Pasiektus rezultatus dėl koronaviruso plitimo sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pirmadienį aptarė spaudos konferencijos metu.
„Stebint, kiek yra nustatomų teigiamų koronaviruso atvejų, skaičius, jeigu vertintumėme nuo 100 atliekamų tyrimų koks procentas yra nustatomas, jis yra po truputį mažėjantis.
Galima sakyti, kad yra tam tikri ženklai, kad mūsų viruso plitimo kreivė yra plokštėjanti, nešauna labai staigiai į viršų. Tai reikėtų vertinti labai rezervuotai, atsargiai, bet tokie pirmieji ženklai matosi“, – kalbėjo jis.
-
Aurelijus Veryga: yra požymių, kad sergamumo kreivė plokštėja, 5 asmenų būklė sunki
-
Darbuotojai nustačius COVID-19, savaitgalį buvo uždaryta „Rimi“ ir visa Kauno autobusų stotis
-
URM: specialiais skrydžiais į Lietuvą grįžo apie 2,8 tūkst. piliečių
-
Vilniuje atidaromos karščiavimo klinikos, tačiau savivaldybė keičia registracijos būdą
„Jeigu iš tiesų viskas taip ir yra, matyt, [tai] galėtume vertinti, kaip pasiteisinančias pritaikytas karantino priemones, kurios duoda savo efektą“, – pridūrė politikas.
Karantino režimą dėl koronaviruso Lietuva įsivedė kovo 16-ąją: apribotas išvykimas iš šalies ir atvykimas į ją, draudžiami žmonių susibūrimai, uždarytos kavinės, daugelis parduotuvių, neveikia ugdymo įstaigos, rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu.
Nuo tada iki dabar tyrimų apimtys išaugo daugiau nei 10 kartų: mūsų šalį pasiekė kelios reagentų siuntos, ėmė veikti mobilūs patikros dėl COVID-19 punktai, išaugo laboratoriniai pajėgumai, kelis kartus keitėsi atvejo apibrėžimas – nuo šiol tyrimą dėl koronaviruso gali atlikti visi, kuriems pasireiškė nors vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas.
Su daugiau tyrimų keliomis dešimtimis išaugo ir nustatytų COVID-19 atvejų skaičius. A.Veryga teisus sakydamas, kad procentaliai teigiamų užsikrėtimo atvejų, skaičiuojant nuo visų tyrimų, kasdien vis mažiau, tačiau ši tendencija būdinga tik pastarosioms keturioms paramoms iki kovo 29-osios.
„Gerai, kad tos tendencijos – kai ką signalizuojančios. Gal negalima iš to daryti didesnių prognozių kol kas, bet prognozės yra būtinos kiekvieną dieną“, – kuklų ministro džiugesį dėl skaičių įvertino Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tiesa, visgi jis paragino sutelkti dėmesį ne į skaičius, o į saviizoliaciją.
„Labai svarbu koncentruotis ne į nustatytų atvejų skaičių, bet koncentruotis į labai energingą, labai aktyvią veiklą tarp žmonių – juk virusas plinta tarp mudviejų, – teigė V.P.Andriukaitis. – Tas signalas, kad žiūrėkit, jūsų bendros pastangos laikytis karantino, higienos, plauti rankas, valyti paviršius [...] – kaip niekad yra svarbu motyvuoti gyventojus, kad jie tęstų aktyviai šitą veiklą, nes štai, va, pirmas signalas, galbūt kreivė ne taip kyla.“
Žmonėse skepticizmo, netikėjimo, kvailų žinučių yra begalės.
Jis ragino ir toliau siekti įtikinti gyventojus, kad griežtas karantino laikymasis duoda rezultatą: „Žmonėse skepticizmo, netikėjimo, kvailų žinučių yra begalės.“
Kokie signalai leistų karantino režimą sušvelninti, V.P.Andriukaitis atsakyti negalėjo, tačiau, jo įsitikinimu, tai reikėtų daryti pamažu, pavyzdžiui, leidžiant tam tikrose Lietuvos vietovėse atnaujinti pramonės, prekybos veiklą. Tokiu atveju, įmonės esą turėtų įsipareigoti dėl visiškos darbuotojų apsaugos.
„Po truputį [galima] žiūrėti, kur tu tą gamybą gali atleisti, bet su viena sąlyga – kad apsaugos sistema ten veiktų. Jie prisiima atsakomybę. Tada po truputį būtų galima žiūrėti, kaip lanksčiai išeidinėti [iš karantino]. Juk išeidinėti negalima staiga. [...] Išeidinėti reikia palaipsniui, pagal epidemiologinę kreivę“, – kalbėjo V.P.Andriukaitis.
Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė, Vilniaus universiteto mokslininkė Aurelija Žvirblienė sakė suprantanti ministro optimizmą, tačiau leido suprasti, jog didesnių išvadų kol kas daryti nederėtų.
Yra pasidžiaugimas, kad situacija nėra drastiškai blogesnė negu buvo vakar ar užvakar.
„Tyrimų dar nėra taip labai daug padaryta. Iš tiesų, yra daug vaikštančių besimptomių žmonių. Be to, vieną dieną – tiek teigiamų, kitą dieną – tiek. Bet aš suprantu ministrą, kad įneša kažkokio optimizmo. Manyčiau, čia tokia žinutė, kad nėra taip, jog kasdien tų teigiamų testų daugėtų kartais ar dešimtimis kartų. Yra pasidžiaugimas, kad situacija nėra drastiškai blogesnė negu buvo vakar ar užvakar“, – komentavo ji.
„Gal galim pagirti visuomenę“, – su abejone pridūrė mokslininkė ir pasidžiaugė, kad tyrimų dėl koronaviruso apimtys auga.
Suteikus galimybę ėminius dėl COVID-19 tirti privačioms laboratorijoms bei įdiegus papildomus pajėgumus jau esamose, skaičiai turėtų keistis dar labiau.
