Konfliktavo su finansų ministru
Finansų ministru tapus R.Šadžiui, VMI vadovo kėdė vėl ėmė siūbuoti, nepaisant to, kad ir jį, ir finansų ministrą skyrė socialdemokratai. 2013 m. gegužę ministras viešai pažėrė kritikos M.Kaseliauskui. Susitikimo metu finansų ministras pareikalavo VMI vadovo pasiaiškinti, kodėl kai kurių mokesčių surinkimas atsilieka nuo plano. Finansų ministerija pareiškė, kad VMI veikla, siekiant pažaboti šešėlinę ekonomiką, yra nepakankama.
R.Šadžiaus įsakymu sudaryta darbo grupė ėmėsi aiškintis mokesčių nesurinkimo priežastis ir VMI administravimo veiklos efektyvumą. Pagrindine mokesčių nesurinkimo priežastimi grupė liepą įvardijo rimtas mokesčių administravimo spragas. Ministras pareiškė, kad VMI vadovybė turėtų prisiimti atsakomybę.
Tuo metu M.Kaseliauskas šio R.Šadžiaus pasisakymo nekomentavo, tačiau pranešime spaudai teigė, kad į Finansų ministerijos siūlymus gerinti veiklą reaguojama, ministerijos rekomendacijos įgyvendinamos.
Vis dėlto trintis tarp ministro ir VMI vadovo tik aštrėjo. Baigusi finansinį 2012 m. VMI auditą Valstybės kontrolė VMI mokesčių fonde paskelbė radusi reikšmingų pažeidimų. Ji įpareigojo finansų ministrą įstatymų nustatyta tvarka pažeidimus padariusius asmenis patraukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. R.Šadžius nurodė atlikti tyrimą dėl galimai M.Kaseliausko padaryto tarnybinio nusižengimo.
Opozicija ėmė kalbėti, kad politinių motyvų keisti VMI vadovą nėra ir galbūt R.Šadžius tiesiog stengiasi rasti atpirkimo ožį dėl vis sunkiau surenkamų mokesčių: tokias mintis išsakė konservatorius Jurgis Razma.
2013 m. lapkritį R.Šadžius vėl sukritikavo VMI, pareiškęs, kad ministerijos atliktas tyrimas parodė, jog padėtis prastesnė, negu manyta. Pasak ministro, VMI informacinės technologijos, skaičiuojančios mokesčių mokėtojų pinigus, veikia netinkamai.
Netrukus Finansų ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad VMI mokesčių mokėtojų lėšų apskaitą tvarko pažeisdama įstatymus, teisės aktai taip pat buvo pažeisti ir VMI diegiant kompiuterinę Mokesčių apskaitos informacinę sistemą.
Anot Finansų ministerijos, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos atliktas tyrimas parodė, kad už pažeidimus yra atsakingas įstaigos vadovas. Už tai R.Šadžius M.Kaseliauskui skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, pareiškęs, kad jis „dirbo aplaidžiai“.
Skaitydama metinį pranešimą prezidentė pareiškė, kad jei VMI būtų akyla ne tik smulkiajam verslui, bet ir milijoniniams pelnams, turėtume bent puse milijardo pilnesnį valstybės biudžetą.
M.Kaseliauskas savo ruožtu teigė, jog VMI griežtai vadovaujasi teisės aktais, o ministras sprendimą priėmė remdamasis nepagrįstu ir neteisėtu Valstybės kontrolės sprendimu. VMI vadovas atkreipė dėmesį, kad dėl Valstybės kontrolės veiklos VMI kreipėsi į teismą.
Taip pat M.Kaseliauskas pažymėjo, kad prieš metus analogiškas išvadas Valstybės kontrolė buvo pateikusi ankstesniai finansų ministrei Ingridai Šimonytei, kuri išnagrinėjusi medžiagą, nenustatė tarnybinio nusižengimo požymių.
Nesutarė ir su prezidentūra
Prašydamas panaikinti R.Šadžiaus įsakymą, kuriuo jam, kaip Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui, buvo skirtas griežtas papeikimas, M.Kaseliauskas kreipėsi į teismą.
Tačiau 2014 m. gegužę teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla, kuri sprendė, ar Valstybės kontrolė teisėtai surašė išvadą, pagal kurią finansų ministras skyrė nuobaudą M.Kaseliauskui.
Tuo tarpu debesys virš M.Kaseliausko galvos kaupėsi toliau. 2014 m. kovą pylos VMI gavo ir nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės. Skaitydama metinį pranešimą prezidentė pareiškė, kad jei VMI būtų akyla ne tik smulkiajam verslui, bet ir milijoniniams pelnams, turėtume bent puse milijardo pilnesnį valstybės biudžetą.
Dar kartą prezidentūra VMI sukritikavo tų pačių metų birželį po prezidentės susitikimo su R.Šadžiumi. VMI buvo priekaištaujama dėl mokesčių nesurinkimo. Vien pridėtinės vertės mokesčio (PVM) per keturis 2014 m. mėnesius surinkta 213 mln. Lt mažiau, nei planuota.
VMI teisinosi, kad mokesčių surinkimo planus rengia Finansų ministerija, o VMI iki šiol iš Finansų ministerijos nėra gavusi informacijos, kokia metodika vadovaujantis finansines projekcijas jų analitikai paverčia mokesčių surinkimo planais.
Vis dėlto M.Kaseliauskui įtikinti savo kompetencija toliau eiti pareigas R.Šadžiaus nepavyko. 2014 m. birželio 30 d. VMI viršininko kadencijai pasibaigus, finansų ministras pasinaudojo įstatymo suteikta teise ministrams savo nuožiūra nuspręsti, ar skirti įstaigos prie ministerijos vadovą eiti tas pačias pareigas antrą kadenciją iš eilės, ir M.Kaseliausko dar vienai kadencijai skirti nesiūlė.
Tik 2016 m. kovą teismas galutinai nutarė, kad R.Šadžius 2013 m. griežtą papeikimą M.Kaseliauskui skyrė be reikalo.
Teismas nurodė, kad buvo praleisti dalies pažeidimų, kuriuos jis buvo įtariamas padaręs, tarnybinės atsakomybės taikymo terminai, kitais atvejais nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai – neįrodytos pasekmės, neindividualizuota kaltė ar neįrodytas pats pažeidimo faktas.
Atsisveikinimo dovanėlė
Išeidamas iš VMI, M.Kaseliauskas trinktelėjo durimis kaip reikiant. Birželio 30 d. – paskutinę jo darbo dieną – VMI išplatino pranešimą, kad VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė už šiurkštų tarnybinį nusižengimą yra atleidžiama iš pareigų. Anot VMI, dėl jos kaltės buvo sustabdytas milijoninės vertės konkursas, kuriame dalyvavo valstybei skolinga bendrovė.
V.Vildžiūnaitė su sprendimu nesutiko ir nutarė kreiptis į teismą. Ji teigė, kad buvo atleista dėl to, kad oficialiame rašte pažymėjo, jog įmonė neturi skolos, nors ši turėjo 78 centų skolą ir maždaug 200 kartų didesnę mokesčių permoką vienu metu.
V.Vildžiūnaitė atkreipė dėmesį, kad buvo atleista kadenciją baigiančio viršininko tuo metu, kai sirgo. Ji taip pat nepatvirtino gandų, kad pati ruošėsi dalyvauti VMI viršininko konkurse. Pasak V.Vildžiūnaitės, ji tokio noro niekada nebuvo išreiškusi.
R.Šadžius pareikalavo, kad VMI pateiktų detalią informaciją, kaip ir kodėl iš pareigų buvo atleista VMI viršininko pavaduotoja. Ministras nurodė, kad jam nepriimtina, jog pavaduotoją iš pareigų skubotai, paskutinėmis savo darbo dienomis, atleido VMI viršininkas, kuriam nepratęsta kadencija. Aiškintis V.Vildžiūnaitės atleidimo aplinkybes ketinantis teigė ir A.Butkevičius.
Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė V.Vildžiūnaitei parankų sprendimą. Teismas nusprendė, jog V.Vildžiūnaitei tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – buvo skirta, nesant tam teisinio pagrindo ir neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties. V.Vildžiūnaitė buvo grąžinta į darbą.
